ŠMK susitikimo su Lenkijos kolegomis dėmesio centre – tautinių mažumų švietimo klausimai (4)

Lietuvos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto susitikimas su Lenkijos atstovais | lrs.lt nuotr.

Lietuvos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto susitikimas su Lenkijos atstovais | lrs.lt nuotr.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, atsakydamas į Lenkijos pusės suorganizuotą vizitą ir tęsdamas pradėtą konstruktyvų bendradarbiavimą, surengė Lenkijos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komisijos delegacijos vizitą Lietuvoje. 2019 m. gegužės 28–31 dienomis  Vilniuje lankėsi Lenkijos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komisijos pirmininkas Rafalas Grupinskis (Rafal Grupiński), komisijos pirmininko pavaduotojos Kristina Šumilas (Krystyna Szumilas) ir Miroslava Stachoviak-Rožecka (Mirosława Stachowiak-Różecka), komisijos narys  Tomašas Zielinskis (Tomasz Zieliński).

Susitikimo metu Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai aptarė tautinių mažumų mokyklų finansavimą Lietuvoje, jo didinimo galimybę, steigiamo naujo Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro vaidmenį ir galimybes.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai taip pat kėlė lietuvių Lenkijoje švietimo ir kultūros plėtros klausimą, ypač – kultūros ir švietimo centro Suvalkuose steigimą. Seimo narių nuomone, be centrinės Lenkijos valdžios paramos centro steigimas yra itin sudėtingas.

Lenkijos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komisijos nariai teiravosi dėl stojimo į aukštąsias mokyklas metu taikomų papildomų taškų mokiniams iš mokyklų, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų kalba, dėl lenkų kalbos mokytojų rengimo.

Vizito metu įvyko susitikimas su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi. Delegacija taip pat dalyvaus VDU Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro atidaryme, lankysis Vilniaus universiteto Polonistikos centre, Vilniaus Simono Konarskio mokykloje, Valdovų rūmuose, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir Rasų kapinėse.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Švietimas, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Žemyna:

    Tikrai, mažumų?
    O, malonu – Lenkijai LT mažumos – karaimai, totoriai – parūpo? Nori draugiškai savo patirtimi pasidalinti 🙂 ? Ar visų, ar tų, katrie tarpukariu buvo priverstinai nutautinti?

  2. Rimgaudas:

    Tikrai malonu, kad lenkams parūpo jų valstybės tautinių mažumų, tokių kaip karaimai, totoriai, rusai, vengrai arba moldavai kultūriniai reikalai. Būtų gražu, kad taip, kaip kad mes rūpinamės lenkų tautinių bendrijų Lietuvoje, lenkai rūpintųsi tautinių vokiečių, čekų, baltarusių, prūsų, lietuvių bendrijų, esančių Lenkijoje, kultūrine ir švietimo sauga jų gimtąja kalba nuo darželinukų iki aukštojo mokslo Lenkijoje už pačios Lenkijos valstybės lėšas.
    O padėti mums spręsti tautinių mažumų švietimo problemas Lietuvoje (lenkai nėra tautinės mažumos, nes pagal tarptautinę teisę pas mus jie tėra tautinės bendruomenės) gal pinigais nėra reikalo – lėšų ir patalpų tam skiriame pakankamai. O jūs, savo tautinėms bendrijoms plėšdami iš Lietuvos pinigus bei patalpas, susigėskite bent kartą, (ne)draugiški mums Lenkijos lenkai.

  3. Išties:

    Lietuvos lenkakalbiai piliečiai nėra tautinė mažuma,tad pagal tarptautinę teisę jiems nepriklauso reikalavimai ir poreikiai skirti minėtoms mažumoms. Lietuvos politikai ir Seimo nariai turėtų pagaliau teisiškai apibrėžti ,,tautinių bendrijų ” ir
    ,,tautinių mažumų” savokas.Kolkas ,pataikaudami ir rodydami perteklinį nuolankamą ,,strateginiam partneriui “, politiškai ir morališkai nusikalstomai nevykdo,deja, šio teisinio veiksmo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: