LVII Vilniaus aukciono brangiausiai parduotų kūrinių penketuke – trys ypatingi įvykiai (0)

K. Žoromskio paveikslas - Dominikonų gatvės Vilniuje | Meno rinkos agentūros nuotr.

K. Žoromskio paveikslas – Dominikonų gatvės Vilniuje | Meno rinkos agentūros nuotr.

Gegužės 24 d. įvykęs LVII Vilniaus aukcionas tikrai įrašė savo vardą į istoriją: brangiausiai jame parduotų kūrinių penketuke – net trys ypatingi įvykiai. O vienas jų, kartu su keliais Vakarų Europos grafikos šedevrais bei Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelių albumu, sukėlė rimtą aukciono kainų vėją.

„Šiame aukcione labiausiai domėtasi žinomais ir laiko patikrintais autoriais bei kūriniais, bet nėra jokių abejonių, kad pats aukcionas labiausiai įsimins tuo, kad nulėmė daugelio ypatingų lietuviškos dailės meno kūrinių tolimesnius likimus. Tai rodo, kad mūsų aukciono dalyviai turi puikų ir išlavintą skonį, o ir yra įvaldę investavimo į meną žinias“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Sigita Skaisgirytė-Makselienė, pridurdama, kad šiame aukcione taip pat džiugino nauji dalyviai, kurie nusprendė įsigyti unikalių meno kūrinių tiesiog savo namų interjerui.

Iki šiol buvęs brangiausiai įkainotas lietuviško meno kūrinys – Antano Samuolio (1899–1942) paveikslas „Liga“ (1931) – aukcione tikrino meno rinkos galimybes, ieškojo pirkėjo ir jį rado. Tai – istorinis įvykis: paveikslas parduotas už 39 tūkst. eurų ir iškart užėmė pirmąją poziciją LVII Vilniaus aukcione brangiausiai parduotų kūrinių sąraše. Tiesa, nors šis kūrinys net kelis kartus pretendavo perrašyti Vilniaus aukcione brangiausiai parduotų kūrinių istoriją, vis dėlto bendrame sąraše jis liko antras – po Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) paveikslo „Dzūkų kaimelis“ (1910), kuris buvo parduotas už daugiau kaip 53,5 tūkst. eurų.

A. Samuolio paveikslas – Liga | Meno rinkos agentūros nuotr.

A. Samuolio paveikslas – Liga | Meno rinkos agentūros nuotr.

Kitas istorinis įvykis sietinas su didžiąja LVII Vilniaus aukciono pažiba – P. Smuglevičiaus (1745–1807) akvarele „Romos visuomenė lanko Tito griuvėsius“ (~1775), tapusi titulinio Romos antikvaro ir leidėjo Lodoviko Miri (Lodovico Mirri) išleisto Nerono Aukso rūmų (klaidingai vadintų Tito termomis) freskų albumo Vestigia delle Terme di Tito titulinio lapo pirmavaizdžiu. Šis vertingas ir retas kūrinys taip pat greitai rado pirkėją ir iš esmės papildė visos Lietuvos žmonių meno vertybių rinkinius – akvarelė parduota už 12,5 tūkst. eurų vienam iš mūsų šalies muziejų.

Trečiąją brangiausiai parduotų kūrinių šiame aukcione vietą užėmė žymiojo dailininko ir kompozitoriaus Konstantino Mikalojaus Čiurlionio (1875–1911) mokytojo Kazimiero Stabrausko (1869–1929) darbas „Vandens lelijos (Jono Okunios parko prūde)“ (XX a. I ketv.), kurio pradinė kaina pakio iki 6,2 tūkst. eurų. O po jo rikiavosi Jono Čeponio (1926–2003) darbas „Vilnius rudenį“ (1973), parduotas už 4,6 tūkst. eurų.

J. Čeponio kūrinys – Vilnius rudenį | Meno rinkos agentūros nuotr.

J. Čeponio kūrinys – Vilnius rudenį | Meno rinkos agentūros nuotr.

LVII Vilniaus aukcione brangiausiai parduotų kūrinių penketuką užbaigė Kazimiero Žoromskio (1913–2004) paveikslas „Dominikonų gatvės Vilniuje“ (1950), dėl kurio užvirė didžiausias ir labiausiai netikėtas mūšis. Kūrinio pradinė kaina nuo 1,6 tūkst. eurų kilo iki 3,8 tūkst. eurų.

Tiesa, aršiausiai aukciono dalyviai kovėsi dėl Juozo Zavadskio spaustuvėje Vilniuje 1912 m. mažu numeruotu tiražu išleisto albumo „Vilnius prieš 100 metų Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse“. Šio albumo kaina kilo net 3,5 karto iki 660 eurų. Triskart daugiau už pradinę kainą pasiūlyta ir už siurrealisto Salvadoro Dali (1904–1989) litografiją „Niujorkas: Plaza“ (1964). Jis parduotas už 900 eurų. Aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir kitą Vakarų grafikos šedevrą – Pablo Pikaso (Pablo Picasso) (1881–1973) litografija „Gėlių puokštė“ (1958) parduota 2,3 karto brangiau – už 560 eurų.

P. Smuglevičiaus akvarelė – Romos visuomenė lanko Tito griuvėsius | Meno rinkos agentūros nuotr.

P. Smuglevičiaus akvarelė – Romos visuomenė lanko Tito griuvėsius | Meno rinkos agentūros nuotr.

Be jau paminėtų lotų, LVII Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Juzefos Čeičytės-Jutos, Henriko Čerapo, Adomo Galdiko (1893–1969), Algio Skačkausko (1955–2009), Kazio Šimonio (1887–1978), Juozapo Miliūno (1933–2016), Adomo Varno (1879–1979), Kozmos Čurilos (1908–1951) ir kitų gerai žinimų autorių darbai.

LVIII Vilniaus aukcionas vyks šių metų rugpjūčio 3 d. Palangoje esančiame Antano Mončio namuose–muziejuje. Jo meno vertybių rinkinys bus pradėtas formuoti per artimiausias kelias savaites.

Faktai ir skaičiai

39 000 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys – vieno reikšmingiausių XX a. I p. tapytojų, arsininko Antano Samuolio alegorinė kompozicija „Liga“ (1931), kuri kartu su dar šešiais dailininko atrinktais darbais buvo eksponuojama 1932 m. surengtoje pirmojoje ARS parodoje bei buvo pavaizduota kitame dailininko darbe „Mano kambarys“.

100 – tiek eurų kainavo pigiausias LVII Vilniaus aukciono lotas – dailininko Vytauto Monkevičiaus paveikslas „Peizažas“ (1990)

1923 – tiek eurų vidutiniškai išleido vienas LVII Vilniaus aukciono vertybes įsigijęs dalyvis (ir, lyginant su praėjusiu Vilniaus aukcionu, ši suma pakilo 28 proc.)

247 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo Juozo Zavadskio spaustuvėje Vilniuje 1912 m. mažu numeruotu tiražu išleistas albumas „Vilnius prieš 100 metų Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse“, kaina

100 000 – už tiek eurų iš viso parduota meno kūrinių LVII Vilniaus aukcione

35 – beveik tiek procentų lotų parduota iš viso LVII Vilniaus aukciono rinkinio

3 – po tiek iš viso ir daugiausia LVII Vilniaus aukcione parduota dviejų autorių – Juzefos Čeičytės-Jutos ir Adomo Galdiko – kūrinių.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *