Indijos garbės konsulas: joga padeda priartėti prie Indijos kultūros (0)

Indijos garbės konsulas Rainderis Kumaras Čaudaris (Rajinder Kumar Chaudhary) | Rengėjų nuotr.

Indijos garbės konsulas Rainderis Kumaras Čaudaris (Rajinder Kumar Chaudhary) | Rengėjų nuotr.

Birželio 20-ąją Tarptautinė jogos diena Lietuvoje bus švenčiama jau 5 kartą. Pasak Indijos garbės konsulo Rainderis Kumaras Čaudaris (Rajinder Kumar Chaudhary), pamažu papročiu tampantis renginys kasmet suburia vis daugiau entuziastų, kurie domisi ne tik fizinės bei dvasinės jogos kultūros jėga, bet ir visa Indijos kultūra. Daugiau apie šios šventės svarbą, lietuvių ir indų sąsajas bei asmeninį santykį su joga interviu pasakoja konsulas.

– Lietuvoje esate jau daugiau nei 20 metų, su kokiais pagrindiniais iššūkiais susidūrėte per šį laikotarpį?

Prisipažinsiu, kad tik atvykus į Lietuvą likimas manęs neglostė. Praėjus vos 4 mėnesiams po įsikūrimo mano pirmosios žmonos sveikata staigiai pablogėjo ir netrukus nuo širdies smūgio ji mirė. Prireikė nemažai laiko, kol atsigavau po šios netekties. Vėlesnės negandos buvo labiau susijusios su verslo pasauliu, kai steigiau savo verslą. Jaučiausi taip, tarsi mane nori apgauti, lietuviai nedalino veltui šypsenų ir jausčiausi labai vienišas.

– Sakoma, kad vienas iš labiausiai Indiją su Lietuva siejančių aspektų yra kalba. Lietuvių kalba yra kilusi iš klasikinės Indijos kalbos – sanskrito. Kaip manote, ar indui dėl to lengviau išmokti lietuviškai?

Tikima, kad prieš daugelį metų migruojančios tautos persikėlė iš Azijos į Europą ir kaip tik šis tautų kraustymasis suformavo abiejų kalbų sąsajas. Sutinku su teiginiu, kad kalbos yra tarpusavyje panašios, tačiau man mokytis lietuvių kalbos tas nepadėjo.

– Bet Jūs mokate lietuvių kalbą?

Per visus 22 metus lietuviškai kalbėti taip ir neišmokau, tačiau dėl to galiu kaltinti tik pats save. Bandžiau mokytis net 6 kartus, tačiau tikriausiai esu prastas studentas, o galbūt neradau tinkamos metodikos. Dauguma mokytojų iš karto mokė gramatikos – o tai yra labai sudėtinga… Šiuo metu moku anglų, rusų, urdų, persų ir keturias kitas indų kalbas, tačiau lietuvių – ne.

– Kaip vertinate Indijos kultūros paplitimą Lietuvoje? Ar metams bėgant pradėjome labiau domėtis Indija?

Turime panašių vertybių ir jos mus suartina. Pavyzdžiui, be kalbos, mus sieja panašus požiūris į šeimą, Lietuvoje iki šiol populiarūs Bolivudo filmai. Taip pat jaučiu didelį susidomėjimą jogos, indiškų šokių ir meditacijos praktikoms. Žinoma, lietuviai vis dažniau keliauja į Indiją ir visa tai prisideda prieš mūsų šalių tarpusavio suartėjimo. Ir tarp jaunosios kartos atstovų pastebiu didelį susidomėjimą Indijos kultūra.

– Dažnam pagalvojus apie Indiją iškyla joga užsiimančio žmogaus vaizdas. Joga, tai tarsi neatsiejama Indijos dalis. Kaip manote, ar įmanoma pažinti šią šalį niekada neišbandžius jogos?

Joga Indijoje atsirado prieš 7 tūkstančius metų ir ne iš religinių paskatų, bet dėl to, kad žmonės ieškojo sielos ir kūno ramybės. Būtent tai joga jiems suteikė. Lietuvoje jogos mokytojai yra tikri profesionalai ir jų sėkmės istorijos parodo, kad lietuviai vis dažniau išbando šią praktiką, ji tampa jų gyvenimo dalimi.

– Papasakokite, koks yra jūsų asmeninis santykis su joga?

Anksčiau užsiimdavau joga, tačiau esu patyręs du stuburo lūžius ir man buvo atliktos kelios operacijos, todėl, deja, jogos praktikuoti man neleidžiama.

– Kaip manote, ar pasaulyje populiarėjantis jogos kultas nenutolino žmonių nuo tradicinės jogos praktikos?

Šiuo metu pasaulyje jogą praktikuoja daugiau nei 300 mln. žmonių, nemaža dalis jų neturi profesionalaus pasirengimo. Pavyzdžiui, kas penkioliktas Azijos gyventojas teigia, kad gali mokyti žmones jogos praktikų. Taip pat skaičiuojama daugiau nei 100 skirtingų rūšių jogos mokyklų, todėl tam tikra prasme kai kuriems žmonėms joga tampa verslu ar kokia kita pelną nešančia veikla. Visa tai tolina nuo tradicinės jogos ištakų ir kartais netgi suteikia neigiamą prieskonį šiam kilniam užsiėmimui.

– Ko reikia, kad žmonės grįžtų prie tradicinės jogos? Ar Tarptautinė jogos diena padeda siekti šio tikslo?

175 šalys iš 194 Jungtinėse Tautose parėmė birželio 21 dienos paskelbimą Tarptautine jogos diena. Tai yra puikus pavyzdys, kiek svarbi pasauliui joga. Kasmet vis daugiau jogos mokyklų ir profesionalių mokytojų suteikia galimybę visiems jogos entuziastams susipažinti su joga ir visomis jos praktikomis.

– Ar sutiktumėte su nuomone, kad ši šventė padeda lietuviams priartėti prie Indijos ir jos kultūros?

Vienu metu galėčiau pasakyti ir taip, ir ne. Joga tai tik viena Indijos kultūros dalis. Tam, kad ji galėtų pritraukti kitos šalies žmones, reikia taikyti kelias taktikas, pavyzdžiui, žadinti smalsumą, kuris sukeltų norą pažinti kitą šalį ir platesnius horizontus. Tačiau, žinoma, tai stiprus motyvas, skatinantis papildomai pasidomėti Indija.

– Kam yra skirta kasmet rengiama jogos šventė?

Tai šventė, kurioje gali dalyvauti tiek patyrę jogos profesionalai, tiek niekada šios praktikos nebandę smalsuoliai. Kiekvienais metais šioje šventėje dalyvauja vis daugiau žmonių, tad natūralu, kad atsiranda vis daugiau naujai jogą praktikuoti pradedančių entuziastų.

– Kaip keliais žodžiai apibūdintumėte Tarptautinę jogos dieną?

Sveikata, harmonija ir vidinė sielos ramybė.

***

Šiemet Tarptautinė jogos diena Vilniuje bus švenčiama birželio 20-ąją. Šventėje Jogos mokyklos Vilniaus Rotušėje kvies į jogos pietus ir mokys jogos praktikų, o nuo 17 val. vyks atvira visiems vilniečiams ir miesto svečiams šventė.

Jau penktus metus vykstanti šventė žada daugybę staigmenų, tarp kurių garsūs jogos mokytojai iš Indijos, stebinančios jogos praktikos bei gongų muzika. Taip pat birželio 21 d. įvairios Vilniaus jogos mokyklos skelbs atvirų durų dieną ir kvies visus dar geriau susipažinti su joga.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Kultūra, Sveikata, Šventės, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *