Pradedame minėti Steigiamojo Seimo 100-metį (tiesioginė transliacija) (0)

Paroda Rinkimams-100 | lrs.lt nuotr.

Paroda Rinkimams-100 | lrs.lt nuotr.

Gegužės 15 d., Seime vyksiančiais dviem renginiais pradėsime skaičiuoti paskutinius metus iki Steigiamojo Seimo ir Lietuvos paskelbimo Respublika 100-mečio, kurį sutiksime lygiai po metų – 2020 m. gegužės 15 d.

11.30 val. Vitražo galerijoje bus atverta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta paroda „Teisė ir pareiga: Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 1920–1940 m.“. Parodą atvers Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas.

12 val. Konstitucijos salėje vyks apskritojo stalo diskusija „Kiekvieno piliečio prievolė: pirmiesiems demokratiniams rinkimams – 100“. Diskusijoje bus aptarti pirmieji demokratiniai Steigiamojo Seimo rinkimai, moterų, tautinių mažumų dalyvavimas juose, Lietuvos kariuomenės vaidmuo rinkimuose. Seimo rinkimai buvo neįsivaizduojami be rinkimų agitacijos, tad diskusijoje bus aptarta ir pirmųjų demokratinių rinkimų plakatų vizualizacija.

Diskusijos programa

Steigiamojo Seimo rinkimai prieš šimtą metų sulaukė didžiulio amžininkų dėmesio, tai buvo pirmieji demokratiniai, visuotiniai, tiesioginiai, lygūs ir slapti tautos atstovybės – Seimo – rinkimai. Šiuose Seimo rinkimuose pirmą kartą lygiai su vyrais varžėsi ir į Seimą buvo išrinktos moterys. Jos Lietuvoje rinkimų teisę gavo anksčiau, nei moterys kai kuriose Vakarų Europos valstybėse.

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje. Kaunas, 1921 m. gegužės 15 d. Fotoateljė „Menas“ | Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje. Kaunas, 1921 m. gegužės 15 d. Fotoateljė „Menas“ | Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Lietuvos Respublikos piliečių teisė ir pareiga išreikšti pilietinę valią renkant atstovus buvo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Seimo, savivaldos ir Klaipėdos krašto seimelio (rinko Klaipėdos krašto gyventojai) rinkimuose. Reikėtų prisiminti, kad anuomet Lietuvos piliečiai neturėjo galimybės tiesioginiuose rinkimuose rinkti Lietuvos Respublikos Prezidento. Jį rinko Seimo nariai, vėliau „ypatingieji tautos atstovai“, dar vėliau pavadinti tiesiog „tautos atstovais“.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: