Vrublevskių bibliotekoje – vieša paskaita ir paroda skirta Krymo respublikos 100-mečiui (1)

Vieša paskaita ir parodos pristatymas, skirti Krymo liaudies respublikos 100-osioms metinėms | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vieša paskaita ir parodos pristatymas, skirti Krymo liaudies respublikos 100-osioms metinėms | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Gegužės 15 d., 16 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), bus surengta viešą paskaitą „Lietuvos totorių istorinės ir kultūrinės sąsajos su Krymu“ skaitys doc. dr. Galina Miškinienė. Susitikimo metu bus pristatyta bibliotekoje eksponuojama paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a. pr.), skirta Krymo liaudies respublikos 100-osioms metinėms.

Doc. dr. G. Miškinienė paskaitoje atskleis Lietuvos totorių kultūros ištakas Kryme. Temai aptarti remiamasi tarpukario laikotarpio (1920–1939) straipsniais ir kita informacija.

Apgyvendintų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje totorių istorija – ilgesnė nei 600 metų. Manoma, kad jau per pirmuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų susidūrimus su Aukso Orda (1238–1239) šiek tiek totorių būrių galėjo likti LDK teritorijoje. Tačiau kryptingas totorių kaip sąjungininkų arba samdinių apgyvendinimas prasidėjo XIV amžiuje.

Per visus tuos šimtmečius totoriai neprarado ryšių su savo istorine tėvyne. Iš istorinių šaltinių sužinome apie Lietuvos totorių keliones į Stambulą, Meką. Taip pat totoriai vykdavo į Krymą, Kazanę ir iš ten parsiveždavo jiems labai svarbios religinės literatūros (Koranų, chamailų ir pan.). Lietuvos totorių kultūrinis gyvenimas labai pagyvėjo tarpukariu (1920–1939). Susikūrusios naujos organizacijos siekė palaikyti draugiškus ryšius su tėvynainiais Rumunijoje, Turkijoje. Tačiau sunkiai pasiekiami tapo Krymo bei Kazanės totoriai. Nepaisant to, tokių žurnalų kaip „Musulmonų gyvenimas“ (1932–1939, T. I–VI), „Islamo apžvalga“ (1930–1937) ir „Totorių metraštis“ (1932, 1935, 1938, t. I–III) puslapiuose nuolat pasirodydavo straipsnių arba informacijos apie tėvynainius, gyvenančius Sovietų Rusijoje. Straipsniai apie tokius intelektualus kaip Ismailas Gasprinskis, Čelebi Džihanas arba apie politinį lyderį Džaferą Seidametą buvo siekiama įkvėpti Lietuvos totorius, paskatinti jų atgimimą.

Paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a. pr.), kurios nuotraukos priklauso privačiai Nizami Ibraimovo kolekcijai, bus eksponuojama iki birželio 7 d.

Vrublevskių bibliotekos pranešimas

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Elgeta:

    O santa Maria mater Dei: Urbi et Orbi:
    THOMAS yra Kristus:Orthodox

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: