A. Andziulis. Velniava slypi Pilietybės įstatyme (9)

Dviguba ir keliaguba pilietybė | A. Bernacko koliažas

Dviguba ir keliaguba pilietybė | A. Bernacko koliažas

Atidžiau pažvelgus į procesus, vykstančius pilietybės įgijimo bei netekimo baruose, atsiskleidžia labai ryški asimetrija tarp pilietybę įgyjančių – pakankamai tolimų Lietuvai asmenų ir Lietuvoje gimusių piliečių, kurie, po 1990 m. kovo 11-osios išvykę užsienin ir ten užsidirbę teisę į kitos šalies pilietybę, turėtą Lietuvos pilietybę praranda Pilietybės įstatymo nuostatų pagrindu.

Štai Migracijos metraščiuose (http://migracija.lrv.lt/lt/statistika/migracijos-metrasciai) pateiktų duomenų pagrindu mano daryta suvestinė:

      LR pilietybės neteko          
  2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010  
Atsisakė 221 264 235 315 207 216 280 121 94 60  
Neteko įgiję kitą 554 758 372 386 265 485 610 647 784 519  
Kitos priežastys                      
Iš viso 780 1026 608 798 755 898 1015 926 878 579 8263
        Įgijo                
Gimstant                      
Atkūrimo tvarka                      
Kitom 6 tvarkom                      
t.sk. natūralizac. tvarka 507 504 389 610 435 467 370 240 214 162 3898
Iš viso pagal visas tvarkas                      
                       
      LR pilietybės neteko          
  2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018      
Atsisakė 71 26 43 40 31 23 38       272
Neteko įgiję kitą 543 419 409 800 606 744 720       4241
Kitos priežastys                      
Iš viso 614 445 452 842 641 767 760       4521
      Įgijo                
Gimstant 24389 34252 36461 35668 32972 32918 31362        
Atkūrimo tvarka 95 729 870 1079 1197 1393 2378        
Kitom 6 tvarkom 600 643 648 577 452 556 662        
t.sk. natūralizac. tvarka 311 183 173 179 177 173 166       1362
Iš viso pagal visas tvarkas 695 1372 1518 1656 1649 1949 3040       11879
                       

Nuo 2012 metų nuolat augantis antros pilietybės suteikimas „atkūrimo tvarka“ yra akivaizdus.

Esame įpratę, kad pilietybė įpareigoja ją turintį asmenį mokėti mokesčius, ginti šalį ir suteikia teisę rinkti ir būti renkamam.

Šiuo metu teisę rinkti ir būti renkamais įgyja labai tolimus ryšius su Lietuva turintys asmenys, beje – drauge ir teisę savo vardu įsigyti žemę, o čia gimę ir išvykę dabar šias teises praranda. Tokia ryški asimetrija.

Dvi grupės argumentų – dėl ko nereikalingas referendumas dėl LR Konstitucijos 12 str. pakeitimo

Pirma argumentų grupė kyla iš Nepriklausomybės atstatymo meto, kuomet siekėme savo valstybės savarankiškumo. Trumpiausiai ir pilniausiai to meto požiūrį atspindi Nepriklausomybės Akto sig­na­ta­rės Zi­tos Šli­čy­tės apibendrinimas:

„Vals­ty­bė yra ne kas ki­ta, o pir­miau­sia – pi­lie­čių or­ga­ni­za­ci­ja. Pi­lie­čiai vals­ty­be rū­pi­na­si, ją iš­lai­ko, įgy­ven­di­na ir gi­na jos įsta­ty­mus. Vi­sų įsta­ty­mų lai­ky­ma­sis yra pi­lie­čio pa­rei­ga. Pi­lie­čiai, ku­riems ne­rei­kia mo­kė­ti mo­kes­čių, gin­ti Kons­ti­tu­ci­jos, sau­go­ti vals­ty­bės te­ri­to­ri­jos, nė­ra pi­lie­čiai. Są­mo­nin­gu pi­lie­čiu ga­li bū­ti tik gy­ven­damas sa­vo vals­ty­bė­je – Lie­tu­vo­je“.

Antra argumentų grupė kyla iš LR Konstitucijos 12-to straipsnio analizės. Štai šio straipsnio tekstas:

„12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Šią argumentų grupę geriausiai atstovauja dr. Jonas Ramanauskas:

Pilietybės įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai, todėl, pagal Konstitucijos 12-o straipsnio 3-čią dalį sukurtas Pilietybės įstatymas, reglamentuojantis pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, niekaip negali paneigti LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-os dalies suteiktos teisės į pilietybę gimstant. 

Jeigu asmeniui, kuris gimė Lietuvoje ir turi teisę į LR pilietybę bus atimta arba nesuteikta LR pilietybė, tai tokiu atveju bus paneigta konstitucinė nuostata, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant…

O kaip su LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-os dalies antrąja nuostata: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais? Čia aiškiai matome, kad tie kurie įgyja LR pilietybę kitais įstatymo nustatytais pagrindais yra pilnai Pilietybės įstatymo dispozicijoje.

Išvada: Akivaizdžiausiai iš LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1 dalies matome, kad turime dviejų rūšių LR piliečius pagal jų teisę įgyti LR pilietybę. Pirmieji turi konstitucinę teisę į pilietybę, kurią įgyja gimstant, ir antrieji, kuriems teisę į LR pilietybę suteikia LR pilietybės įstatymas.“

Kita dr. Jono Ramanausko citata: „LR pilietis, kuris teisę į LR pilietybę įgijo gimimu niekaip kitaip ir prie pačių keisčiausių aplinkybių įgijęs negali prarasti LR pilietybės, nebent pats atsisako LR pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. Pilietis, kuris LR pilietybę įgijo kitaip nei gimimu, pilietybės gali netekti taip kaip nustatyta Pilietybės įstatyme.

Taip yra todėl, kad joks įstatymas negali paneigti LR Konstitucijos LR piliečiams suteiktos teisės įgyti ir būti LR piliečiu, kai tą teisę įgyja gimimu.

LR Pilietybės įstatymas privalomai turi garantuoti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjamą gimstant ir visam laikui, nes Konstitucija nenumato jokių apribojimų. Kitaip toks Pilietybės įstatymas prieštaraus, o ir dabar prieštarauja Konstitucijai.“

Dėl to dr. Jonas Ramanauskas kviečia jokiu būdu nekeisti LR Konstitucijos 12 straipsnio, o LR pilietybės įstatyme įtvirtinti šią nuostatą: LR pilietis, gimęs Lietuvoje, ir gyvenantis kitoje valstybėje, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę.

Toks sprendimas turėtų išspręsti mano minėtą asimetriją po 1990 m. kovo 11-osios išvykusiųjų naudai. Kitas sprendimo būdas – apriboti šiuo metu progresuojantį pilietybės suteikimą „atkūrimo tvarka“. Galimas būtų ir abiejų sprendinių derinys. Tačiau tai ne šios dienos ir ne šio referendumo klausimas.

Visais atvejais pastangos pažaboti dabartinę asimetriją pilietybės srityje turėtų būti nukreiptos į Pilietybės įstatymą, o ne į Konstitucijos 12-tą straipsnį.

Dėl to visus bendrapiliečius kviečiu nepritarti siūlomam Konstitucijos 12-to straipsnio keitimui, arba sugadinti referendumo biuletenį pažymint abu pasirinkimus – ir UŽ, ir PRIEŠ.

Apginkime mūsų Konstitucijos 12-tą straipsnį, kad jis nebūtų pakeistas.

Autorius yra Baltijos instituto Referendumo oponentų grupės narys

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *