Vienkartiniai puodeliai: naudojami trumpai, tačiau nesuyra dešimtmečius (1)

Per pasaulį ritasi vienkartinių plastiko gaminių draudimo banga | Pixabay nuotr.

Ko gero, daug kam atsisakyti rytinės kavos puodelio išsinešimui vien dėl to, kad neturi nuosavo daugkartinio puodelio, būtų sunku. Nesusimąstome, kad patogiai gyvename aplinkos taršos sąskaita. Tačiau išbandžiusieji alternatyvas vardija privalumus ir sako, kad reikia vos 20 dienų, kad išsiugdytume įprotį su savimi visuomet turėti daugkartinį puodelį.

Sudeginami arba patenka į vandenynus

„Šiandieninė statistika Lietuvoje išties šokiruoja, pavyzdžiui, vienas biuro darbuotojas vidutiniškai sunaudoja apie 500 vienkartinių kavos puodelių per metus. Retai kas susimąsto, kiek išteklių ir investicijų reikalauja vieno tokio puodelio gamyba dėl kelių minučių šlovės, po kurios puodelis tampa šiukšle. Daugeliui vis dar atrodo, kad vienkartinius puodelius galima perdirbti kaip popieriaus atliekas, tačiau jų sudėtyje yra apie 5 proc. plastiko, todėl jie nesuyra kaip įprastos popieriaus atliekos. Liūdniausia, kad panaudoti puodeliai neretai yra tiesiog sudeginami arba patenka į sąvartynus, o dažnu atveju ir į gamtos telkinius“, – pasakoja Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskienė.

Panaši situacija, anot jos, yra ir su plastikiniais maišeliais. Pašnekovė dalijasi, kad vienas Europos sąjungos (ES) gyventojas per metus sunaudoja apie 200 maišelių ir nors vienkartiniai plastikiniai maišeliai naudojami tik maždaug 20 min., jiems suirti prireikia net 400 m.

„Netinkamai rūšiuojami plastiko gaminiai teršia ne tik aplinką, tačiau ir vandenį, nuo jų miršta jūrų gyventojai. Tad svarbu imtis konkrečių veiksmų ne tik valdžios ir verslo lygmeniu, bet kiekvienam bendruomenės nariui pagalvoti, kaip jis gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, atsakingai pirkti, rinktis gaminius, supakuotus aplinkai draugiškose pakuotėse, mažinti vartojimą. Informacijos apie tai šiandien tikrai netrūksta, o Europos Parlamentas jau yra nusprendęs, kad nuo 2021 m. bus uždraustas tam tikrų vienkartinio plastiko gaminių naudojimas, o vienkartinių puodelių gamyba bus mažinama“, – pabrėžia B. Razbadauskienė.

Šalyje šiandien veikia nemažai iniciatyvų, skatinančių domėtis savo aplinka, atpažinti ir matuoti savo individualų poveikį gamtai ir fiksuoti realią naudą. Pavyzdžiui, iniciatyva „Misija: nulis“ organizuoja įvairius iššūkius, kviečiančius tam tikrą laiką gyventi be ekrano, plastikinių maišelių ar vienkartinių puodelių kol tai tampa kasdieniu įpročiu ir įtraukia nemažą visuomenės dalį.

Sąmoningumas „įsijungia“

Žalingo įpročio – naudoti vienkartinius puodelius, atsisakyti skatina Lukas Navickas, projekto „Misija: nulis“ iššūkio „Mėnuo be vienkartinio puodelio“ laimėtojas.

„Sakoma, kad norint išsiugdyti įprotį, reikia tam tikrą veiksmą pakartoti 20 kartų, o 21-ąjį kartą jį atliekame iš įpročio. Įprotį, visur su savimi turėti daugkartinį kavos puodelį, su šeima palaikome ir kelionėse, kur stebiname vietinius eidami prie jūros rankose nešdamiesi kavą daugkartiniuose kavos puodeliuose. Jei daugkartinio puodelio neturiu, kavą geriu vietoje arba jos visai atsisakau. Vienkartinio puodelio nesu pirkęs jau gal du metus. Kartą netgi esu atsidūręs situacijoje, kai neturėjau daugkartinio puodelio, tačiau kavos vis tiek norėjosi, todėl bandžiau pripildyti savo termosą, deja, nesėkmingai, nes pusė kavos išbėgo pro šalį“, – šypsosi pašnekovas.

Jis pasakoja, kad jo sėkmę šiame iššūkyje nulėmė begalinis noras pasidalinti savo pavyzdžiu ir užkrėsti kitus, nes, anot jo, teigiamas pavyzdys visuomet įkvepia.

„Tokie iššūkiai yra puiki galimybė supažindinti žmones su problema, o pradėjus domėtis – sąmoningumas „įsijungia“ palaipsniui. Informacijos šiandien daug, svarbiausia yra pati pradžia, sudominimas, kuris paskatina ieškoti informacijos bei sprendimų. Susimąstyti apie aplinkosaugines problemas mane paskatino žmona. Susilaukę vaikų, pradėjome galvoti apie jų ateitį ir po truputį atėjo suvokimas apie aplinkos taršos problemas. Anksčiau apie daugelį dalykų, kurie dabar atrodo savaime suprantami, net nepagalvodavome, pavyzdžiui, atliekų rūšiavimas, plastikinių maišelių, vienkartinių indų bei kitų nereikalingų daiktų atsisakymas jau tapo mūsų kasdienybe“, – dalijasi L. Navickas.

Nebūkite patys sau problema

Atsisakyti naudoti plastikinių puodelių ragina ir konkurso „Vienkartinių puodelių šlovės pabaiga“ laimėtoja Gintarė Urbaitė, kuri kartu su Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) Fotografijos ir videografijos būrelio 15-16 m. amžiaus mokiniais sukūrė vaizdo filmuką apie vienkartinių puodelių žalą. 

„Žmonės, nuolat pirkdami vienkartinius puodelius patys sau tampa problema, nes teršia aplinką, kurioje patys gyvena. Išvengti šios problemos galima labai paprastai, tiesiog atsisakyti vienkartinių puodelių ir su savimi visuomet turėti vieną – daugkartinį. Juk tai taip paprasta, ar ne? Tačiau dar tikrai ne visi taip darome. Šią idėją perteikėme ir vaizdo filmuke“, – dalijasi G. Urbaitė.

LVJC mokinių sukurtas vaizdo filmuko kūrimo procesas, anot jos, paskatino mokinius labiau susimąstyti apie savo įpročius ir elgtis atsakingiau.

„Prisimenu, kad ir pati, būdama paauglė tikrai negalvojau apie aplinkos taršą, todėl paskatinti susimąstyti gali įsitraukimas į su tuo susijusią veiklą. Pirmą kartą apie aplinkos taršos problemas susimąsčiau prieš kelerius metus, kai po susitikimų su draugais gamtoje po savęs palikdavome kalnus plastikinių vienkartinių indų, kuriuos paskui tekdavo išmesti. Pati šiuo metu nenaudoju vienkartinių maišelių, visuomet stengiuosi su savimi turėti daugkartinį puodelį kavai“, – pasakoja ji.

Projekto Misijanulis.lt internetiniame puslapyje ir „Facebook“ paskyroje visi aplinkos taršai neabejingi piliečiai kviečiami dalytis savo kasdieniais aplinkosauginiais atradimais bei sekti gamtai draugiškų, švarių ir tvarių sprendimų naujienas. Projektą „Misija: nulis“ inicijuoja Aplinkos ministerijos, o finansuojamas Europos Sąjungos paramos lėšomis.