M. Kundrotas. Ar įmanomas nacionalizmas be neapykantos? (57)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš daugiau, nei dvidešimt metų įsijungus į nacionalistų gretas viena sena draugė paklausė: „Tu – nacionalistas? O ką tai reiškia? Nekenti kitų tautų?“ Teko aiškinti, jog nacionalizmas – tai meilė savo tautai, o ne priešiškumas kitoms. Nuo to laiko daug mąstyta, kas yra nacionalizmas, kokia jo prasmė ir kuo jis gali būti svarbus objektyvios tiesos siekiančiam, visuotines vertybes pripažįstančiam žmogui.

Didelės įtakos turėjo Klodo Levio-Stroso, Entonio Smito, Gilberto Keito Čestertono, Antano Smetonos, iš dalies – Antano Maceinos ir kitų mąstytojų darbai. Tautiškumas, kaip meilė pasaulio įvairovei, kurią išsaugoti gali tik tautų teritoriškumas ir optimaliu atveju – valstybingumas, tautiškumas, kaip amžinas judesys nuo savęs į kitą, nuo atskirybės – prie bendrybės, kaip sudėtinė bendražmogiškumo dalis ir žmogaus asmens būties plėtra, kaip ištikimybė mus išauginusiai bendruomenei – visa tai atrodė gera, gražu ir prasminga.

Deja, retas sutiktas nacionalistas mąstė tokiomis kategorijomis. Geriausiu atveju daugelio jų nacionalizmas reiškė į kolektyvo lygį perkeltą egoizmą, taip įteisinant ir individualų egoizmą. Aš – pats svarbiausias, antroje eilėje – tai, kas mano, o visa kita ir visi kiti – nors tegul prasmenga. Blogiausiu atveju dažno sutiktojo nacionalizmas reiškė neapykantą. Visiems kitokiems, išeinantiems už jo siauro, lėkšto, provincialaus pasaulėlio ribų.

Dėl ydingos žmogaus prigimties blogi jausmai dažnai būna stipresni už gerus, juo labiau – už šaltą, racionalią mintį. Neigiami jausmai labiau įkvepia, labiau sutelkia. Tuo žaidžia įvairūs manipuliatoriai, puikiai suprasdami žmogaus ydingumą, bet užuot jį vedę doros keliu jie išnaudoja jame tūnantį blogį. Priešo idėja – kur kas lengviau panaudojama, nei kūrybos ar draugystės idėja.

Vienam toks priešas – žydas, kitam – afrikietis, trečiam – lenkas, ketvirtam – rusas… Ne kaip konkrečios valstybės, režimo, ideologijos ar organizacijos atstovas, bet kaip tautos arba rasės individas. Kai kuriais atvejais tautą arba rasę priešo vaidmenyje gali keisti religija ar kultūra. Dabar ypač madinga nekęsti musulmonų. Ne al-Kaidos ar „Islamo valstybės“ smogikų, ar pavienių teroristų, banditų, asocialų, o tiesiog musulmonų. Apimant ir Lietuvos, ir Krymo totorius, ir ičkerinius čečėnus – nuosaikius, kultūringus žmones, Lietuvos sąjungininkus ar piliečius.

Nepritari tokiam priešinimui? Vadinasi, dirbi JIEMS. Zurofams, Tomaševskiams, bin Ladenams. Arba esi suknistas tolerastas. Arba karjeristas. Arba konformistas. Neapykanta kitam juk – vienintelė galima doro ir nuoširdaus žmogaus pozicija. Bet kuriuo atveju kaip nacionalistas, tautininkas ar patriotas esi visiškai pasmerktas: meilė, pagarba ar bent neutralumas kitokio atžvilgiu – tiesiog prieštaravimas tautinei pozicijai.

Nacionalistui, ginančiam kitų tautų, rasių, kultūrų žmogiškumą, siūloma kuo skubiau pareikšti paramą ir homoseksualistams, ir masinei imigracijai. Tarsi vienintelis galimas motyvas ginti savo tautą – aistringas priešiškumas kitoms. Tarsi žmogus, gimęs kitoje tautoje ar kitu keliu ieškantis Dievo, objektyvios tiesos, būtų tapatus individui, vergiškai tarnaujančiam iškreiptoms aistroms.

Ne, rudieji ponai. Homoaktyvistai – tai jūsų lyga. Jūsų aistros ir jų aistros priklauso tai pačiai kategorijai: egoizmo kategorijai. Kalbant apie masinę migraciją, tai kaip tik meilė pasaulio įvairovei, jo daugiatautiškumui – svariausias moralinis motyvas priešintis globalistiniam klajokliškumui ir tautų maišymui.

Rudojo atspalvio nacionalistams visiškai normalu palaikyti abortus, iškeikti senolį ar ligonį, pastumti vaiką ar tarpuvartėje sumušti šiek tiek kitaip atrodantį, kitaip mąstantį tautietį. Meilė? Kokia meilė? Meilė – tolerastų išmislas. Neapykanta kitiems – pagrindinis ar net vienintelis tokių nacionalistų motyvas, o meilė savo tautai – geriausiu atveju, teorinė abstrakcija, išnykstanti, kai tauta ima reikšti konkretų tautietį.

Neapykantos nacionalizmas reiškiasi ir politinio sektantizmo kontekste. Labai svarbu, kokį lyderį, kokią grupę palaikai. Joną ar Petrą. Jei aš palaikau Petrą, o tu – Joną, tai joks tu nacionalistas, priešingai – esi eretikas, degeneratas, tautos ir Tėvynės priešas. Ar tai – nacionalizmas? Ne, tai turi kitą pavadinimą – mizantropija.

Ne taip seniai už pasisakymus prieš mizantropiją sulaukta vienos plebso atstovės vertinimo: užmirškime šį durnių, jis – ne mūsų. O taip. Ir labai tuo džiaugiuosi.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

57 komentarai

  1. ....:

    Nacionalizmas meilė savo šaliai,o nacizmas neapykanta visoms kitoms tautoms,rasėms,religijoms,kitus įsitikinimus turintiems, ir pan.?

  2. Juozas P.:

    Aptaku, deja, o reikia kažko aiškaus, kad neįvyktų tai:

    AFRIKA PAVERS EUROPĄ AFRIKA.

    • Rimgaudas:

      Kvartero tarpledynmetis nėra pasiekęs temperatūrinio maksimumo, o tai reiškia, kad vis dar šiltės, todėl ne Afrika pavers Europą Afrika, o DIDĖJANČIOS TEMPERATŪROS PERMAINOS pavers Europą Afrika.
      M. Kundroto, kaip žmogaus, straipsnis yra normalus. Prie ko čia partijos ar mokslai? O apie lenkus, rusus, vokiečius, žydus ir tautiškumą jūs už mane išmanote geriau. Galiu pasakyti tik tiek, kad, nežiūrint tautybės arba religijos, visi nori primesti savo kultūros “pirmumą”, naudojant visas įmanomas kultūrinės – masinės erdvės komponentes. Būkime draugiški, atremiant hibridinių karų prieš mus išmoningumą.

      • Juozas P.:

        Labai šmaikštu. Prie ko čia temperatūra? Jeigu Europoje europietiškoji kultūra kol kas dar yra, tai dar kokie 5 Merkel valdymo metai ir jos neliktų. Bet, ačiūDie, atsirado AfD.

        O po naujų rinkimų į ES parlamentą būtent nacionalistai sustabdys šią laviną.

        O mes gi čia kaip tikri provincialai prasivardžiuodami – lenkai/liankai pilam vandenį ant kitos Pasaulio nelaimės – Putino girnų.

  3. Joana:

    Svarbiausia neperlenkti lazdos. Esu nacionalistė ir nebijau prisipažinti, nes be galo myliu savo šalį, jos istorija – kokia skaudi ji bebūtų, su piliakalniais ir pilkapiais, myliu gimtąją kalbą, kuri yra gražiausia pasaulyje ir daug dar ką myliu. Tai yra mano protėvių šalis, aš ją paveldėjau ir jaučiuosi čia šeimininkė. Svetimšaliams nekeršiju, neapmėtau akmenimis, jų nepravardžiuoju ir neįžeidinėju, tačiau jie turi gerbti mūsų kultūrą, papročius, jokiu būdu nediktuoti mums ir nenurodinėti kaip mes turime gyventi.

  4. Antanas:

    Jei rusai myli savo tėvynę, tai jie yra patriotai, o jei “pribaltai” myli savo tėvynę, tai jie – nacionalistai. 😄

  5. Romas:

    Labai tinkamas Antano pavyzdys. Dėka jo galima padaryti esminę takoskyrą tarp nacionalizmo puolamojo ir gynybinio. Panašus pavyzdys yra tarp lenkų ir lietuvių. Lenkai kovojantys dėl savo tautiškumo Lietuvoje, kas tai?

    • Antanas:

      Atleisk, Tamsta Romai, bet lenkai gyvena Lenkijoje. O tie taip vadinami “panowie” Bubnel, Dedel, Gaidis, Kerszul, Kiszkel, Krepsztul, Wentis, Wojsznis ir t.t. tokie pat lenkai kaip aš marsietis. Apie tai, kokie “lenkai” gyvena Pietryčių Lietuvoje ir kokia “lenkų” kalba jie šneka, labai aiškiai išdėstė savo publikacijose ir akad. Z. Zinkevičius, ir Lenkijos kalbininkė prof. H. Turska, taigi norintys pamatyti pamatys, norintys išgirsti išgirs, norintys suprasti supras… O kvailiams kažką aiškinti nėra prasmės…

    • Žemyna:

      Tai kad dėl tautiškumo kovoti nereikia. Kokios tautinės kilmės esi, toks ir esi – tai tavo PRIVATUS reikalas, kad ir kur pasaulyje gyventum!
      Kiek žinau, dėl kitokios tautinės kilmės Vakarų valstybėse žmonės turi bėdų tik Lenkijoje. Ten skubama „sudaryti palankias sąlygas” „savanoriškam” savo tautybės atsisakymui. Ar ne todėl būtent per pastaruosius 30 m. dramatiškais šuoliais mažėjo PL lenkų skaičius? Nes, jei nori kuo nors rimtai verstis, užimti rimtas pareigas, pasas su lietuviška pavarde tau labai rimtas trukdis. Su tuo pasu esi užrakintas savo parapijoje.
      O Lietuvoje, dar gerokai iki sutarties su PL pasirašymo, jei pareikšdavai esąs lenkas pavarde… „Dobil”, tai niekas ir nevertė rašyti „Dobilas”. Taigi, rašyta pagal lenkišką (nors iš tiesų lietuviškos) pavardės SKAMBESĮ, kaip ir buvo vėliau parašyta dvišalėje sutartyje.
      Dangstydamiesi kova dėl tautiškumo, patys to gal net nesuvokdami, jie kažkieno noru užsiima kalimu į į viešąją nuomonę, jog Vilnius ir Vilnija – Lenkijai priklausančios žemės, jog milžinė grobuonė Lietuva apvogė mažytę visų skriaudžiamą Lenkiją.
      Kažin, kas iš ko pasiskolino hibridinio karo metodus – PL iš Kremliaus, ar visgi atvirkščiai? Juk PL nuo seno užsiima pretenzijų dėl iš jos „pavogtų” teritorijų reiškimu. Nuo pirmų žingsnių, kai atplyšo nuo UA lemkų genties ir Karpatų gabalą su žmonėmis kai pasiskolino ir taip iki pat Baltijos vis daugiau jų „skolinosi”, tai ligi šiol negrąžino.

      • Antanas:

        Gal šiek tiek ne į temą, bet vis dėlto apie tautiškumą: tėvas – lietuvis, motina – gudė, o vaikas… lenkas (?!)… Kaip paaiškinti šitą fenomeną? Reiškia, kad, pvz., aš, lietuvis, galiu pasikeisti tautybę kaip kojines?

        • Žemyna:

          Jei į lenkų – be eilės, tskant…
          Matau savo kaimynystėje – jei tik mišri šeima, o „tiošča” – „gryna lenkė” (su visa gimine Gudijoje, kalbanti rusų, baltarusių bei tuteišių kalbų mišiniu), jos anūkas „lenku” auga. Na ir kas, kad vardas ir pavardė lietuviški. O lietuvis žentas nė prasižioti toje šeimoje negali. Savas butas šeimai neįkandamas. Vienas iš tų šeimų vaikų tai bent kažkiek lietuviškai supranta, o kitas – tik rusiškai, o visas jų pulkelis kieme rusiškai kalba. (Beje, katras iš akademinių sluoksnių atėjęs seimūnas rengėsi išmesti lietuvių k. iš vaikų darželių?)

        • Šiek tiek ne į temą, bet duosiu pavyzdį. Jogailos tėvas uolus pagonis lietuvis, o motina arši slavė rusė, o pats Jogaila gimė ar tapo prolenkiškas. Kaip paaiškinti šį fenomeną? Paaiškinti galima tuo , kad augdamas rusiškoj aplinkoj ir kultūroj, bet turėdamas tėvą provakarietišką pagonį jis tapo lenku, nes lenkai tie patys slavai, kaip ir rusai, tik provakarietiški – t. y katalikai, o ne stačiatikiai. Tas pats ir su tavo išsakytu pavyzdžiu.

  6. Vilnietis:

    šitas jau juokingai atrodantis kvazifilosofas maišo nacionalistus su nacistais.
    Aš siūlau alkas.lt už pastovų A.Juozaičio šmeižimą savo facebook paskyroje daugiau kundroto straipsnių nebespausdint. jų vertė nulinė kaip ir jis pats.

  7. Romas:

    Gerą pavyzdį, kaip ginti savo tautiškumą ir tautiečius kitose šalyse pademonstravo žydai. Dar tarybiniais laikais. Jie organizavo visų (norinčių) pasaulio žydų atvykimą (gyvenimui) į Izraelį… Pasirūpino šiuo reikalu valstybiniu lygiu, skyrė pinigus, susitarė su šalių vyriausybėm. Vėliau tą patį padarė ir vokiečiai.
    Gal kada susiprotės ir lenkai? Tai geras sprendimas, jeigu kalba eina tik apie tautiečius. O ne apie kitos šalies teritoriją…

    • Žemyna:

      Čia turėtų pasigirsti toks gudrus savim patenkintas „Kche, kche, kche…”
      Juk tikslai jų skirtingi! Žydų – įsitvirtinti žemėje, kuri jiems pažadėta. Strateginės tikslas – savo teritorijos plėtimas, nesibaigiančios varžybos su Europa ir Rusija dėl „kieno čia valdžia”, Wielkopolskos sukūrimas.
      Teritorijas visada lengviau užgrobti, kai nusižiūrėtoje šalyje pasirengusios laukia pakankamos pajėgos, padėsiančios plėšikui „susigrąžinti”, kas „jam priklauso” – silpninančios valstybę iki jos žemes užgrobiant, reikiamu metu pakelsiančios ginklą net ir prieš artimiausius kaimynus (ko trūksta – sukilimo? Reikia – tai bus!). Tuo tikslu čia paliktiems ir vis pakurstomiems „talkininkams” veidmainiškai meluojama, kad kaimynė dėl jų pergyvena, politiniai kašpirovskiai juos hipnotizuoja kalbomis apie jų patiriamas skriaudas bei „nutautinimą”. Nors iš tikro jų paskirtis – lemiamu momentu, jei prireiks, tapti patrankų mėsa. O pačioje Lenkijoje jie ne-pa-gei-dau-ja-mi, nes iš tiesų jie nelaikomi lenkais.
      Buvau liudininkė didžiosios lenkų repatriacijos. Būtent LENKŲ. LENKAI buvo įsileisti be kalbų. Mūsų pažįstami, kaimynai, bendraklasė išvažiavo. Įsileisti bent susituokusieji su Lenkijos piliečiais (tuo metu buvo leista jiems čia atvykti ir padėti giminėms iš čia išvažiuoti. Kas iš tuteišių spėjo tuo pasinaudoti, tie susitvarkė civilinės santuokos popierius).
      Pabėgti iš čia norinčių buvo masės, bet… Lenkija tuteišių neįsileido, nepripažino lenkais, nors lenkų kunigai buvo juos į lenkiškai parapijas įsirašę. Tarpukariu nutautintų Lenkijai nereikėjo. Net ir tų, kas uoliai stengėsi kaimynei kolaboruoti… Jie su tais žmonėmis pasielgė „strategiškai” – paliko juos čia. Juk ką gali žinoti – gal ateityje vėl prireiks tokios moralės žmonių paslaugų… Juk kiekviena gudri valstybė pasinaudoja išdavikais, bet… savais jų niekada nepripažins. Nes žino – tau išdavęs, bus pasirengęs ir tave išduoti. Jei bus naudingiau.
      Atrodo, po tokio pažeminimo savigarbos turintys žmonės ne į tą pusę žiūrėti neturėtų. Tačiau jie vėl atkišę ausis makaronams. Viltis miršta paskutinė? Nors ir kvailam aišku – jei kaimynei būtent jie, o ne teritorija rūpėtų – būtų seniai jiems parengta vieta, „skriaudžiami tautiečiai” seniausiai būtų pakviesti ir prie motinos krūtinės priglausti… Tokia „repatriacija” kainuotų ne ką daugiau, negu dabar jų ideologiniam apginklavimui (vėliavoms, plakatams, kompiuterizacijai, įv. premijoms, transportui, konferencijoms ir t.t. per tiek metų leidžiami pinigai.

  8. -.-.-:

    autorius atkreipia dėmesį tikrai į labai svarbius klausimus. Koks tu nacionalistas ir savo tautos mylėtojas, jei jauti neapykantą savo tautiečiams, kurie kitaip mato pasaulį? Atvirkščiai, tokie veiksmai tik skaldo tautą ir neleidžia jai susitelkti tikrai svarbiems darbams (pavyzdžių toli ieškoti nereikia – viena partinė jėga kaip tik ir atsiskėlė sau 16-18 proc. tautos, o likę, jos požiūriu, geriausiu atveju – visiškai nesvarbūs antrarūšiai “tamsuoliai”).

    • Antanas:

      Čia Tamsta apie ką? Apie paleckiukus (“Savi šaudė į savus”)? Apie titovus (“Partizanai buvo banditai, vagys ir žydšaudžiai”)? O kokia Lietuvoje yra ta viena partinė jėga? Komunistų partija? Beje, ekonominė valstybės padėtis priklauso ne nuo vienos partijos, o nuo daugelio faktorių. Tarp kitko, valdžią renkame mes patys. Ką išsirenkame, tą ir turime. 🤗

      • -.-.-:

        galėčiau ir atsakyti, bet kam, jei vis tiek perskaitote ne taip, kaip parašiau, o savaip? :)))

      • -.-.-:

        na, jei kalbate apie nusikalstamas organizacijas ar pavienius nusikaltėlius (taip mėgindamas netiesiogiai patekti pavyzdį, kuris priverstų suabejoti “neneapykantos” idėjos veiksmingumu, tai juos visuomenė juk ir izoliuoja nuo savęs, kol “pagis”, t.y. kol išmoks elgtis visuomenės atžvilgiu nedestruktyviai, o visuomenė tuo tarpu galės ramiai pagyventi, nejausdama priešiškų jausmų savo tautiečių (bendrapiliečių) atžvilgiu.

        Beje, pasibaigus izoliavimo laikui sveikose visuomenėse dar būna įvairios integracinės programos, kurios leidžia sugrąžinti žmogų į visuomenę (aptariamu atveju, į tautą), t.y. visai nebūtina jausti jiems (ir jų palikuonims iki trisdešimt devintos su puse kartos) “amžiną neapykantą”, o praeinančius apmėtyti gendančiais maisto produktais ar žodiniu arba virškinamojo trakto turiniu. :))

  9. Kniedė:

    Kada,p.Kundrotas,kels savo asmenybę į Lietuvos Respublikos prezidentus???

  10. Romas:

    Marius kelia jautrius klausimus, problemas kurių sprendimui būtina dvasinė branda. O, kaip tik šito ir trūksta…

  11. Linksma stebeti kaip:

    Kundrotas vercia savo kaili… kiek jis metu vis bando baigti studijas- 15 ar 20 metu, ar pabaige, ne?! Laikui begant patapo toks muilinas KONJUNKTURINIS PRISIPLAKELIS, kiek partiju pakeite, nesuskaiciuosi- Pankistas, Paksininkas, dabar- Puteikininkas… vis ties raide “P”… matyt kita “stotele” bus Puidokininkas 🙂

    • Vilnietis:

      būtent. degradavo tas kundrotas visiškai. Nuo ryto iki vakaro sėdi facebooke šmeižia Juozaitį, aukštiną puteikį, ant visų loja, su visais buvusiais bendražygiais jau susiriejo su busimais tuoj susiries irgi.
      man tai jis visiškas dunrnelis. kiek partijų ar judėjimų jis buvo- tiek visas sužlugdė ir paliko. dabar laikas išsprogdinti puteikio partiją iš vidaus ir keliaus toliau.

  12. Žemyna:

    Tie, kas krikščioniais esantys skelbiasi, bet stengiasi užgožti kitą tautą (net ir jų žemę užgrobiant), yra ne krikščioniai, o sukčiai, melagiai, paniekinantys Dievą, kurio vardu savo veiksmus dangsto.
    Krikščionybė skelbia, jog kalbos ir tautos iš Dievo atsirado (išsk. tas, kurios atsirado hiperaktyvioms dūšioms okupavus kitos tautos žemę ir, susimaišius su vietos gyventojais, savaime susikūrusias iš vietos gyventojų ir okupanto kalbos mišinio – t.y., hibridines okupantų kalbas).
    Tikintis Dievą nekels balso nei rankos prieš tautą bei jos kalbą jos pačios žemėje. Tikintis Dievą nenaudos savo kalbos okupacijos įrankiu, kad jos pagalba kitos tautos žemę nusavintų. Kitatautis, atvykęs į kitos tautos žemę, elgsis mandagiai, kaip ir dera svečiui šeimininko namuose elgtis.
    Beje, nepainiokime fizinio kūno buvimo kurioje nors vietoje su jo kalba, nei tos kalbos teise į viršenybę. Jeigu tas kūnas bei iš jo kilę palikuonių kūnai keitė savo tautybę ir tikėjimą kartu su vienas kitą keičiančiais okupantais, Tarptautinės teisės požiūriu tai nėra pateisinama priežastis jo kalbai teikti privilegijų jo gyvenamoje vietoje, ji negali būti naudojama ginklu prieš kamieninės tautos kalbą.
    Beje, tautos naudojama hibridinė kalba savaime įrodo, jog ji įsikūrusi ne savo, o užgrobtoje žemėje. Tikintiesiems, žinantiems, jog kalbas sukūrė Dievas, saugoti nehibridines kalbas yra pirmaeilė PAREIGA ir jų pačių egzistencinė būtinybė. – Kūrėjas kūrė tik tai, kas BŪTINA gyvybei Žemėje išlikti. Kiekvienas jo Kūrinys turi ne vieną paskirtį, tik ne visos žmogui jau žinomos. Taip ir kiekviena Jo duota Kalba – jų paskirtis ne tik tarpusavyje pasišnekučiuoti. Nehibridinės kalbos gyvybiškai būtinos žmonijai, ir priežastis išaiškės, kai ateis laikas. Todėl kiekvienos tautos pareiga – saugoti savo kalbą savo tautos žemėje, apsaugoti ją nuo tądien madingų svetimų kalbų įtakos. Kalbą gali tik sąmoninga Tauta išsaugoti, ir tai nėra nusikaltimas kitoms tautoms!. Tai nei nacizmas, nei, juolab, fašizmas. Tai daug paprasčiau – tai tavo ATSAKOMYBĖ ir PAREIGA ir tavo paties, ir ne tik tavo palikuonių labui. Net jei šiandien dar nepriėjai tos brandos, kad tai suprastum.

  13. Romas:

    Facebokui neturiu laiko, asmeniškai Mariaus nepažįstu, bet jo straipsniai – puikūs. Jie skatina žmonių sąmoningumą, verčia susimastyti aktualiausiais klausimais, ieškoti sprendimų.
    Visiems neįtiksi, kūrybinės jam dvasios ir stiprybės.

  14. Žemyna:

    O kaip jums patinka tai, kad mūsų URMas išvyko į JAV atidengti paminklo Ramanauskui-Vanagui? Nors dėl jo kaltinimų Laisvės kovotojams teko po jo langais mitingą rengti? Juk pagal jo pritariamus kovotojų šmeižikams priešintis okupacijai – nusikalstama?

  15. Rafa:

    Įdomu, kur Kundrotas apšmeižė Juozaitį? Nepalankus vertinimas nėra šmeižtas. O kada buvo paksininkas, gal kas galėtų pateikti kokių nuorodų? Panką, kiek žinau, pats į tautininkus ir atvedė, tai klausimas, ar Kundrotas buvo pankistas, ar Panka – kundrotistas. O šiaip paskutinė straipsnio pastraipa kai kam gerai pataikė, kad toks putojimasis. Lyderiai painiojami su idėjomis, bet ribotiems fanatikams tai būdinga.

    • Vilnietis:

      tu pažiūrėk į jo šitbuko paskyrą ir pamatysi kaip nuo ryto iki vakaro jis šmeižia Juozaitį. labai toli tai tiesiog nuo nepalankių vertinimų. niekam nerūpi jo nei pirma nei paskutinė pastraipa- nes jis pats seniai niekam nerūpi.
      koks kam skirtumas ką rašinėja tiesiog eilinis bomželis?

    • Vilnietis:

      tu pažiūrėk į jo šitbuko paskyrą ir pamatysi kaip nuo ryto iki vakaro jis šmeižia Juozaitį. labai toli tai tiesiog nuo nepalankių vertinimų. niekam nerūpi jo nei pirma nei paskutinė pastraipa- nes jis pats seniai niekam nerūpi.
      koks kam skirtumas ką rašinėja tiesiog eilinis bomželis?

  16. Žemyna:

    Girdėjote? Ar ne rytoj 10 val. Nepriklausomybės a. kviečiami rinktis mūsų lenkai. Iš ten jų eisena pajudės link Aušros vartų, kur 12 val. mišios Liublino unijos sukakčiai ir konstitucijai paminėti… Neužmiršo nė to pareikšti, jog JI, mūsų strateginė, įkūrė pirmąją Europoje ES… Lietuviai, žinoma, niekuo dėti… Kaip suprantu, LDK buvo slapyvardis, po kuriuo slėpėsi Lenkijos DK…
    Eis kaip visada, mums panosėje švytruodami kaimynės vėliavomis? Tomis pačiomis, su kuriomis lietuviai net ir visomis šeimomis buvo žudyti, ar bent iš savo namų bei ūkių lauk išvyti, ir nuo tada jie tapo okupanto „teisėta nuosavybe”? Dar pareiškė, jog nesvarbu, kad abi pusės skirtingai vertina tuos laikus. Bet tai neturi trukdyti švęsti konstituciją ir uniją… 🙂
    Štai tokiom povo plunksnom apkaišys tarpukario „mažytį nesusipratimą”, ir jo uodegos spalvų apakinti valstiečiai su premjeru net neskaitę pratęs sutartį? Ir TAUTOS NEATSIKLAUSĘ?
    Tiesa, neseniai paskleidė naują versiją – jog tarpukario Vilnijos (ir ne tik jos!) užgrobimu PL išgelbėjo LT Nepriklausomybę…

  17. Skalvis:

    Ar įmanomas nacionalizmas be neapykantos? Neįmanomas: kol nėra tautų lygybės prieš įstatymą ir Dievą. Ir kol vyrauja kapitalizmas – instinktų tenkinimo, betkokia kaina, kultas.

      • Skalvis:

        Ačiū, pasitaisau: ne” kol vyrauja kapitalizmas” , bet kol vyrauja materialistinis ekstremizmas, kuris reiškiasi tiek įvairiomis religijomis, tiek įvairiomis ideologijomis. Visumoje imperializmu. Iš esmės nėra skirtumo tarp krikščionybės, bolševizmo ir kapitalizmo. Visi jie norėjo ir nori pasaulinės valdžios bet kokia kaina. Visi jie kiršina vienas tautas prieš kitas ir taip jas naikina. Tiek Bažnyčios, tiek Komunistų, tiek Kapitalistų elitas nemato skirtumo kokia tauta bus sunaikinta ir kiek milijonų žus. Tauta, tai liaudis – kam ji? Nacionalizmą jie naudoja žmonėms sukiršinti ir taip juos sunaikinti. Todėl aš esu anti nacionalistas. Aš esu rasistas. Baltųjų liko vos keli procentai. Ir visada Europiečiai buvo naikinami po nacionalizmo vėliava – gal užteks? Gal atsikratykim azijietiškos pasaulėžiūros ir vėl atraskim Keltų-Baltų Europą ? Jonai, kaip dabar ?

        • Skalvis:

          Prie to paties noriu pasakyti, jog nacionalizmą suprantu, kaip valstybinį šovinizmą, kuris irgi naikina tautiškumą. Tauta: žemė, genai ir kalba. Tautiškumas paprastų žmonių reikalas, jokiai nacionalinei valdžiai jis nerūpėjo ir nerūpės. Nebent iš to galima gerai pasipelnyti. Tarkim karai ar sportas.

          • Skalvis:

            Žinoma, karai ir sportas, tai tik riebiausios žuvys. Nacionalizmo dūda labai praverčia užmaskuojant milijardines aferas, perkant auksinius šaukštus, atsigabenant begalę pigios darbo jėgos ir tt – viską paverčiant šventu reikalu : vardan tos….na, ir į valdžia nacionalizmas atveria duris. Ilgam.

          • Skalvis:

            Kadangi nuolatos painiojamos žodžių ir sąvokų reikšmės, pabandysiu paaiškinti: Tauta – tai Ethnos. Tautinė valstybė būtų etninė lietuvių valstybė. Tokios niekada nebuvo. Tai pačiai tautai priklauso tik to paties genetinio kodo žmonės. Nacija – valstybės piliečiai. Čia tautybė ar rasė neturi jokio vaidmens. Pilietybė, taip pat neturi nieko bendra su tautybe ar rase. Liaudis – darbo žmonių visuma. Gali būti belekokia. Kad ir tarybinė. Vakaruose žodis Tauta yra pakeistas žodžiu Nacija. Tai klasta, kuri naikina etniškumą – tautiškumą. O kur kalbos inspekcija žiūri ? Kodėl neskiria baudų už žodžių ir sąvokų iškraipymą ?

        • Hau:

          Nacionalizmas turėtų eiti išvien su rasizmu, tada viskas gerai susiderina. Tai, pagaliau, yra protinga. Jei gerbi savo Tautą, reikia palaikyti ir savo Rasę, nes tai taip pat yra artima giminingų žmonių grupė, kurios aplinkoje Tauta gyvena.

          • Skalvis:

            Gerbti ir mylėti savo tautą ir savo rasę yra lygiai tas pats kaip gerbti ir mylėti savo tėvus ir savo vaikus. Tai tas pats.Tai kiekvieno šventa pareiga. Visiems: baltiesiems, judošiams, juodiesiems, kiniečiams ir tt Bet kodėl tai daryti leidžiama tik vienai rasei, tik vienai , tipo, tautai ?!? Visi kiti – niekinkit save ir naikinkite…

    • Žemyna:

      Tinkamomis tam sąlygomis – įmanomas. Tačiau kai ji specialiai skatinama, keliant nepagrįstas pretenzijas, savo nusikaltimą keliant lyg nuopelną, tai anksčiau ar vėliau tai gali sukelti net ir nevaldomą neapykantą.

  18. Romas:

    Skalvio klausimas, ar įmanomas nacionalizmas be neapykantos, reikalauja patikslinimo. Patikslinimo – kas yra nacionalizmas. Nes Skalvio ir Jono Vaiškūno nacionalizmo sąvokos supratimas skyresi.
    Jeigu nacionalizmas yra ideologija propaguojanti vienos nacijos pranašumą kitų atžvilgiu, kaip pvz. vokiečių prie Hitlerio, tai Skalvis teisus. Bet tokiu atveju reikėtu naudoti nacizmo terminą.

    Gynybinio nacionalizmo atveju jokio pranašumo kitų nacijų atžvilgiu nėra. Tad pilnai įmanoma apsieiti be neapykantos…

  19. svaja:

    Tautininkų , o ne fašistų sudirbtų “nacionalistų” .Kodėl tiesiog atsipalaidavus iš žodyno metami lietuviški terminai /žodžiai ,juos iš karto keičiant “tarptautiniais” .

  20. Žemyna:

    Kodėl negirdžiu džiūgavimo šūksnių?
    Lenkija apdovanojo nemažai mūsiškių. Tarp apdovanotųjų Bumblausko nėra, bet yra naujasis, dar kojų nespėjęs apšilti Kultūros ministras. Kaži – tai avansas už būsimą lankstumą, ar jau už nuopelnus?

  21. Kam įmanomas, kam - ne:

    Vilniuje nuniokotas Artūrui Sakalauskui skirtas paminklas
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniuje-nuniokotas-arturui-sakalauskui-skirtas-paminklas.d?id=81080555

  22. Skalvis:

    Aš jau įpratęs, kaip kariamas šuo, kad mano nuomonė netvirta, jos nepatvirtina valdžia ir ji nepasirodo Saulės šviesoje. . Bet, kad išbūtų keletą valandų ir ją išimtų – dar nebuvo. Na, pabandom iš naujo ( dydis revizorius gal jau įkalė ir miega , o mažieji bus nuolaidūs. Beje, vakar Pasaulis minėjo spaudos laisvės dieną ir pažymėjo, kai kurias ES šalis, blogoje šviesoje… )
    Taigi, kas buvo pašalinta: vienas pamąstymas buvo apie tai, kad po nacionalizmo vėliava labai sėkmingai paslepiamos milijardinės vagystės, jas paverčiant šventu reikalu : vardan Tos ….Kitas pasisakymas buvo apie žodžių ir sąvokų klastojimą. Baldžiau paaiškinti sąvokas : Tauta, Nacija, Liaudis, Pilietis, Valstybė… ir prašiau jų neiškraipyti ir neklastoti – nepavyko….

  23. Skalvis:

    Aš jau įpratęs, kaip kariamas šuo, kad mano nuomonė netvirta, jos nepatvirtina valdžia ir ji nepasirodo Saulės šviesoje. . Bet, kad išbūtų keletą valandų ir ją išimtų – dar nebuvo. Na, pabandom iš naujo ( dydis revizorius gal jau įkalė ir miega , o mažieji bus nuolaidūs. Beje, vakar Pasaulis minėjo spaudos laisvės dieną ir pažymėjo, kai kurias ES šalis, labai blogoje šviesoje. )
    Taigi, kas buvo pašalinta: vienas pamąstymas buvo apie tai, kad po nacionalizmo vėliava labai sėkmingai paslepiamos milijardinės vagystės, jas paverčiant šventu reikalu : vardan Tos ….Kitas pasisakymas buvo apie žodžių ir sąvokų klastojimą. Baldžiau paaiškinti sąvokas : Tauta, Nacija, Liaudis, Pilietis, Valstybė… ir prašiau jų neiškraipyti ir neklastoti – nepavyko….

  24. Hau:

    Kundroto bėda, kad jis buvo fanatiku Tikėjimo žodyje. Todėl visur bando manipuliuoti sąvokomis Meilė ir Neapykanta, nors nacionalizmas yra ne apie tai. Galiausiai Kundrotas tapo ne tik tolerastu, bet ir karjeristu, konformistu, ką pats teisingai paminėjo. Tada belieka kiršinti, savo aplinkoje pilstyti tolerastinį purvą. Įsivaizduokite, jei kas antras Lietuvos žmogus būtų kaip Kundrotas, mes gyventume tarsi beprotnamyje. 🙂 Grįžtant į pradžią, tai yra pamoka mums visiems: saugokime savo vaikus nuo patekimo į globalistines religines sektas, kad neatsitiktų kaip p. Kundrotui!

  25. Žemyna:

    Norite iš nuostabos aukštielninki apvirsti? Maloniai prašom:
    Skvernelis: puoselėkime savo tradicijas, gerbkime kalbą, būkime laisva ir stipri valstybė…
    Tai – Delfyje. Gal ir kitur yra. :
    Taip tikisi palenkti tuos, kas už Juozaitį balsuoti nusprendė? 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *