Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Nutarta Sukilimo vadų ir dalyvių pavardes rašyti trimis kalbomis

www.alkas.lt
2019 04 24 07:49
18
0
SHARES
Nutarta Sukilimo vadų ir dalyvių pavardes rašyti trimis kalbomis | lrv.lt nuotr.

Nutarta Sukilimo vadų ir dalyvių pavardes rašyti trimis kalbomis | lrv.lt nuotr.

Nutarta Sukilimo vadų ir dalyvių pavardes rašyti trimis kalbomis | lrv.lt nuotr.
Nutarta Sukilimo vadų ir dalyvių pavardes rašyti trimis kalbomis | lrv.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pirmininkavo  1863-1864 m. Sukilimo vadų atminimo įamžinimo komisijos posėdžiui.

Vykdant Gedimino kalno šiaurinio šlaito tvarkybos darbus 2017 metų žiemą atrasti kapai identifikuoti kaip 1863-1864 m. Sukilimo vadų ir dalyvių, nubaustų mirties bausme Lukiškių aikštėje palaidojimai.  Rasta ir identifikuota 20 palaikų. Nerasti palaikai priskirtini Stanislovui Išorai, jų planuojama toliau ieškoti.

Anksčiau vykusiuose Komisijos posėdžiuose pritarta, kad atrasti sukilėlių palaikai būtų laidojami Senųjų Rasų kapinių Koplyčioje įrengtame kolumbariume. Laidojimo ir atminimo įamžinimo klausimai aktyviai derinami su Lenkija, šiemet šios šalies istorijos paveldo ekspertai vizito Vilniuje metu susipažino su Sukilimo vadų atminimo įamžinimo Rasų kapinėse projektu, kurį  įvertino kaip aukštos kokybės pavyzdį.

Nutarta įsiklausyti į Lietuvos istorijos rekomendacijas ir Sukilimo vadų bei dalyvių vardus/pavardes ant atminimo lentų vardus rašyti lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis.

Valstybinės laidotuvės bus organizuojamos glaudžiai bendradarbiaujant su Lenkija, į iškilmingą ceremoniją  2019 metų rudenį ketinama pakviesti  Baltarusijos valstybinę delegaciją.   

Posėdžio dalyviams pristatyti  1863–1864 m. Sukilimo vadų ir dalyvių palaidojimo vietos Senųjų Rasų kapinių centrinėje koplyčioje (kolumbariumo) įrengimo projektiniai pasiūlymai, kuriuos parengė Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“.

Prisidėdamas prie laidotuvių programos, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus 2019 m. rudenį organizuoja renginių ciklą Sukilimui atminti. Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojamas lenkų dailininko Arturo Grotgerio (1837–1867 m.) 6 piešinių ciklas „Lituania“ (unikalių kūrinių rinkinį sudaro du ciklai „Polonia“ ir „Lituania“- tai Lenkijos nacionalinė vertybė, saugoma  Krokuvos nacionaliniame muziejuje).

Taip pat vyks tarptautinė mokslinė konferencija „1863-1864 m. Sukilimas lietuvių, lenkų ir baltarusių istoriografijoje ir istorinėje atmintyje“ (dalyvauja Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos istorikai).

Lietuvos istorijos muziejus 2019 m. rudenį rengia parodą, skirtą Gedimino kalno archeologiniams kasinėjimams ir radiniams bei išleis knygą apie naujausius 1863-1864 m. sukilimo istoriografinius tyrimus.

Susiję straipsniai:

  1. Z. Zinkevičius. Balstogės krašto pavardės. Slavizacijos apybraiža
  2. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  3. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Šalčininkų ir Vilniaus rajonų senųjų vietos gyventojų pavardės
  4. Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai
  5. Minėsime Laisvės gynimo 25-metį
  6. Seimas minės Gegužės 3 d. Konstituciją. Sąjūdininkai protestuos (tiesioginė transliacija)
  7. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  8. Seimo grupė „Už ištikimybę priesaikai“: politiniai susitarimai negali paminti vertybinių principų
  9. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
  10. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  11. Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertai priėmė susitarimų protokolą
  12. Seime vyks antrieji Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų klausymai
  13. Lietuvos ypatingasis ir istorijos archyvai kviečia į gyvo archyvo dienos renginius
  14. L. Linkevičius Lietuvoje norėtų matyti daugiau Lenkijos
  15. Užsienio baltistikos centrų studentai sveikina Lietuvą su Kovo 11-ąja (video)
  16. D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos
  17. Lietuva išsivaduoja iš Rusijos energetinio žiedo?
  18. Baltijos jūros šalis suvienys simboliniai šimtmečio laužai
  19. Skelbiamas 2019 metų Baltų apdovanojimo konkursas
  20. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  21. Universiteto tremtyje studentai susitiks su Tibeto vyriausybe tremtyje
  22. Referendumo dėl žemės siekia ir lenkai
  23. Geležinkelio ruožo Naujoji Vilnia – Baltarusija elektrifikavimas: prasidėjo statybos
  24. Č. Iškauskas. Tautos vienybės diena – paprasto putinizmo išraiška
  25. Pasienyje su Baltarusija atidarytas naujas kontrolės punktas
  26. Dvišalis Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susitikimas: bendri iššūkiai reikalauja bendrų pastangų
  27. Stumiantys Lietuvą bedugnėn savaime nesustos
  28. Lietuvai be galo svarbus Vokietijos indėlis į viso regiono saugumo ir atgrasymo priemonių stiprinimą
  29. Raginama stiprinti Seimo kontrolę, vykdant planą apsisaugojimui nuo nesaugios elektrinės Astrave
  30. Briuselyje atvertas kelias pradėti Baltijos šalių elektros tinklų suderinamumą su Europa

Comments 18

  1. Taip says:
    2 m. ago

    Minėtus Sukilimo dalyvius būtina palaidoti garbingai,bet reikia suvokti ir šio Sukilimo esmę bei politinę ir tautinę reikšmę Lietuvai ir lietuviams,- Lenkija ir lenkai tai jau senokai suprato ir sėkmingai savo istorinių įvykių sampratą įpiršo lietuviams ir gudams.Tad, XIX a. ir nūdienos lietuviai -ypač daugelis įtakingų politikų ir inelektualų- vis vartoja Lenkijos istorinių įvykių vertinimus.Deja. Būtina suprasti,kad 1863/64 m. Sukilimas ,ypač tai liečia LDK žemes, tai buvo ,,lenkų sukilimas”,kurio pagrindinis politinis tikslas atkurti Lenkiją,kurios sudėtyje atsirastų ir lietuviškos bei gudiškos žemės.Apie Lietuvos valstybės atkūrimą nebuvo kovojama. Iškilmingai laidojant atrastus minėtus Sukilimo dalyvių palaikus elkimes valstybiškai ir politiškai garbingai atstovaudami savąjį istorinių įvykių vertinimą,o ne ,,strateginės” kaimyninės interpretacijas.

    Atsakyti
    • -.-.- says:
      2 m. ago

      tamsta pats nelabai suprantate, kad tas “Lenkijos atkūrimas” buvo ir Lietuvos valstybės atkūrimas. Riečę Pospolitą sudarė dvi valstybės (“ponystos”) – Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, ir būtent tokios padėties atkūrimas atspindėjo tautos ir sukilėlių lūkesčius. Sukilimas buvo bendras abiejų tautų reikalas, nes pavieniui jo laimėti nebuvo jokių vilčių. Deja, bet nepavyko ir kartu.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        2 m. ago

        Ko Lietuva amžiais, visais sukilimais siekė, matome iš Vasario 16-osios Akto, kuriuo buvo nutraukti visi buvę valstybiniai ryšiai su Lenkija. Lenkijos atkūrimas niekada nebuvo Lietuvos valstybės atkūrimu. Žinoma Jogailiško tipo žioplių Lietuvoje visais laikais nestigo, jų buvo ir 1863/64 sukilimo metu. Sukilimus Lenkija rengė lietuvių (LDK) karingumui, kuris buvo grėsmė – galėjo atsisukti prieš Lenkiją, nugesinti ir tam naudojo tokius pačius interesus turinčią Rusiją… Tokia yra sukilimų istorinė, politinė esmė.

        Be abejonės dalyvauti sukilėlių laidojime lygiomis teisėmis Lenkija nederėtų būti kviečiama, taip pat sukilėlių pavardės užrašytinos tik lietuvių kaip valstybinės kalbos raidėmis. Turėkime pagaliau savigarbos!…

        Atsakyti
        • -.-.- says:
          2 m. ago

          kalbate apie gana vėlyvus, tik 20 amžiaus siekius ir jų išraišką 1918 m. Aktu, o ne ko Lietuva “amžiais” ir “visais sukilimais” siekė. Iki pat Riečės Pospolitos žlugimo Lietuvą tokio tipo valstybiniai ryšiai tenkino, ir veiksmų jiems pakeisti niekas nesiėmė (nebent iš nevilties Tvano metu), o ir nenorėjo, nes prieš Rusiją viena nebūtų atsilaikiusi.

          Iki dabar, turbūt, nesupratote, kad ne Karalius, Konstitucija, unijinė sutartis, ar kokios bebūtų kitos sutartys apsprendžia tautos likimą, o tik pati tauta, turinti savo valią (tiesą, ją tada sudarė tik kilmingųjų sluoksnis). Nei Lenkija okupavo Lietuvą, nei ją “apgavo”, nei Lietuva priklausė Žygimantui Augustui (ar kadaise Jogailai) nuosavybės teise – visus valstybės valdymo ar pertvarkymo klausimus sprendė pati tauta, siųsdama savo pasiuntinius į Seimą ir išsirinkdama sau valdovą, kuris jai dar ir pasižadėti, priimdamas _pacta conventa_ ,turėdavo.

          Taip kad, jei sukilėliai siekė atkurti Lietuvos valstybines institucijas ir tautos atstovavimą tokį, koks buvo anksčiau, toks valstybingumo lygis tolygus netgi dabartiniam Lietuvos savarankiškumui.

          Ką vadinate “Jogailiško tipo žiopliais”, tai tik pačiam, turbūt, ir aišku. Bent man neapsiverstų liežuvis Vytautą taip pavadinti, o ir Jogailą.

          Atsakyti
          • Vilna says:
            2 m. ago

            Dar Vytauto siekis karūnuotis Lietuvos karaliumi rodo, kad per Jogailą įvykdytas Lietuvos karalystės prišliejimas prie Lenkijos karalystės ir taip atliktas jos pažeminimas iki kunigaikštystės statuso Lietuvos didikų netenkino. Liubliniški santykiai netenkino Radvilų, Sapiegų, kitų didikų, o Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis 1794 metų sukilimo metu netgi buvo pakartas. Taigi Lietuvos valstybiniams ryšiams su Lenkija priešintasi netgi Katalikų bažnyčios hierachų. Beje, ir paskutinis Lietuvos atgimimo siekis prasidėjo ne 20, o dar 19 amžiuje. Žodžiu akivaizdu, kad, jeigu karalystės, valstybės atkūrimo nebūtų siekta amžiais, 1918 m. jos atkūrimo nebūtų buvę.

            Kas dėl paties “liežuvio neapsivertimo”…, tai tas bylotų jį easant lenkiškos dvasios…

          • Tomas Vilnai says:
            2 m. ago

            O tas tavo brangus Vytautėlis ar ne mulkis? Užsimanė karūnos tik gyvenimo pabaigoje ? Prapylė Vorsklą, nors jei ten būtų pasielgęs protingiau o ne pasidavęs kvailoms ambicijoms, galėjo jau 1399 – 1400 metais užsidėt karūną.

          • Vilna says:
            2 m. ago

            “Vytautėlis” Lietuvai visiškai nėra brangus, jo gyvenimo pabaigos sumanymai neatperka jo viso gyvenimo tarnystės svetimai Lenkijai (Jogailai). Jį pažymėjau tik dėl to, kad pabrėžčiau atsakant į komentarą, jog net jis geidė nutraukti dėl Jogailos veiksmų atsiradusius Lietuvos valstybinius santykius su Lenkija.

          • -.-.- says:
            2 m. ago

            nesutinku nė su vienu tamstos argumentu. Siekis karūnuotis buvo ne Vytauto, o jų abiejų sprendimas – kaip Vytauto, taip ir Jogailos. Jų valdymas pratęsė diarchinį valstybės modelį, būdingą Lietuvai, ir visus sprendimus jie priimdavo pasitardami. Tik tiek, kad, skirtingai nuo rusiškų žemių, Lenkijos nepavyko įkomponuoti į Lietuvos sudėtį, todėl buvo atlikta rokiruotė.

            Jei “liubliniški santykiai” būtų netenkinę įtakingų didikų, jų būtų ir nelikę. Tačiau tai, kad jie išliko, parodo, kad tas nepasitenkinimas būdavo nesunkiai numaldomas įvairiomis privilegijomis ir pan., arba sveikas protas neleisdavo Rusijos grėsmės akivaizdoje likti be Lenkijos užnugario (ar net su priešu užnugaryje).

            Vyskupas I.Masalskis – prieštaringa asmenybė (kaip paraudonavę mūsų tarpukario rašytojai ar koks K.Kubilinskas). Rūpinosi švietimo reikalais, buvo mecenatas, o politinėje veikloje atsiskleidė kaip Lietuvos išdavikas – Seimuose veikė Rusijos naudai, buvo vienas iš Targovicos konfederatų vadų.

            Dėl “lenkiškos dvasios”, tai matau, kad tamstai su logika nelabai sekasi. Iš tiesų manote, kad Vytautas yra “Jogailiško tipo žioplys”, o kas su tuo nesutinka yra “lenkiškos dvasios”? Originalus vertinimas.

          • Vilna says:
            2 m. ago

            Ką ir besakysi į tokias valkiotas nuvalkiotas “lenkiškos beletristinės dvasios” istorines lėkštybes, nebent pakartojus, kad paties “liežuvis lenkiškai apsivertinėja” ir tiek. Apie kokias nors logikas negali būti ir kalbos. Tą tik dar papildomai patvirtintų paties supermėgėjiška nuomonė dėl Vilniaus vysk. I. Masalskio asmenybės, prilyginant ją niekšiško K. Kubilinsko elgesio tipui, čia – tiesiog šizika…

            Ką ir besakysi į tokias valkiotas nuvalkiotas “lenkiškos beletristinės dvasios” istorines lėkštybes, nebent pakartojus, kad paties “liežuvis lenkiškai apsivertinėja” ir tiek. Apie kokias nors logikas negali būti ir kalbos. Tą tik dar papildomai patvirtintų paties supermėgėjiška nuomonė dėl Vilniaus vysk. I. Masalskio asmenybės, prilyginant ją niekšiško K. Kubilinsko tipui, čia – tiesiog šizika…

          • -.-.- says:
            2 m. ago

            argumentų, kaip supratau, neturite, o logiką iš principo atmetate kaipo tokią (ar gal kaip bedievių išmislą?), bet manote esąs liežuvio, psichinių ligų, o taip pat istorijos supermėgėjų atsijojimo nuo jos superžinovų specialistas, laisvalaikiu užsiimantis dar ir lenkiškų poltergeistų išvarymu. Kadangi atsakyti nesumetėte, kaip, o padorumo visai neatsakyti irgi pritrūko, tad beliko atsakyti “bile-triestikos” srautu su asmeniniais potapšniais, tiesa? Ir kaip, palengvėjo? Užuojauta, jeigu taip. Nematau prasmės tęsti diskusiją.

          • Vilna says:
            2 m. ago

            Kad suprastum kur argumentas, kur ne, reikia išmanyti dalyką, o kai to išmanymo nėra, tai tenka vaizduoti š..antį katiną…

          • -.-.- says:
            2 m. ago

            Sunku būtų nesutikti … :)))

      • Arūnas says:
        2 m. ago

        bet jie norėjo atkurti valstybę gegužės 3 konstitucijos dvasia, o ten buvo tik viena “ponystė”- Lenkija, o Lietuvai vietos nebuvo numatyta. Nesvarbu net ir tai, kad Lietuvoje ir Gudijoje prisimindavo apie buvusią LDK (Lenkijoje- ne), bet tai buvo tik romantiškas praeities prisiminimas. Todėl sutinku su Taip teiginiais

        Atsakyti
        • -.-.- says:
          2 m. ago

          taigi, bet vis tiek jie (=mes) savo valstybę norėjo(-me) atkurti, o ne svetimą ir buvo(-me) pasiryžę už tai savo galvas padėti. Kotedžas, nors ir ne visiškai atskiras namas, bet vis tiek namas, ir tam tikra dalimi nuosavas.

          Be to, juk ne vienas sukilimas buvo – 3 kartos žmonių mėgino pakartoti tai, kas nepasisekė jų tėvams, o suburianti idėja, iš esmės, buvo ta pati.

          Atsakyti
  2. Žemyna says:
    2 m. ago

    Lietuvoje talka buvo kitaip suprantama.
    Talkinu todėl, kad MAN to reikia, kad negaliu nepadėti ir neprisidėti, nes esu bendruomenės ar kt. sąjungos narys. Kai talka baigiasi, visi gražiai po SAVO pirkias išsiskirstome.
    Deja, turime dvi tokias kaimynes, kurių „talkos” pasiūlymą išgirdus reikia tik rėkt ir kuo toliau nuo jų „nesavanaudiškos pagalbos” bėgt. Jos laikosi principo „Čto tvojo, to i mojo, a čto mojo – togo ne trožj!”.
    Kad ir kokios tautybės buvo sukilėliai, gerbkime tai, net jei tai nebuvo jų tikroji tautinė kilmė, net jei buvo perkrikštai.
    Tačiau jų ASMENINIO pasiaukojimo bei jų narsos nepainiokime su jų politine priklausomybe, net jei jie ją patys pasirinko, ir nelaikykime kaimyninės valstybės jų žygdarbio savininke! Toji kaimynė čia niekuo dėta. Nors vieną kartą elkimės oriai. Nebūsime tol gerbiami, kol mūsų pačių savigarba neprivers jų bent kiek kukliau ir padoriau mūsų draugijoje elgtis.

    Atsakyti
  3. Antanas says:
    2 m. ago

    Siūlyčiau dar rašyti lotyniškai, angliškai ir prancūziškai!!! O kodėl ne? Juk lotynų kalba Europoje viduramžiais buvo tarpvalstybinė valdovų bendravimo kalba, prancūzų kalba – diplomatų kalba, o anglų dabar yra pasaulinė bendravimo kalba. Dar gerai būtų ir kinų kalba užrašyti: jų ir pasaulyje yra daugiausia, ir Lietuvoje jų jau yra nemažai. Čia, jeigu ką, buvo angliškas humoras.

    Atsakyti
    • Vilna says:
      2 m. ago

      Lietuvoje iš visuotinai skaudžių dalykų humorus daryti nepriimta…

      Atsakyti
      • Antanas says:
        2 m. ago

        Ach!!!

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

Aptartos priemonės, kaip Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

VLKK neskuba keisti Baltarusijos pavadinimo, kai ir kaip jį keisti kol kas neaišku

2021 01 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno rotušė mini 470 metų jubiliejų
Lietuvoje

Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje

2021 01 20
CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
Lietuvoje

CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą

2021 01 20
Žibintas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Gatvių apšvietimo sistemoms atnaujinti – dar 6,5 mln. eurų

2021 01 20
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
Lietuvoje

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

2021 01 20
Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas
Kultūra

Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas

2021 01 20
Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)
Etninė kultūra

Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje
  • CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
  • Gatvių apšvietimo sistemoms atnaujinti – dar 6,5 mln. eurų
  • Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas
  • Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2055; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1830; komentarų: 15
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1585; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1534; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1415; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1406; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
0
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Druskininkuose veikianti neįgaliems vaikams iš Baltarusijos gydymo ir reabilitacijos paslaugas teikianti VšĮ sanatorija „Belorus“ Lietuvos Respublikos Prezidentui įteikė 371 sanatorijos...

Skaityti toliau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Migracijos departamentas, siekdamas sumažinti asmenų be pilietybės skaičių Lietuvoje, praėjusiais metais vykdė asmenų be pilietybės surašymo akciją. Ja taip pat...

Skaityti toliau

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

by daiva
2021 01 19
1
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.

Šių metų sausio mėnesį Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris. 40-asis, jubiliejinis žurnalo numeris, yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo...

Skaityti toliau

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

by Ditė Česėkaitė
2021 01 18
0
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Lietuva išlieka 5-oje vietoje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal šalies gyventojų skiepijimo tempus, rodo Europoje veikiančio analizės centro „Politico“...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • patriotis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Bibliotekininkų pdovanojimai | lnb.lt nuotr.

Pagerbti geriausi šalies bibliotekininkai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai