Gal kormoranai žmogaus jausmų įkaitai? (video) (0)

Kadras is filmo „Rūgštus miškas“ | Lietuvos kino centro nuotr.

Kadras is filmo „Rūgštus miškas“ | Lietuvos kino centro nuotr.

Balandžio pradžioje 19-oje Lietuvos miestų, vyko dokumentinio Rugilės Barzdžiukaitės ir Dovydo Korbos filmo – „Rūgštus miškas“ premjera.

Skraidančios žiurkės, parazitai, Dievo tvariniai, ar didingi paukščiai? Iki šiol kormoranai mūsų šalyje daugiau nusipelnė neigiamų epitetų. Tačiau, kaip tikina fotomenininkas, biologas ir leidėjas Vytautas Knyva, daugelis samprotavimų apie šiuos paukščius yra paremti jausmais, nes jokių rimtų mokslinių tyrimų apie šio paukščio gamtai daromą žalą nėra atlikta. Taip pat nėra nustatytas ir aiškus šio paukščio statusas.

Žinomas gamtos fotografas Marius Čepulis tikina, kad kormoranas jam – vienas gražiausių paukščių. Jo teigimu, mažai kas iš arti yra matęs kormoraną, o ypač vestuviniu apdaru: juodas su metalo blizgesiu kūnas, madingai baltai padažytos galvos plunksnos ir fantastiško žalumo akis – labai retas ir nuostabus derinys. Jo teigimu, žmonių meilė paukščiams (ne tik kormoranams) yra selektyvi ir apsimestinė. Žmonės myli tik tuos, kurie yra gražūs, gražiai gieda ir nekenkia. Jei sparnuotis nors kiek gali atnešti nuostolių žmogaus gerbūviui, pasėliams tokius neva reikia šaudyti ir baidyti. M. Čepulio teigimu, gamtoje nėra kenkėjų. Žinoma, jie gali žmonėms kenkti, bet gamtoje kormoranas tiesiog rūšis užimanti savo nišą ir dėl biologinių ypatybių keičianti aplinką.

Didžiąją kormoranų raciono dalį sudaro grundalai – parazitinės žuvys, kurios išgaudo daug žuvų ikrų. Taigi anot, V. Knyvos, kormoranus galima laikyti savotiškais sanitarais, kurie gamtoje turi savo paskirtį.

 Kadras is filmo „Rūgštus miškas“ | Lietuvos kino centro nuotr.

Kadras is filmo „Rūgštus miškas“ | Lietuvos kino centro nuotr.

Dar vienas šiems paukščiams metamas sunkus kaltinimas – sengirės naikinimas. Biologo teigimu, ekologinė niša šiam paukščiui kol kas dar yra pakankama. Žinoma, neaišku, kaip būtų, jei kormoranų populiacija nebūtų kontroliuojama. Tačiau šiuo atveju, vėl nėra jokių rimtų mokslinių tyrimų, kurie remiantis paskaičiavimais leistų daryti pagrįstas išvadas dėl aiškios žalos gamtai.

Čepulis pasisako prieš šių paukščių populiacijos reguliavimą. Juk per 30 metų kormoranai sunaikino gal 2 biržių plotą. Tie, kurie labiausiai rėkia, kokie kormoranai blogi, sunaikina per porą valandų kelis kartus daugiau. Pats žmogus miško išvežė tiek, kiek kelios Juodkrantės kormoranų kolonijos per 100 metų neišnaikintų. Juolab, paukščiai visai neišnaikina augalijos. Ten pradeda augti visiškai kiti augalai, atsiranda galimybė gyventi daugeliui retų vabzdžių ir paukščių rūšių. Tiesiog vyksta labai lokali, bet natūrali kaita. Nepaisant to, M. Čepulio teigimu, kormoranų baidymas yra bent kiek geresnis, nei rengtas planas tiesiog šaudyti juos lizduose.

Klausimas, koks išties paukštis yra kormoranas vis dar lieka atviras. Kiekvienas asmeniškai atsakymą gali rasti ir kine, kur šiuo metu rodomas dokumentinis Rugilės Barzdžiukaitės ir Dovydo Korbos filmas „Rūgštus miškas“:

 

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: