Jei stinga vitamino B12 gali tekti vaikščioti „besmegenio kojomis“ (0)

Svajūnas Barakauskas | Asmeninio albumo nuotr.

Svajūnas Barakauskas | Asmeninio albumo nuotr.

Sergamumo vitamino B12 stokos anemija vaizdas stipriai keičiasi – anksčiau ši mažakraujystė dažniausiai užklupdavo vyresnio amžiaus žmones, o dabar diagnozuojama jau ir kūdikiams. Pasirinkusieji mitybą be gyvulinės kilmės produktų neretai net neįtaria, kad jiems išseko šio itin svarbaus vitamino atsargos, nes bendrasis kraujo tyrimas ilgai neparodo ligos pokyčių.

Specialistų pastebėjimu, išsivysčiusiose šalyse plinta slaptas badas, nes vartojamas nekokybiškas maistas, vaikomasi vegetariškų bei veganiškų dietų. Todėl žmonėms pritrūksta reikiamo vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekio.

Pažeidžia nervinį audinį

Mūsų gydytojai vis dažniau susiduria su pacientais, kurių silpstančio kraujo priežastis – ne geležies, o vitamino B12 stoka. Abiejų formų mažakraujysčių eiga yra panaši: palaipsniui išryškėja silpnumas, nuovargis, mieguistumas, pradeda svaigti galva bei kt. Tačiau vitamino B12 atsargos senka daug lėčiau – nuo slapto jo trūkumo iki kliniškai išreikštos anemijos gali praeiti keleri metai. Be to, yra ir specifinių požymių.

„Sergant vitamino B12 stokos mažakraujyste pažeidžiamas nervinio audinio laidumas.

Ligoniui tirpsta galūnės, silpnėja atmintis, sumažėja intelektas, gali apimti depresija, vystytis impotencija. Taip pat sutrinka virškinimas, „dega“ liežuvis, gelsvai pablykšta oda, pasireiškia širdies ritmo sutrikimas ir kt. Kai pažeidžiami stuburo nervai, žmogus eina lyg „besmegenio kojomis“ – jos aptirpę, linksta, kliūva lyg būtų nesavos“, – išskirtinius simptomus vardijo Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja hematologė Jūratė Daubarienė.

Laiku diagnozuota vitamino B12 stokos anemija dabar gali būti lengvai išgydoma, o kažkada ji per 2–5 metus žmogų nuvarydavo į kapus.

„Pasitaiko ligonių, kuriuos atveža su vežimėliu. Jei vitamino B12 stokos anemija nėra labai uždelsta,pradėjus specifinį gydymą po dviejų trijų dienų gydymo tokie pacientai pradeda vaikščioti. Uždelsus gydyti šią mažakraujystę nervinis audinys ilgai ir sunkiai atsistatinėja, didėja rizika tapti neįgaliu“, – aiškino gydytoja.

Juratė Daubarienė | Asmeninio albumo nuotr.

Sudėtinga pakeisti mėsą

J.Daubarienės pastebėjimu, dabartinės mitybos mados, skatinančios atsisakyti gyvulinės kilmės maisto, keičia sergamumo vitamino B12 stokos anemija vaizdą. Ši liga anksčiau dažniausiai užklupdavo vyresnio amžiaus žmones, o dabar ja suserga ir paaugliai ar net kūdikiai.

„Pastaraisiais metais pasitaikė atvejų, kai vitamino B12 stokos anemiją diagnozavome jau ir mažiems vaikams, kuriuos maitina mamos vegetarės ar veganės. Anksčiau to niekuomet nebūdavo. Nežinau dėl kokios priežasties, bet sulaukiame nemažai sergančiųjų, kurie sugrįžta po darbų Norvegijoje. Visavertė mityba yra būtina. Su mėsa gaunamo vitamino B12 nepakeičia riešutų ar grūdų valgymas“, – įsitikinusi specialistė.

Pasak J.Daubarienės, atsisakiusiems mėsos žmonėms vitamino B12 stygių sunkiai gali kompensuoti ir papildų vartojimas – geriau profilaktiškai kas tris mėnesius susileisti šio vitamino, o kas pusmetį išsitirti kraują. Kartu reikia kontroliuoti ir folio rūgšties (vitamino B9) koncentraciją.

Bendrojo kraujo tyrimo nepakanka

Hematologė priminė, kad mažakraujystė vystosi ne tik tuomet, kai žmogus su maistu negauna pakankamai vitamino B12, bet ir kai yra sutrikęs jo įsisavinimas dėl vidinio Castlio faktoriaus stokos, lėtinių ligų, parazitų, dažno alkoholio vartojimo ir kt.

„Vitamino B12 stokos mažakraujystė – klastinga liga. Jos simptomai vystosi lėtai, sveiko žmogaus organizme susikaupia labai didelis vitamino B12 kiekis ir jo atsargų gali užtekti 3–10 metų.

Todėl nevartojantys mėsos žmonės ilgai gali neturėti jokių skundų ir propaguoti tokį gyvenimo būdą kaip tobulą. Bendrasis kraujo tyrimas anksti neįspėja apie besivystančią anemiją. Štai neseniai teko gydyti pacientą, kurio hemoglobino rodiklis buvo geras – 150 g/l. Tačiau jis jautė plaštakų, padų tirpimus. Ištyrus vitamino B12 koncentraciją paaiškėjo didžiulė jo stoka“, – patirtimi dalinosi J. Daubarienė.

Medicininių laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas taip pat pabrėžė: nors įprastas bendras kraujo tyrimas parodo apie 26 skirtingus kraujo sudėties parametrus, jis gali atskleisti tik įsibėgėjusią mažakraujystę.

„Jaučiantiems vitamino B12 ar folio rūgšties stokos simptomus, rizikos grupės žmonėms profilaktiškai geriau atlikti atskirus abiejų vitaminų tyrimus arba išsitirti homocisteiną“, – sakė specialistas.

Vitamino B12 stoka: gali tekti vaikščioti „besmegenio kojomis“ | Pixabay nuotr.

Vitamino B12 stoka: gali tekti vaikščioti „besmegenio kojomis“ | Pixabay nuotr.

Parodo ne tik vitaminų kiekį

Kai kurios mokslininkų pateiktos studijos rodo, kad homocisteino tyrimas yra patikimesnis nei vitamino B12 ištyrimas. Tvirtinama, jog šio vitamino koncentracija kraujyje gali skirtis nuo sukaupto kiekio ląstelėse.

S.Barakausko pastebėjimu, homocisteino tyrimo perspektyva ligų diagnostikoje toliau tyrinėjama. Akivaizdu, kad ji gerokai platesnė, nei vien tik vitamino B12 ar (ir) folio rūgšties anemijos kontrolė.

„Homocisteinas yra amino rūgštis, kuri ima kauptis trūkstant vitamino B12 bei folinės rūgšties. Tai leidžia diagnozuoti šių vitaminų stokos mažakraujystę. Homocisteino tyrimas taip pat naudojamas kontroliuoti ir aterosklerozės komplikacijų – pavyzdžiui, išeminės ligos, miokardo infarkto ar insulto – riziką. Padidintas homocisteino kiekis siejamas ne tik su širdies ir kraujagyslių susirgimais, bet ir su Alzheimerio liga, cukriniu diabetu ir kt.“, – aiškino eilę metų profilaktines anemijos ištyrimo akcijas vykdančios laboratorijos vadovas.

S.Barakauskas priminė, kad pageidaujama homocisteino reikšmė – 6–10 µmol/l. Tačiau reikia žinoti, kad medicininių tyrimų laboratorijos dirba su įvairių gamintojų įranga, kurių nustatyta normų reikšmė gali šiek tiek skirtis. Todėl tyrimų rezultatus turi įvertinti gydytojas.

Įdomu žinoti

Pasaulinio maisto saugumo instituto direktorius, Karalienės universiteto Belfaste profesorius Krisas Eliotas (Chrisas Eliotas) kartu su kolegomis neseniai paskelbė, kad nuo slapto bado kenčia apie 2 milijardai žmonių.

Jų skaičius sparčiai auga ir išsivysčiusiose šalyse, nes čia taip pat vartojamas pigus, stipriai perdirbtas maistas. Net vartojant šviežią maistą šiais laikais, kaip manoma, dėl nualinto dirvožemio gauname mažiau reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Pabrėžiama ir didėjanti veganiškos dietos mados įtaka. Blogai atsirinkti tokios mitybos produktai, nepakeičiantys mėsoje esančių svarbiausių maistinių medžiagų, gali sukelti pavojų sveikatai.

Kaip pažymi tyrėjai, blogos mitybos pasekmės pasireiškia tik po kurio laiko – sumažėja atsparumas ligoms ir protiniai sugebėjimai, trumpėja gyvenimas. Apie tai plačiau rašoma portale „The Conversation“.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: