V. Mintaučkis. Tarptautinę teatro dieną atsidarė Utenos kamerinis teatras (1)

Utenos kamerinio teatro aktoriai | V.Mintaučkio nuotr.

Utenos kamerinio teatro aktoriai | V.Mintaučkio nuotr.

Tądien snigo. Kažkaip kitaip. Su saule. Ar ne todėl, kad kovo 27 ąją dieną buvo tarptautinė teatro šventė, o gal todėl, kad tą vakarą Utenoje, kurioje vyko gausybė kultūrinių – švietėjiškų – konkursinių renginių Tautos namai nuščiuvę laukė savo vakaro.

Atjaunėjusi ir grimerinės kvapais dvelkianti buvusios „kulturkės“ salė buvo nė kiek nepanaši į tų laikų erdvę, kada čia publika rinkdavosi pasiklausyti Stasio Povilaičio ar vietinių saviveiklos kolektyvų, arba susibėgdavo į savaitgalio šokių vakarones.

Į nedidukę kamerinę, vos per šimtą žiūrovų talpinančią salę rinkosi ne tik miestelėnai: su išoriškai matoma nerimastinga išraiška žiūrovus sutiko Utenos Kamerinio Teatro aktoriai ir režisierius.

Šventės laukė visi – žiūrovai, Šaulių namai, kurių statybos sąmata dvigubai viršijo tų laikų Utenos biudžetą, plk. P. Saladžiaus  9 – oji šaulių rinktinė, nuo šios dienos po vienu stogu gyvenanti su išskirtiniu bendrabūvio kaimynu – Utenos Kameriniu Teatru.  

Utena turi senas teatrines tradicijas. Rašoma, kad pirmieji vakarėliai ir vaidinimai vyko 1907 metais, o nuo 1933 metų Utenos Šaulių namuose veikė teatro kuopa.

Pokaryje, tada jau buvusiuose Šaulių namuose, 1983 metais įsikūrė mėgėjiška teatro trupė, o 2000 metais Melpomenė laimino artistus, trupei suteikdama „Žaliaduonių“ vardą, krikštatėviu parinkusi kraštietį aktorių Ferdinandą Jakšį.  

Teatro vizijos pristatymas prasidėjo režisieriui, sėdint ant scenos laiptų , o aktoriai, kaip kregždės nukardė kojas palei visą scenos ovalą.

Režisierius Šarūnas Kunickas: „1973 metais mano tėvai šioje scenoje įkūrė „Zuikio Puikio“ lėlių teatrą. Teatras šioje salėje gimsta ir šiandien. Išlikusiame pirmosios trupės albume yra seniausio ir tituluočiausio aktoriaus Algirdo Barčio – vyresniojo nuotrauka su tokiais palinkėjimais: „Jei gyvenimas būtų pasaka, palinkėčiau laimės, tačiau gyvenimas yra kova, todėl linkiu būti nugalėtoju“.

Utenos kamerinio teatro režisierius Šarūnas Kunickas | V.Mintaučkio nuotr.

Utenos kamerinio teatro režisierius Šarūnas Kunickas | V.Mintaučkio nuotr.

Viskas, kas žiūrovus pasitiko šioje erdvėje yra mūsų rankų darbas. Mes neturime biudžeto, mes neturime finansavimo, viskas sukurta mūsų rankomis tam, kad jums būtų miela ir gera.

Šioje erdvėje niekada nebus pompastikos – tai jūs galėsite rasti kitur. Norime, kad čia būtų gera susitikti, pabūti kartu, pasikalbėti, suprasti ir pajausti vienas kitą, mylėti ir nekęst. Visa tai vyksta teatre, o teatras ir yra gyvenimas.

Mums labai smagu, kad Utenoje atsirado jauki erdvė, kurioje jūs visada esate laukiami.

Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidentė Vita Vadoklytė  tarptautinės teatro dienos ir įkurtuvių  sveikinime rašė: „ Brangieji, būkite pasveikinti su Tarptautine teatro diena! Skelbiate, kad ši diena bus svarbi miesto ir teatro istorijai. Jūs jau daugelį metų teatro pagalba Garbingai ir oriai kuriate Utenos miesto ir Lietuvos mėgėjų teatro istoriją. Ši nauja pradžia lai būna Jūsų prasmingų darbų ir prasmingo kelio tęsinys. TEATRAS turi vienus namus – tai širdies namus. Ir vieną kelią – tai kelias į žmonių širdis. Kaip eiti tuo keliu jūs gerai žinote ir suprantate. Lai ir toliau nepritrūksta jėgų ir išminties!.. koks bebūtų stogas ir kokios audros besistengtų tą stogą nuplėšti!!! Būkit!!!!“.

Scena iš režisieriaus Šarūno Kunicko pjeses "Už tave to padaryti negaliu" | V.Mintaučkio nuotr.

Scena iš režisieriaus ir autoriaus Šarūno Kunicko pjeses “Už tave to padaryti negaliu” Tėvo Adomo vaidmenyje vyriausias teatro aktorius, ryškiausio sezono aktoriaus vardo laureatas Algirdas Barčys – vyresnisis. Sūnaus rolėje Valdas Laurinavičius | V.Mintaučkio nuotr.

Kamerinio Teatro prisistatymo spektakliu Utenos žiūrovams  tapo J. Šarkausko pjesė „Už tave to padaryti negaliu“. Šios pjesės istorija tokia: iš tikrųjų autorius ir režisierius yra tas pats asmuo – Šarūnas Kunickas. Viena Šarūno mamos neišsipildžiusių svajonių yra rašyti pjeses. Ir kada režisierius parašė pjesę, pagerbdamas svajones, autorių pavadino J. Šarkausku, pagal mamos mergautinę pavardę.  

Teatro planuose kviestis žinomus žmones, režisierius, aktorius, pokalbiams ant sofutės, kad žiūrovai galėtų pasmalsauti apie jųjų gyvenimus, ir  kasdienybę.

Pirmoji sofutės viešnia – dailininkė, keramikė, televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, kiek vėliau svečiuosis aktorius Giedrius Savickas, dar vėliau aktorius ir dainininkas Marius Jampolskis.

Uteniškiai ir miesto svečiai bus pakviesti į  spektaklį „Už durų“, poezijos mėgėjai galės pasinerti į svajingą Pauliaus Širvio ir Salomėjos Nėries posmų pasaulį, matys pjeses  „Laišką smėlyje“ ir „Laikas pakalbėti“. Teatro erdvėse savo vietą atras džiazas ir dainuojamoji poezija, bardai, vyks įvairūs kameriniai renginiai, o rudeniop planuojame atidaryti vaikų ir jaunimo teatro studiją. Teatro foje – puiki erdvė parodoms. Prieš renginius ir po jų galima jaukiai pasimėgauti kava ir pabendrauti kavinukėje This.Is.Coffee.

Neseniai, kovo 23 dieną Varėnoje vykusioje keturioliktoje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje  aktorius Algirdas Barčys-vyresnysis pripažintas ryškiausiu sezono aktoriumi ir apdovanotas „Tegyvuoja teatras“ statulėle už tėvo Adomo vaidmenį  spektaklyje „Už tave to padaryti negaliu“, o  režisierius ir šios pjesės autorius Šarūnas Kunickas į Uteną parvežė  diplomą už ryškiausią nacionalinės dramaturgijos interpretaciją.

Negaliu nepaminėti žmonių ir įmonių, palaikiusių mūsų idėją, supratusių mūsų norus: tai plk. P. Saladžiaus 9-oji šaulių rinktinė ir jos vadė Asta Tidikienė, AB „Utenos trikotažas“ padabinę sceną naujomis užuolaidomis, AB „Bikuva“, UAB „Utenos šilas“ , UAB “ASJ projektai“, Kavinė This.Is.Coffee, J&J krautuvėlė, UAB „Zbiga“, geriau žinomai, kaip prekinis ženklas „Magrės baldai“, padovanoję ypatingą sofutę, ant kurios vyks atviri pokalbiai su kviestiniais svečiais, Utenos radijas, laikraščiai „Utenos diena“, „Utenos apskrities žinios“ ir begalė kitų mecenatų, padėjusių įgyvendinti idėją.

Po spektaklio niekas neskubėjo į rūbinę. Kur skubėti, jei laukė nuoširdus bendravimas. Pjesės herojai, prieš kelias minutes skendę aplodismentų ir gėlių jūroje, vaišino kava ir pačių keptais, širdutėmis papuoštais keksiukais, ant kurių matėsi kuklus užrašas „Žmonės, mes jus mylime“.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: