Daugiau nei 100 organizacijų ir įmonių, palaikydami Labanoro klubo ir Asociacijos „Gyvas miškas“ iniciatyvą, kreipėsi į Ministrą Pirmininką, Seimo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos vadovą, Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetų vadovus, Aplinkos ministrą. Kreipimesi išdėstyti pasiūlymai Aplinkos ministerijos paruoštam Miškų įstatymo pakeitimo projektui, kurių esmė – vykdyti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl europinės svarbos teritorijų (NATURA 2000) apsaugos, bet tuo pačiu neaukoti nacionalinių saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių).

Kreipimosi autoriai teigia, kad nors yra visos galimybės kompensacijas už NATURA 2000 mokėti iš ES skiriamos paramos, ir tai sėkmingai įgyvendino Estija, Aplinkos ministerija sugalvojo papildomai kompensuoti miško savininkams ir miško pramonės atstovams, darant nuolaidas kirtimams pačiose jautriausiose nacionalinėse saugomose teritorijose, t.y. siūloma griežtai nebesaugoti šlaitų miškų, gamtinių draustinių ir leisti pagrindinius plynus kirtimus nacionaliniuose parkuose, ko anksčiau (su retomis išimtis) nebuvo galima daryti.

Pasak kreipimosi autorių, dabartinis Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo projektas yra labai kompromisinis ir galima būtų jam neprieštarauti, laikant, kad tai tik pirmas žingsnis vertingiausių ir natūraliausių miškų išsaugojimo link, tačiau niekada nesutiksime, kad valstybinių parkų ir draustinių dalys, kurios nepatenka į NATURA 2000 tinklą, būtų intensyviau eksploatuojamos, kai tų valstybinių parkų ir draustinių būklė jau dabar yra labai bloga.

Pasirašiusieji kreipimsąsi siekia, kad būtų laikomasi europinės praktikos, kad saugomose teritorijose galėtų vykti tik gamtinę būklę, biologinę įvairovę ir vertingą kraštovaizdį palaikantys kirtimai, bet ne komerciniai miškų ūkio kirtimai, kurie Lietuvoje vykdomi neatsižvelgiant į teritorijos paskirtį. Taip pat kreipimosi autoriai taip pat nesutinka su, pasak jų, ydingu miškų vertės apskaičiavimu, kai vertinamas tik medienos prieaugis ir medienos pramonės poreikiai ir tik pagal tai nustatoma metinė kirtimo norma, nors pasaulyje visuotinai pripažįstama, kad mediena – tik maža dalis visos miško sukuriamos vertės.

„Nežiūrint į dabartinio Miškų įstatymo projekto trūkumus raginame Aplinkos ministeriją nedelsiant šį projektą pateikti LR Seimui, kad patys Seimo nariai, atliepdami visuomenės lūkesčiams, įneštų reikalingus pataisymus. Dabartinis įstatymo „marinavimas“, daugybę kartų derinant jį su lobistine Miškų ūkio konsultacine taryba, leidžia toliau neatsakingai kirsti saugomas teritorijas ir diskredituoja pačią Aplinkos ministeriją, kurios atstovai žadėjo iki š.m. kovo mėnesio atnešti į Seimą jau su visuomene suderintą įstatymo projektą. Tuo atveju, jeigu per balandžio mėnesį ministerija nepateiks Seimui savo projekto ir jis toliau bus vilkinamas, prašysime Seimo vadovybės, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas kitas, jau dabar Seime esantis įstatymo projektas, draudžiantis plynus kirtimus visose saugomose teritorijose“, – sako Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius.

Kreipimąsi į Vyriausybę, Seimą ir Aplinkos ministeriją pasirašė: Labanoro klubas, Asociacija „Gyvas miškas“, Lietuvos geografų draugija, Lietuvos dendrologų draugija, Sąjūdis už Lietuvos miškus, Lietuvos gamtos fondas, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Latvijos aplinkos apsaugos klubas, Darnaus vystymosi centras, Lietuvos arboristikos centras, Judėjimas „Už gamtą“, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Jaunimo asociacija „Žaliasis šilas“, Lietuvos ekobendruomenių asociacija, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Žaliosios politikos institutas, Kultūros idėjų institutas, Asociacija „Klaipėdos žalieji“, Asociacija „Gyvoji planeta“, Lietuvos Jaunimo Ramuva, Atsargos karininkų sąjunga ir kitos nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, bendruomenės, sporto klubai, kultūros organizacijos, verslo įmonės, kurioms rūpi Lietuvos miškų ateitis. Iš viso 118 organizacijų ir įmonių.