Išleidžiamas proginis atvirlaiškis Antanui Smetonai pagerbti (1)

A. Smetonai skirtas atvirlaiškis | post.lt nuotr.

A. Smetonai skirtas atvirlaiškis | post.lt nuotr.

Prieš 100 metų, balandžio 4 dieną, A. Smetona Tarybos buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, o nuo rugsėjo Kaune, buvusiuose vokiečių karinės administracijos rūmuose, įsikūrė pirmoji Lietuvos prezidentūra. Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo ir pirmojo Prezidento išrinkimo bei  inauguracijos šimtmečiui paminėti balandžio 4 d. Kauno centriniame pašte vyks proginis antspaudavimas. Norintys galės įsigyti ir specialiai šiai dienai išleistą atvirlaiškį, kuriame panaudotos Lietuvos valstybės archyvo nuotraukos.

Nors istorikai vienareikšmiškai negali sutarti dėl A. Smetonos asmenybės

ir jo įtakos Lietuvos istorijai, viena aišku, kad būti pirmuoju prezidentu nebuvo lengva: tuo metu dar nebuvo susiformavusios institucinės atsakomybės ir praktika, be to, iš vienos pusės Vilniaus siekė Lenkija, iš kitos pusės Vokietija visomis įmanomomis priemonėmis bandė išlaikyti Lietuvą savo sudėtyje. Pirmuoju prezidentu A. Smetona išbuvo šiek tiek daugiau nei metus – iki 1920 m. birželio 19 d., 1926 m. gruodžio 19 d. jis vėl tapo prezidentu – šį kartą ketvirtuoju ir ilgesniam laikotarpiui.

1940 m. birželio 15 d. prezidentas A. Smetona gauna Maskvos ultimatumą, o valstybės Taryba atsisako jam priešintis, todėl prezidentas su šeima pasitraukia į Vokietiją, vėliau į Šveicariją, kol galiausiai pasiekia JAV ir ten apsistoja. 1944 m. sausio 9 d. A. Smetona miršta namuose dėl nesandarios krosnies apsinuodijęs smalkėmis – yra iki šiol manančių, kad tai buvo suplanuotas pasikėsinimas.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Šventės, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Vis užvedžiojami darželinukų žaidimai su Prezidento institucijos atsiradimu, su Smetonos vardijimu kaip pirmu Lietuvos prezidentu. Nors teisiškai klausimas čia yra aiškus. Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktu Lietuvos Taryba atkurdama Lietuvos valstybę kartu nustatė, kad galia nustatyti jos pamatus, t.y. ir valdžių institucinę sąrangą priklauso Steigiamajam Seimui. Steigiamasis Seimas susirinko tik 1920 metų birželį ir savo sprendimu įkūrė Respublikos Prezidento instituciją ir Prezidento pareigas pavedė A. Stulginskiui. Šiuo savo veiksmu Steigiamasis Seimas pasakė, kad 1919 m. balandžio 4 d. Smetonos vadovaujamos Tarybos “žaidimų” dėl prezidento institucijos įsteigimo nelaiko teisėtais. Taigi Lietuvos istorijoje derėtų vadovautis teisine logika, Steigiamojo Seimo veiksmais, o ne kažkokios prosmetoninės grupuotės užgaidomis ar joms talkinančio istoriko A. Kasparavičiaus beletristika…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *