„Aktualioji istorija“: Lietuvos Nepriklausomybės kovos: su kuo kariauta? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet yra ypatingi metai. Seimas yra paskelbęs bent kelias sukaktis, ir viena iš jų yra Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai. Apie jas šiandien ir pakalbėsime su Vilniaus universiteto istoriku Algiu Kasperavičiumi.

Kas tos Nepriklausomybės kovos? Pirma apsibrėžkim chronologiją, nuo kada iki kada jos vyko?

Chronologija – nuo 1919 m. sausio pabaigos, arba vasario pradžios. Čia gali būti įvairi nuomonė. O užsibaigė, jeigu neskaičiuotume atskirų susirėmimų prie sienos, arba vadinamosios demarkacijos linijos, 1920 m. lapkričio, o tai buvo įforminta gruodžio mėnesį. Vėliau atskiri susidūrimai pasienyje su lenkais jau vargu, ar priskirtini prie Nepriklausomybės kovų. Nors jų buvo dar 1921, 1922, o pagaliau buvo ir, kaip žinoma, 1938 m.

Apie tai, su kokiais priešais Lietuva susidūrė Nepriklausomybės kovų metu, klausykitės laidoje.

Kategorijos: Aktualioji istorija, Alko radijas, Istorija, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Kolumbas 2019 keliautojai_Alkas-baneris-468x60

1 komentaras

  1. Istorikas visais atvejais apie to laikotarpio įvykius, kurių nebuvo, bet kas būtų, “jeigu jie būtų buvę”…, -nekalbėjo, išskyrus pabaigoje įvykį su Vilniumi. Valstybė buvo atkurta su sostine Vilniuje, jame 1918 metais telkėsi valstybės valdžia ir karininkija su kariuomene – Vilniaus gynimas kariams buvo šventas reikalas. Tačiau Smetona su premjeru Šleževičiumi, užuot organizavę sostinės gynybą pasitelkiant dar ir čia buvusius saksų karius, Vilnių 1918 m. pabaigoje palieka patys ir kariuomenę iš jo atitraukia… Šis valstybės valdžios veiksmas jokiais čia „jeigu…“ tipo argumentais negali būti teisinamas. Faktas, kad Vilnius, Smetonai valdant, valstybės nebuvo gintas, kad valstybės politinį gyvenimą Smetona nuo 1918 m. pabaigos organizavo ne jame, o Kaune. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto valstybė su sostine Vilniuje Smetonai nebuvo šventas reikalas, jis kaip pats kartojo: „Už lietuvišką Lietuvą“, o Vilnius jam nebuvo lietuviškas… Tas ir regima jo valdymo veiksmuose. Objektyvių priežasčių sostinei atsidurti Kaune neįžvelgtume, veikiau tai lėmė 1918 m. pabaigos – 1919 m. pradžios Smetonos-Šleževičiaus valdymo nepamatuoti ar ne Vasario 16-osios dvasia politizuoti sprendimai…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *