Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius

Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas, www.alkas.lt
2019 03 28 03:11
1
0
SHARES
V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius

Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.
Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.

2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties.

Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Tėvo gabumus, matyt, paveldėjo ir penki vaikai – keturi sūnūs ir dukra. Vyriausias jų – Kazimieras Jaunius – tapo kunigu ir žymiu kalbininku, jauniausias Pranciškus – gydytoju, o kiti vaikai – Antanas – Laurynas, Dominikas ir Marija, pasiliko kaime ir dirbo žemės ūkio darbus.

Jaunius mokytis pradėjo Rietavo lenkiškoje trijų klasių mokykloje, nes tuo metu lietuviškų mokyklų nebuvo. Nuo 1860 m. mokslą tęsė Telšių progimnazijoje, o vėliau, 1866 m., mokėsi Kauno gubernijos gimnazijoje. 1871 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kur lietuvių kalbos mokė vyskupas Antanas Baranauskas. Iš jo K. Jaunius gavo pirmąsias lietuvių kalbos mokslo žinias ir pateko į gana palankias sąlygas plėtoti savo filologinius gabumus, gilinti senųjų – graikų ir lotynų – kalbų žinias. Seminarijoje mokėsi klierikai, kurie kalbėjo įvairiomis tarmėmis, todėl Baranauskas užduodavo jiems užduotis užrašyti tekstų kiekvieno gimtąja tarme. Šiuo laikotarpiu K. Jaunius giliai susidomėjo gimtąja žemaičių tarme. Grįžęs atostogų namo jis daug laiko praleisdavo bendraudamas su mama. Ji žinojo daugiau senoviškų žemaitiškų žodžių nei kiti namiškiai, tad K. Jaunius gaudavo daug vertingos medžiagos gimtajai tarmei pažinti.

Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.
Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.

Besimokydamas kunigų seminarijoje, Jaunius pasižymėjo ne tik kaip gabus, geras studentas, bet gebėjo kritiškai žiūrėti į savo mokytojo A. Baranausko dėstomą kursą. Kazimieras Jaunius vadovavosi Fridricho Kuršaičio rašybos taisyklių, o A. Baranauskas laikėsi A. Šleicherio nurodymų lietuvių kalbos rašybai todėl dėl terminologijos ar rašybos klausimų abu susikirsdavo. Ir vienas ir kitas nenorėjo pripažinti kitų autoritetų, todėl tarp jų kildavo daug rimtų diskusijų, tačiau nežiūrint to jų santykiai buvo labai gražūs.

Baranauskas buvo tikras pedagogas, todėl matydamas Jauniaus gabumus jų ne tik neslopino, bet dar ir stiprino juos.

Baigęs  kunigų seminariją, K. Jaunius 1875 m. birželio 8 d. buvo įšventintas į kunigus. Seminarijos rektorius prelatas S. Račkauskas jam parašė labai teigiamą charakteristiką ir K. Jaunius išvyko studijuoti į Peterburgo Dvasinę Akademiją (1875-1879 m.). Akademijoje Jauniui atsirado didesnės sąlygos ir kalbiniams gabumams ugdyti. Čia jam buvo dėstoma: logika, psichologija, visuotinė ir Rusijos istorija, literatūros istorija, poetika ir specialios kalbinės disciplinos. Tuo metu akademijoje dirbo daug žymių mokslininkų. Lotynų literatūrą ir graikų kalbos gramatiką dėstė profesorius Liucijanas Miuleris, vienas iš žymesniųjų Europos lotynų literatūros specialistų, senąją hebrajų kalbą ir biblijos istoriją dėstė Peterburgo Imperatoriškojo universiteto Rytų fakulteto semitų filosofijos katedros profesorius, rusų orientalistas Danijilas Chvolsonas (1819 – 1911), lotynų kalbą mokė Peterburgo Mokslų akademijos narys Antonas Francas Šyfneris (1817 – 1879) ir kiti. Studijos ir profesorių įtaka motyvavo K. Jaunių: jis ėmė dar labiau gilintis į senovės kalbas, o lotynų išmoko taip gerai, kaip savo gimtąją kalbą. Besimokydamas užsienio kalbų, K. Jaunius vis aktyviau įsitraukė ir į lietuvių kalbos tyrimus.

Baigęs Peterburgo Dvasinę Akademiją, K. Jaunius įgijo teologijos magistro laipsnį. Akademijos valdžia nutarė K. Jaunių palikti pačioje Akademijoje, tačiau šiuos mokslus jis baigė Žemaičių vyskupijos išlaikomas ir vyskupas Mečislovas Leonardas Paliulionis nesutiko, kad K. Jaunius pasiliktų Peterburge.

Kazimiero Jauniaus klėtelė – muziejus | A. Bacevičienės nuotr.
Kazimiero Jauniaus klėtelė – muziejus | A. Bacevičienės nuotr.

1879 m. K. Jaunius buvo paskirtas Kauno katedros vikaru, o nuo 1880 m. rugsėjo 11 d. Kauno kunigų seminarijoje ėmė dėstyti įvairius teologijos dalykus, lotynų, o vėliau – ir lietuvių kalbą. Nuo 1883 m. sausio 28 d. jis taip pat pradėjo dėstyti tikybą mergaičių gimnazijoje. Metai praleisti Kaune buvo pats laimingiausias ir darbingiausias jo gyvenimo laikotarpis. Vis dėlto, didelis atsidavimas kalbotyrai reikalavo aukoti dvasininko pareigas. Tuo tarpu Žemaičių vyskupas M. L. Paliulionis laikėsi konservatyvių pažiūrų ir nemėgo, kai dvasininkai dirbdavo papildomus darbus.

1892 m. vyskupas Jauniui pasiūlė pasirinkti dirbti kurią nors kaimo parapiją. Pasijutęs niekam nereikalingas Jaunius atsisakė dirbti Žemaičių vyskupystėje ir priėmė pasiūlymą dirbti Kazanėje. 1893 m. čia buvo paskirtas klebonu, o nuo 1899 m. – Peterburgo Dvasinės Akademijos lotynų ir graikų, o dar vėliau – ir hebrajų kalbų profesoriumi. 1903 m. Krokuvos universitetas K. Jaunių kvietė vadovauti naujai steigiamai lietuvių kalbos katedrai, o 1904 m. Kazanės universitetas jam suteikė lyginamosios kalbotyros garbės daktaro laipsnį. 1906 m. K. Jaunius sunkiai susirgo ir mirė. Palaidotas Kaune.

Kazimiero Jauniaus nuopelnai ir moksliniai darbai

Pats K. Jaunius rašė mažai, tiesiog nemėgo rašyti. Jo tyrinėjimus kalbų mokslo srityje surašė Kazimieras Būga, kuris nuo 1902 m. buvo K. Jauniaus sekretoriumi, o ilgainiui tapo jo mokiniu. Remdamasis K. Jauniaus idėjomis, K. Būga parengė ir 1908 m. išleido „Aistiškus studijus“. K. Jauniaus tyrinėjimai yra sudėti į šešis storus tomus, sudarytus maždaug iš 3043 lapų rašomojo popieriaus. Šis kalbinis palikimas, užrašytas K. Būgos, saugomas VU bibliotekoje.

Jaunius susistemino lietuvių kalbos tarmes. Kalbininkas neapsiribojo vien savo gimtąja žemaičių tarme, bet ir parengė 6 tarmių (Ukmergės, Kauno, Raseinių, Zarasų, Šiaulių, Panevėžio) aprašus. 1891–1900 m. juos išspausdino Kauno gubernijos statistikos komiteto leidžiamame metraštyje „Pametnaja knižka Kovenskoi gubernii“ (Kauno gubernijos informacinė knyga, 1893, 1898, 1899, 1900): ten taip pat paskelbė straipsnį apie lietuvių kalbos priegaidės. Šie straipsniai turi mokslinę vertę iki šių dienų.

Kazimiero Jauniaus klėtelė – muziejus | A. Bacevičienės nuotr.
Kazimiero Jauniaus klėtelė – muziejus | A. Bacevičienės nuotr.

Kalbotyrininkas taip pat parašė originalią lietuvių kalbos gramatiką. K. Jauniaus pirmoji gramatika „Lietuviškas kunigo Jauniaus kalbamokslis“ buvo surinktas J. Juškytės ir G.  Petkevičaitės-Bitės ir Tartu studentų lietuvių iniciatyva leidinys buvo hektografu išspausdintas 60 egzempliorių tiražu.

Vėliau gramatika buvo išversta į rusų kalbą ir 1911 m. išleista Peterburgo Mokslų Akademijos.

Jauniaus gramatika reikšminga lietuvių kalbos mokslui: joje geriau negu ankstesnėse gramatikose aprašytos ir susistemintos lietuvių kalbos tarmės, pateikta keli nauji kirčio ir priegaidės dėsniai, papildytos linksniavimo paradigmos, sukurta naujų gramatikos terminų.

Gramatikoje pirmiausiai kalbama apie rašybą (etimologinę ir dialektologinę) – kirčio ženklus ir sintaksę – vėliau apie lietuvių kalbos tarmes, balsių tarimą, priegaides ir priegaidžių dėsnius. Gana plačiai išdėstytas daiktavardžių ir būdvardžių linksniavimas, daug dėmesio skirta veiksmažodžiams.

Kazimieras Jaunius. Lietuvių kalbos gramatika | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Kazimieras Jaunius. Lietuvių kalbos gramatika | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Jauniui rūpėjo visos mūsų kalbos mokslo šakos: rašyba, žodžių kilmė, kalbos lyčių ir sakinių mokslas, terminai, žodynas ir kt. Be to, tyrė indoeuropiečių ir semitų kalbų santykius, domėjosi mitologijos problemomis, buvo pirmasis lietuvių kalbininkas, kuris tyrinėjo baltų ir finų kalbų santykius. Jis parašė lietuvių – estų, lietuvių – suomių etimologinius ir baltiškos kilmės suomių kalbos skolinių žodynėlius.

Kalbininko K. Jauniaus rankraštinis palikimas: „Katalogas ir publikacijos“ / Parengė S. Skrodenis, 1972/.

Kalbininkai apie Jaunių

Visų bendraminčių atmintyje Kazimieras Jaunius pasiliko mokslininkas – legenda, o J. Balčikonis teigė, kad savo darbais Jaunius iškėlė ne tik lietuvių kalbą , bet kartu ir lietuvių tautą ne tik mūsų pačių akyse, bet ir kitoms tautoms.

Jonas Jablonskis K. Jaunių yra pavadinęs mūsų kalbininkų tėvu. J. Jablonskio žodžiais tariant, „Tokio tikslaus ir plataus mūsų tarmių aprašymo, kokį mums davė Jaunius, nebuvo padaryta, nei prieš jį, nei paskui lig šiol. Tai amžinas kalbotyros paminklas, pro kurį negalės praeiti nei vienas rimtesnis mūsų kalbų tyrinėtojas“ ir „Iš Jauniaus pats esu daugiausia suvokęs gyvosios kalbos faktų ir nė vienas lietuvių kalbos vadovėlis nėra man davęs tiek nauja kalbos srityje, kiek šitas Jauniaus kalbamokslis – gramatika.“

Kazimieras Jaunius. Lietuvių kalbos gramatika, rusų kalba | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.
Kazimieras Jaunius. Lietuvių kalbos gramatika, rusų kalba | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Įžymaus lenkų kalbininko J. Baudouin de Courtenoy nuomone, K. Jaunius buvo genealus mokslininkas. To požymiais jis įvardino tris kalbotyrininko ypatybes: 1) aiškiai išlaikančią atmintį ir smulkmenas, kuriose – daugybė faktų iš įvairių kalbų; 2) didelį gabumą apibendrinimams, faktų sugretinimams, mokslo išvadų susidarymams 3) gebėjimą įsisavinti naujus mokslo atradimus ir sekti mokslo pažangą.

Galiausiai, Jono Basanavičiaus teigimu, „Mums gi lietuviams Jaunius yra ypačiai tuo svarbus ir brangus, kad jis tyrinėdamas lietuvių tarmes nušvietė pagrindus, ant kurių drąsiai galima tverti ir statyti mūsų rašomoji kalba. Jis parodė, kaip reikia lietuvių rašyti, kad visi lietuviai galėtų jį suprasti“.

Jaunių geriausiai pagerbsime gerai mokėdami ir tinkamai vartodami lietuvių kalbą, kuriai jis paskyrė visą savo gyvenimą. Tad, kol gyvuos lietuvių tauta ir jos kalba, gyvuos Lietuvoje ir kunigo, kalbotyrininko K. Jauniaus atminimas.


Literatūra:

1. Būga K. Jauniaus mokslo darbai nuo 1902 iki mirčiai. Rinktiniai raštai, t I V.,- 1958.

2. Drotvinas V. ir Grinaveckis V. Kalbininkas Kazimieras Jaunius, Leidykla „Mintis“ V. – 1970.

3. Martynaitis M. ir Matulis J.( vyr. redaktoriai) ir kiti. Mažoji Lietuviškoji enciklopedija t. I „Mintis“ V.- 1966.

4. Trakymas A. (pirmininkas) ir kiti Tarybų Lietuvos enciklopedija t. II Vyriausioji enciklopedijų redakcija V. – 1986.

5. Zinkevičius Z. Žymaus kalbininko sukaktis. – „VVU mokslo darbai“ t. 26, V. – 1958.

6. „Lietuvos mokykla“ Mėnesinis pedagogikos laikraštis. 1928.

Susiję straipsniai:

  1. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių
  2. V. E. Bortkevičienė ir J.Prasauskas. Lietuvos karvedys J.K.Katkevičius-Katkus
  3. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais
  4. Mirė žymus kalbininkas Zigmas Zinkevičius
  5. Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas
  6. T. Dirgėla. Lietuvininkas Liudvikas Rėza – lietuvių kultūros pagrindų kūrėjas
  7. Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis
  8. Lietuvių tarmėtyros atodangos: šiuolaikiškas požiūris į tarmių tyrimus
  9. R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais
  10. A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos
  11. Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda
  12. Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
  13. T. Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius
  14. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  15. Talka kalbai ir tautai, „Vilnijos“ draugija. Įžymiausio Lietuvos kalbininko Zigmo Zinkevičiaus atminimui (video)
  16. 110 metų nuo fonetikos pradininko Lietuvoje Antano Salio gimimo
  17. Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
  18. Užsienio lituanistikos centrų studentams skiriamos valstybinės K. Būgos stipendijos
  19. L. Glebavičiūtė. Lietuvišką žodį iškėlęs (video)
  20. Užsienio lituanistikos centrų studentams paskirtos valstybinės K. Būgos stipendijos
  21. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija
  22. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai
  23. Z. Zinkevičius: To negalima leisti
  24. Kiekvieno lietuvio pareiga – kurti ir turtinti savo kalbą
  25. Ž.Makauskienė. Gyvenimas paminklų šešėlyje
  26. Seimas skelbia 2014 metų Kalbos premijos konkurso pradžią
  27. TV klipai primins pagrindines žodžių rašybos taisykles
  28. Lietuvoje pirmą kartą vyksta tarptautinis jaunųjų baltistų suvažiavimas (dienotvarkė)
  29. A. Judžentis. Atsakomybė tautai ir Lietuvos valstybei
  30. A. Judžentis. Kreipimasis dėl lituanistinių institutų jungimo

Comments 1

  1. Artūras Judžentis says:
    2 m. ago

    Labai reikalingas kunigo kalbininko K. Jauniaus priminimas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

2020 12 30
Kunigas dr. Vilius Gaigalaitis – Klaipėdoje įkurtos pirmosios lietuviškos gimnazijos sumanytojas

Kunigas dr. Vilius Gaigalaitis – Klaipėdoje įkurtos pirmosios lietuviškos gimnazijos sumanytojas

2020 12 29
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Pradėti bėgioti žiemą galite net jei to nedarėte niekada anksčiau
Gamta ir žmogus

Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

2021 01 24
Kavą gerti sveika, tačiau ne daugiau nei tris puodelius per dieną
Gamta ir žmogus

Technologijos keičia ir kavos gėrimo tradicijas: kokį kavos aparatą pasirinkti

2021 01 24
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
Lietuvoje

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Gamta ir žmogus

Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?

2021 01 24
Skiepai nuo gripo | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nuo kovo pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse

2021 01 24
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)
Naujienos

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
G. Paluckas | I. Gelūno nuotr.
Lietuvoje

Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai

2021 01 24
Smitsono-Nacionalinis-Istorijos ir Gamtos Muziejus. Dinozaurai | rengėjų nuotr.
Gamta ir žmogus

Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualios kelionės po žymiausias pasaulio vietas

2021 01 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ir dar šis tas apie Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai
  • Pajūrietis apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Pajūrietis apie J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  • Žemyna apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus
  • Technologijos keičia ir kavos gėrimo tradicijas: kokį kavos aparatą pasirinkti
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
  • Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2413; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2027; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1740; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1425; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1189; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
14
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
21
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

by daiva
2021 01 11
0
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Ir dar šis tas apie Draudikai: prasidėjus atodrėkiui vaikščioti reikia itin atidžiai
  • Pajūrietis apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Pajūrietis apie J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  • Žemyna apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Info apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Ar maistas ir stresas yra pagrindinės opaligę sukeliančios priežastys?

Nevirškinimas sutrikdo viso organizmo veiklą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai