M. Taurinskas. Demokratija ar socialinė inžinerija? (12)

Medardas Taurinskas | Asmeninė nuotr.

Medardas Taurinskas | Asmeninė nuotr.

Socialinė inžinerija yra tokia siauros žmonių grupės veikla, kai jie, ne tik, kaip Jozefas Mengele (Josef Mengele) eksperimentuoja su gyvais žmonėmis, jie eksperimentuoja su įvairiomis socialinėmis grupėmis, tautomis, valstybėmis net žmonijos ir gyvybės Žemėje likimu.

Karlas Marksas, padaręs skubotas išvadas iš savo gilių mokslo tyrimų, kurias išsakė savo Komunistų partijos manifestu, į Pasaulį paleido socialinės inžinerijos šmėklą. Ji ėmė siautėti po Pasaulį ir Lietuvoje penkeriems dešimtmečiams virto okupantų tankais. Nors iki jo ir dabar yra ir kitų panašių socialinių inžinierių.

Kai susivienijome ir pakilome, tankus išprašėme, bet nebuvome patyrę bei pakankamai ilgai budrūs, ir mūsų proto tankus (think tanks) vėl užvaldė tie patys socialiniai inžinieriai. O juk turėjo būti mūsų interesų atstovai.

Demokratija yra būsena, kai lemtingus klausimus turime spęsti kiekvienas ir bendromis pastangomis.

Taip yra todėl, kad net šviesiausi protai turi savo galimybių ribas, o už tų ribų mes visi esame vienodai akli, todėl ten tiesos ieškome apgraibomis ir tikimybė suklysti mažėja, kai sprendžiame darniomis sutelktomis pajėgomis, nes siekdami vienas kitą nugalėti, bet ieškodami to, kas mums visiems bendrai gyvybiškai svarbu.

Pati Tiesos prigimtis reiškia, kad ji yra universali ir galiausiai tinka kiekvienam, tik svarbu išmokti ją pamatyti kuo anksčiau. O tai reiškia, kad nuo sprendimų svarstymų nušalinti lieka akli visiems laikams. Tokiu atveju jie nežino, ko jiems reikia, kokius įpareigojimus suteikti savo atstovams.

O tada kyla dar viena problema net patiems sąžingiausiems atstovams – kaip atstovauti tuos, kurie nežino ko nori, o tai reiškia, kad nėra tų, kuriuos privalo atstovauti. Va tada ir pasideda socialinė inžinerija – „visi vaikai taip  darykit, kaip tėvelis daro“… O tai reiškia, visi darykime pagal „tatos“ sugedimo laipsnį.

Demokratiškai ieškoti sprendimų yra labai nelengvas darbas, jam reikia nuolatinio gilinimosi į problemas, tinkamo pasiruošimo, proto, laiko ir jėgų, kurių vis mažiau lieka kovojant už išgyvenimą ir būvį.

Mes panirome į neviltį, net išsibėgiojame iš Nepriklausomos valstybės, apie kurią tiek ilgai svajojome.

Suprantama, buitis, darbas, studijos, kūryba atima visas jėgas ir norisi išsirinkti atstovus į tuos proto tankus, kurie už mus išspręstų mūsų problemas, bent jau mūsų bendras problemas.

Bet juk jie taip pat yra žmonės, su savo problemomis ir jas sprendžia pagal savo protą ir pagal savo „sugedimo“ laipsnį, tik daro tai bendrojo gėrio sąskaita, nes turi įgaliojimus be jokios realios atsakomybės.

O juk tai ir yra socialinė inžinerija, kurios šūkis: „Mes žinome ko jums reikia!“

Dieve brangus, jie žino kelią į Stiklo kalną su Laimės Žiburiu jo viršuje!

Tik pagalvokite, jie žino tikrą Dievo mintį ir visus gamtos dėsnius!
 
O iš tikrųjų vaikšto apgraibom, eksperimentuodami mūsų likimais, kaupdami turtus bei kurdami asmeninę laimę.
 
Tokia žmogaus prigimtis.
 
Todėl po kiekvienų rinkimų nuolat skamba šūkis: „Drakonas mirė! Tegyvuoja Drakonas!“

Ir mes patikėjome tuo pigiu reklaminiu triuku, o jie užėmė tuos proto tankus ir pasisavino visa kita ir jų kas kart vis mažiau, o nepatenkintų, vargstančių ir nusivylusių daugėja, kaip ant mielių. (Pasaulyje 1% turtingųjų savininkų, postringaujančių apie demokratiją, valdo jau daugiau nei pusę viso turto.)

Vėliau mus įtikino, sakydami, kad „Žirafa yra didelė, mato toliau“, todėl dar didesnėje ES erdvėje tie didieji proto tankai mums nuties tuos platesnius kelius į Laimės žiburį.

Bet jie ir jų mąstymas yra toks pat, tik jiems kiekvieno mūsų rūpesčiai yra žymiai toliau ir atrodo žymiai mažesni, todėl ir vėl skelbia eksperimento su federacija ir migracija, o iš tikrųjų nauju tautų perkraustymu su nenuspėjama ateitimi, pradžią. Taip iš tiesų kuria naują globalią imperiją, kurios baigtis nesiskirs nuo ankstesnių. Jau nekalbant apie genderizmo ideologines klišes, metančias iššūkį evoliucijos patirtimi grįstam sveikam protui ar ideologinį bei policinį SMURTĄ Barnevernet dvasia, vardan kovos su SMURTU!

O esame kalti mes patys, kad nekritiškai vertiname reklamą ir puolame į neviltį bei nusišaliname, todėl buvome visiškai nušalinti nuo LEMTINGŲ SPRENDIMŲ PAIEŠKOS.

Ir tai ne tik Lietuvos, bet visų ES, kol kas dar de jure lygiateisių jos narių bendra problema, kurią kuo skubiau reikia spręsti.

Nėra vieškelių į tą Stiklo kalną, tuos takelius mes turime rasti apgraibomis, kaip tai daro alpinistai ar mokslo žmonės. Juos turime`susirasti patys ir kiekvienas, atsiremdami vienas į kito pečius. Juk savęs neapgausi…

Tuo tarpu vis dažniau ir visuose lygmenyse vieni kitus traukiame žemyn, kad tik kuris mūsų neaplenktų.

Iš čia kyla ir švietimo, mokslo ir pilietiškumo bei atsakomybės svarba.

Ar atsimenate, kaip pasakė Izaokas Niutonas, kai buvo dar jaunas: „Aš mačiau toliau ir aiškiau, nes stovėjau ant milžinų pečių.”.

Nors vėliau jis pats tapo tanku ir pradėjo slėptis po šlovės šarvais. Turime ir naujesnių pavyzdžių…

Atėja metas spręsti!

Gal po trisdešimties metų, iš šalies mums primetamos socialinės inžinerijos ir „demokratijos“ ideologija šarvuotų proto tankų apsuptyje, pasirinksime mūsų visų laisvę su tokiais proto tankais, kuriems nereikalingi policiniai ir administraciniai šarvai, kurie mus girdi, įsiklauso ir su mumis tariasi, o ne plauna smegenis ar tampo už juodų virvučių, kyšančių iš po slaptų užuolaidų, kaip lėlių teatre!

To reikia ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos sąjungai. Tad ir vėl būkime geru ir išmintingu pavyzdžiu kitiems.

Tai pasieksime tik sujungę protų galią ir susikibę rankomis, kaip Baltijos kelyje.

Tokį gyvybiškai svarbų sprendimą vis vien neišvengiamai kada nors reikės rinktis, tik vėliau bus dar sunkiau, nes būsime dar labiau nusivylę ir įniršę…

Tai, ką neišvengiamai reikia keisti, būtina keisti kuo anksčiau ir pradėti reikia nuo savo mąstymo, nes jis yra tie bėgiai kuriais rieda visų mūsų gyvenimai – į ateitį ar į nebūtį. Gyvenime, kaip lėktuve – laiku nesuspėjai ir viskas baigiasi katastrofa.

O jeigu ir vėl tik lauksime, tai laukti reikės labai, labai ilgai.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
alko-2-proc

12 komentarų

  1. laba:

    Inžinieriai padare baltijos kelia neparašyta. Demokratija kraujuojanti tironija padugniu.

  2. EJ:

    Aciu uz nuostabias mintis. Is tikruju lietuviai turi savo Sviesuoliu. Atrodytu viskas paprasta: jeigu turime normalius zmogiskus jausmus, tai linkime geroves visiems. Bet ne, kazkodel egzistuoja blogiukai (jie yra patys aktyviausi prie lovio), kurie nori geroves sau, na o kitiems patars susiverzti dirzus, pakenteti… Ivairus nevykeliai susispiete prie lietuvisko Lovio. Kaip juos is ten iskrapstyti? Mums reikia nauju, nekorumpuotu sviesuoliu su nesavanaudiskais siekiais…. Bet nesavanaudiski nesiverzia prie Lovio ir mazai kas juos zino… Uzburtas ratas…

  3. Romas:

    Taip, geras straipsnis, nėra ko laukti.
    Ko trūksta, kad JIE mus “girdėtų, įsiklausytų ir tartųsi”?
    Trūksta mūsų poveikio JIEMS. Mes JUOS tik išrenkam, o kontroliuoti ir šalinti galimybės neturim… Tai tik pusinė demokratija. Kaip namas be stogo, kaip automobilis be ratų…

    Jeigu demokratija būtų pilna, tiesioginė, tai :
    – JIE būtų žymiai geriau “prasijojami”. Net ir dabartiniai, jau sugadinti valdžios lovio dirbtų kitaip.
    – Tirptų piliečių ABEJINGUMAS ir NEVILTIS, nes jie pajustų savo vertę.

  4. urba:

    Šis rašinėlis yra pakankamai paviršutiniškas, nes nei socialinė inžinerija savaime nėra blogis, kaip ir demokratinė sistema – blogis. Blogis yra manipuliavimas socialinės psichologijos priemonėmis, o akademinės bendruomenės (intelektinių pajėgumų) reikiama įtrauktis į demokratinį-meritokratinį procesą yra gėris. Valstybės suvaldymo problemos yra itin didelio sudėtingumo ir platumo, taigi, mokslo objektas. Jos negali būti sprendžiamos vien daugumos nuomone, nes mokslo tiesos dažnai reiškia mažumos prieštaravimą daugumai (N.Chomsky)

    • Kęstutis:

      … tikrai taip… Jei visuomenę valdytų ir jaja “manipuliuotu” protingiausi, išmintingiausi tos visuomenės nariai, tai tokia visuomenė klestėtų, bet deja deja… ir kol taip nebus, tai bus kaip buvę, kaip dabar yr…

    • Medardas:

      Ideologinė nuostata, kad socialinė inžinerija gali būti gėris remiasi tikėjimu, kad gali būti asmuo ar jų grupė, kurie žino galutinę Tiesą. Deja mokslinių teorijų raida tokią nuostatą paneigia. Naujesnė teorija iš esmės paneigia ankstesnės paradigmines (aksiomatines) prielaidas, tačiau paaiškina senus ir naujesnius empirinių duomenis. Būtent tai aš pabrėžiau sakydamas, kad šviesiausi protai pasiekia tą ribą, už kurios jie yra akli, kaip ir kiti, mažiau įsigilinę asmenys ir ta padėtis juos sulygina ieškant naujų sprendimų ir lieka tik demokratiniai sprendimo priėmimo būdai, kurie yra žymiai mažiau efektyvūs pažintine prasme, bet patikimesni statistine prasme. N.Chomsky nuostatos yra teisingos iki tos ekspertinio pažinimo ribos, bet už jos tai nebegalioja. Beje, socialinė inžinerija vis dar semiasi argumentus iš D.Hilberto matematikos aksiomatizavimo programos, kurios utopiškumą įrodė Giodelio teorema, kuri tvirtina, kad pagal matematinės logikos išvedimo taisyklės iš aksiomų sistemos išvestų teiginių piramidėje yra teiginių, kurių teisingumo įrodyti ar paneigti toje aksiomų sistemoje neįmanoma. Iš to seka, kad tokios aksiomų sistemos plėtinių aibėje yra meta teorijų, kuriose tie teiginiai yra teisingi, o taip pat yra kiti plėtiniai, kuriems yra priešingai, ir, galiausiai yra plėtinių, kuriems tas teisingumo neapibrėžtumas išlieka. Matematikai vis dar laikosi nuomonės, kad aksiomatinis metodas yra ekvivalentiškas genetiniam, t. y. kad formalioji aritmetika yra tapati konstruktyviai aritmetikai. Tai yra tapatu tikėjimui, kad visos kalbos įrankiais sukurtos teorijos nėra tikrovės modeliai, bet yra virtualios tikrovės. Vaizdingiau kalbant jei prieš akis matai sieną, tai yra tik tavo ribotos vaizduotės vaisius ir jei į ją pažiūrėsi kitaip (remiantis kitomis aksiomomis) ji taps virtualia ir kaktos į ją neprasiskelsi…
      Čia fizikų požiūris skiriasi nuo matematikų, lingvistų bei humanitarų požiūrio. Fizikai kuria empirinius ir matematinius tikrovės modelius, kad vis giliau tą tikrovę suprastų ir pritaikytų žmonijos reikmėms, tuo tarpu jų oponentai tiki, kad tikrovė yra vaizduotės vaisiai, kaip romano ar dramos personažai. N.Chomskis puikiai pritaikė matematikos pasiekimus lingvistikai ir programavimui, bet dar neperprato loginio išvedimo taisyklių galimybių ribų.
      Nei Dievo, nei tikrovės logiškai įrodyti ar paneigti neįmanoma. Dievo sąvoka yra suasmenintas tikrovės šaltinio simbolis, aksiomatinės matematikos kalba tai reikštų, kad Dievas yra meta Tikrovė. Todėl materialistams empirikams Dievo sąvoka yra perteklinė, nes jie neieško Tikrovės šaltinio.

  5. Medardas:

    Dar turiu pridurti, kad fizikai jau išmoko matyti ir veikti kiaurai sienas ir įveikti dar didesnes kliūtis, bet tai nereiškia kad fizikas rizikuos savo galvą daužyti į tą sieną. O socialiniai inžinieriai visus mus ir ypač vaikus mokina, kad siena yra tik susitarimo reikalas ir nereikia bijoti eiti kiaurai ją, “laužant senus prietarus”… O egzistencionalistai jiems antrina – pasaulis yra absurdas – mama, pergimdyk mane! O tai dar labiau įkvepia socialinius inžinierius tokius eksperimentinius projektus platinti bei įgyvendinti, paneigiant elementarias mokslinio pažinimo bei mąstymo taisykles. Ir jie tai daro ne su savimi, bet su kitais, kaip Josef Mengele.

    • Kęstutis:

      “Ideologinė nuostata, kad socialinė inžinerija gali būti gėris remiasi tikėjimu, kad gali būti asmuo ar jų grupė, kurie žino galutinę Tiesą.”… Gali būti ir asmuo, o gali būti net ir keliolika asmenų kurie savo reikalą išmanys geriau nei likusieji, tuo ir turėtu remtis, bet koks valdymas, net ir valstybės. O kaip tai pavadinsim – susitarimo reikalas. Bet koks valdymas yra savotiška “socialinė inžinerija” – būdai įtakoti aplinkinius, visuomenę. Ar įtakojimo būdai “geri ar negeri” sprendžiama pagal tai į kokią žmogaus prigimties pusę tai nukreiptą. Jei įtakojimai skatina žmogaus, visuomenės sąmonėjimą, toks būdas bus geras ir teisingas. Jei įtakojimai nukreipti į instinktyviąją žmogaus prigimties pusę, neskatina sąmonėjimo, tokie įtakojimai bus negeri ir neteisingi… Bet svarbiausia ką norėčiau asmeniškai pasakyti pačiam – mokykis kalbėti LIETUVIŠKAI, be kalbinio šlamšto…

      • Medardas:

        Tamsta kalbi apie VALDYMĄ, t.y. už elitinės grupuotės DIKTATŪRĄ o aš kalbu apie kolektyvinį PAŽINIMĄ, demokratišką ATSTOVAVIMĄ ir SAVIVALDĄ.

        Sutinku, kad reikia kalbėti lietuviškai, nes mąstymas ir kalba neatskiriami, bent tol, kol N.Chomsky ar jo pasekėjai ras išeitį už pažintinių kalbos, taip pat ir matematikos bei formalių kalbų paradoksų pančių.

        • Kęstutis:

          …atrodo stengiausi rašyti kuo trumpiau, kuo aiškiau… Manau, kad bėda tame, jog pačiam neteko vadovauti, dirbti vadovaujančio darbo. Per didelis išankstinis žinojimas ir tuo pačiu neturėjimas vadovavimo patirties, pačiam neleidžia pastebėti pašnekovo nuomonės, todėl ir likau “apklijuotas etikete” – Jozef Mengele… toks vaizdas, jog tolesnis mėginimas primygtinai pateikinėti savo nuomonę tik primintų “kurtinių” giesmes…

  6. Medardas:

    Dar patikslinsiu savo mintį.
    Tamsta kalbi apie VALDYMĄ, t.y. už elitinės grupuotės, tokių, kaip Jozef Mengele, DIKTATŪRĄ, minios “LAIMĘ” PER PRIEVARTĄ, o aš kalbu apie kolektyvinį PAŽINIMĄ, demokratišką ATSTOVAVIMĄ ir SAVIVALDĄ , galimybę bei viltį irkiekvienam pasiekti asmenių aukštumų bei pamatyti, kas slypi už Pažinimo horizonto.

    Jozef Mengele išties savo kraupiais eksperimentais stumtelėjo į priekį medicinos, formakologijos bei genetikos mokslus, bet pasakykite tai jo aukoms ir jų artimiesiems!

    Gal sutiktumėte būti tuo eksperimentiniu triušių?

    Atvykite pas mane, pradėsime… 🙂

  7. Po ŽT teismo sprendimo:

    Sprendžiamas kpt. Jono Noreikos legendos likimas
    Renginio tipas: Spaudos konferencija
    Renginio data: Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 28 d.
    Renginio pradžia: 16:00
    Renginio pabaiga: Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 28 d.
    Renginio vieta: Adomo Mickevičiaus biblioteka, Trakų g. 10, Vilnius

    Kovo 27 d., trečiadienį, Vilniaus apygardos administracinis teismas numato skelbti sprendimą dėl Grant Arthur Gochino skundo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

    Kalifornijoje gyvenantis Lietuvos pilietis G.A.Gochinas prašė teismo įpareigoti LGGRTC naujai, išsamiai, nešališkai, nepiktnaudžiaujant valdžia, susipažinti su jo pateikta “Užklausa dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos” ir jos prieduose esančius dokumentus. Jis tikisi, kad Centras pakeis savo istorinę pažymą dėl J.Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, kad būtų aišku, jog J.Noreika nelaikytinas didvyriu. J.Noreikos aukų giminaitį G.A.Gochiną žeidžia J.Noreikai skirti paminklai, paminklinės lentos, gatvių ir mokyklos pavadinimai. Tuo tarpu LGGRTC ginčijo, kad šioje byloje G.A.Gochinas neturi materialaus intereso.

    Tarptautinė žiniasklaida susidomėjo Lietuvos valstybės istorijos politika po to kai kpt. J. Noreikos anūkė Silvia Foti pritarė G.A.Gochino užklausai. Chicago Tribune teismui skyrė savo pirmojo puslapio pagrindinį straipsnį. 75 milijonai klausytojų klausėsi BBC World Service Outlook 23 minučių ilgio laidos, “Tiesa apie mano senelį ‘didvyrį'”. Kovo mėn. 20 d., Wikipedijos portalas anglų kalba savo įvadiniame puslapyje paskelbė, “Ar jūs žinote, kad Jonas Noreika yra Lietuvoje įamžintas paminklinėse lentose ir gatvių pavadinimuose, nors jisai aktyviai dalyvavo Holokauste?” Šis puslapis kasdien sulaukia 18 milijonų lankytojų.

    Kovo 28 d., ketvirtadienį, 16:00-18:00, G.A.Gochino užklausos autorius, filosofas dr.Andrius Kulikauskas kviečia visus į renginį susipažinti su teismo nuosprendžiu ir plačiau aptarti, kaip mums įvairiai atsakyti už Lietuvą? Trijų dalių renginys vyks Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Didžiojoje salėje, Trakų g. 10, Vilniuje. Renginio dalyviai sutinka būti filmuojami.

    Renginio pirmoje dalyje, A.Kulikauskas papasakos, kaip kpt. J. Noreikos legenda išaugo ir kaip ji sunyko.
    Antroje dalyje vyks spaudos konferencija. A.Kulikauskas aptars teismo nuosprendį ir atsakys spaudos atstovų klausimus. G.A.Gochino bei LGGRTC atstovai ir įvairiausių požiūrių visuomeninkai taip pat bus kviečiami pasisakyti ir atsakyti spaudos atstovų klausimus.
    Galiausiai visi bus kviečiami į platesnį pokalbį, kaip norėtumėme atsakyti už Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį? Pokalbio tikslas išsakyti klausimais mums rūpimus skaudulius, troškimus, vertybes, svajones, jais sieti Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį, ir apibūdinti mums prasmingas veiklas.

    Siūloma iš anksto susipažinti su Atsakingos Lietuvos savanorių tinklo “Lietuvos sąžinės” reikalavimais atsakyti už 1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimus žmonijai.
    “Žemaičių saulutė” vasario mėn. 8 d. paskelbė 33 reikalavimų sąrašą ir aprašė Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos Centre vykusį jų suderinimą.
    Skubiausias iš reikalavimų, tai “Pajusti Lietuvos žydų skaudulį, kad seniausios Vilniaus žydų kapinės, kurias sovietai išniekino ant jų pastatydami Vilniaus sporto rūmus, nebūtų mūsų naujai išniekintos, juos paverčiant kongreso rūmais.”
    “Žemaičių saulutė” kovo mėn. 8 d. aprašė Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusį pasitarimą šiais klausimais. Kun. brol. Gediminas Numgaudis OFM įtikino dalyvius atsakomybės klausimus spręsti dvasinėje plotmėje, kovoti su antisemitizmo piktąja dvasia.

    Adomo Mickevičiaus bibliotekoje bus pasistengta į atsakomybės klausimą pasižiūrėti iš įvairiausių kampų, tad VISI KVIEČIAMI!

    ————————-
    Ar pasinaudosime kvietimu APGINTI SAVO DIDVYRIŲ bei SAVO TĖVYNĖS GARBĘ?
    Renginys bus ilgas, tad GALIMA ir VĖLIAU PRISIJUNGTI!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *