M. Kundrotas. Kas užpildys Europą? (16)

europos-sajunga-pixabay-com

Pixabay.com nuotr.

Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.

1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas junginys. Atskiras nuo Amerikos, daugiau ar mažiau – nuo NATO struktūros, o taip pat – kuo labiau centralizuotas valstybių-narių sąskaita. Šią poziciją ypač propaguoja Prancūzijos ir Vokietijos blokas.

Iš Lietuvos politinių stovyklų Europos Parlamento rinkimuose šiai pozicijai atstovauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, abiejų partijų socialdemokratai ir Stanislovo Tomo sąrašas. Tiesa, šių sąrašų europizmo laipsniai ir kryptys kiek skiriasi. Konservatoriai-krikdemai, vis dėlto, pasisako už NATO ir transatlantinės vienybės išsaugojimą, liberalai ir socialdemokratai tai akcentuoja kiek mažiau, o S. Tomo sąrašas labai aiškiai palaiko Paryžiaus-Berlyno poziciją: daugiau Europos – mažiau Amerikos.

Paradoksalu, bet aršiausiai Rusijos grėsmės korta žaidžiantys ir Kremliaus šalininkų etiketes bet kokiems oponentams klijuojantys konservatoriai-krikdemai sutaria su atvirai Kremlių palaikančiu S. Tomo sąrašu, kad Europa turi būti kuo labiau centralizuota. Iš tiesų Europa be Amerikos – tai tik Vladimiro Putino išsvajotos Eurazijos dalis. Kuo labiau bus suskaldytas transatlantinis Vakarų blokas, tuo Maskvai geriau.

Paradoksalu ir tai, jog daugiau Europos reiškia mažiau Europos. Klasikinė europinė kultūra, besiremianti krikščioniškąja dora ir tautiniais savitumais, keičiama liberalizmo ir marksizmo mišiniu, o per atsivėrimą masinei imigracijai iš kitų kontinentų vietinės Europos tautos pamažu keičiamos margaspalve svetimšalių minia.

2. Daugiau Amerikos. Ši pozicija silpsta sulig Jungtinės Karalystės traukimusi iš Europos Sąjungos. Iš liekančių Europos Sąjungos šalių ją labiausiai palaiko Lenkija. Politinių grupių spektre daugiausiai šios pozicijos šalininkų – tarp konservatyviųjų partijų, nors čia ypač reiktų išskirti Vokietijos krikdemus, kurie norėtų daugiau Europos aukščiau aprašyta prasme.

Iš Lietuvoje keliamų rinkimų sąrašų tokią poziciją skirtingais mastais palaiko Tėvynės sąjunga, Centro partija ir Vytauto Radžvilo sąrašas. Tiesa, Tėvynės sąjungos lyderių pozicijos europinės integracijos, masinės migracijos, liberalios demokratijos ir šeimos politikos klausimais artimesnės europistų stovyklai. Sunku pasakyti, ar šios partijos vadovai patys suvokia, kad gyvena praeitimi, kai Briuselio ir Vašingtono interesai ir vizijos iš esmės sutapo. Šiandien gilesnė Europos integracija su įvardytais priedais reiškia tik tolimą nuo Amerikos.

Donaldo Trampo vadovaujamos Jungtinės Valstijos aiškiai stoja konservatizmo ir nacionalizmo pusėn. Prigimtinė šeima, natūralus lytiškumas, pagarba krikščioniškajai kultūrai, savo gyventojų interesų pirmenybė ir nacionaliniu suverenumu grindžiama pasaulio tvarka – pagrindiniai Vašingtono darbotvarkės principai. Briuselyje, kol kas, viskas priešingai – orientuojamasi į globalizmą, liberalųjį marksizmą ir kosmopolitizmą. Lietuva stovi kryžkelėje – vis labiau vėluojama pasirinkti stovyklą, vaizduojant nei baltuosius, nei raudonuosius.

Ypač svarbus šiame kontekste NATO klausimas. Briuselio, Paryžiaus ir Berlyno pozicijos – kurti alternatyvią gynybos sistemą, kuri – be kita ko – gintų ir nuo Vašingtono. Šį kliedesį Lietuvoje palaiko tik vata prikimštas S. Tomo sąrašas, bet tiek Tėvynės sąjunga, tiek liberalai su socialdemokratais iš esmės eina ta linkme, kuri anksčiau ar vėliau dėsningai nuves būtent prie to. Rusijos okupaciją atsimenanti karta fiziškai išmiršta, tad labai tikėtina, jog dar po penkiolikos ar dvidešimties metų pagrindiniu sisteminių Lietuvos partijų taikiniu taps Amerika.

3. Daugiau Rusijos. Ši pozicija stipriausiai atstovaujama Austrijoje ir Italijoje, kur patriotinės valdančiosios partijos, deja, kartu yra ir prorusiškos. Austrai šoka su V. Putinu tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, italai vaikšto po gatves su marškinėliais, ant kurių pavaizduota Kremliaus diktatoriaus fizionomija. Daugiau ar mažiau ši pozicija reiškiasi leftistų valdomoje Graikijoje, o subtilesnėmis formomis – Vokietijoje ir Prancūzijoje. Prancūzų lyderis V. Putiną laiko potencialiu partneriu, o Vokietija per ekonominius ryšius finansuoja Maskvos režimą ir jo agresiją prieš kaimynines šalis.

Lietuvoje šios pozicijos lyderis – S. Tomo sąrašas, už kurio stovi pats Kazimieras Juraitis, atvirai palaikantis V. Putiną, Krymo aneksiją ir Donbaso teroristus. Šiame komitete taip pat – interneto filmuko „Rusai nepuola“ bendraautorius Šarūnas Puidokas, o rinkimų sąrašą puošia sukomunistėjęs buvęs laisvės kovotojas Vytautas Kalašnikovas-Šustauskas. Antroje vietoje pagal prorusiškumo skalę – per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso sąrašas, kurio lyderis vizituoja V. Putiną ir su juo derina Baltijos šalių demilitarizavimo, taigi – ir išstojimo iš NATO planus.

Deja, Europoje prorusiškų pozicijų rasime tiek euroentuziastų, tiek euroskeptikų stovyklose – nuo Emanuelio Makrono ir Angelos Merkel iki Matėjo Salvinio ir Marinos Le Pen. Lietuvoje sisteminė žiniasklaida, žinoma, iškelia tik dalies – pabrėžtina, dalies – euroskeptikų prorusiškumą, primesdama jį visiems tautininkams, nors tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje būtent tautininkai yra aršiausi Kremliaus priešininkai, o Ukrainoje būtent šios krypties jėgos sudaro kovotojų už laisvą ir europietišką valstybę aktyvą.

4. Daugiau Lietuvos… Šioje vietoje galima rašyti daugtaškį, nes daugiau Lietuvos reiškia ir daugiau Latvijos, daugiau Lenkijos, daugiau Vengrijos… Nacionalinių valstybių suverenumą Europos Sąjungos sudėtyje labiausiai palaiko Lenkija, Vengrija, Latvija, Austrija ir Italija, ypač – migracijos, šeimos politikos ir tautinės kultūros srityse.

Lietuvoje šiai pozicijai labiausiai atstovauja Centro partija, V. Radžvilo sąrašas, ją skelbiasi atstovaujantis R. Pakso sąrašas, „Tvarka ir teisingumas“, ši pozicija taip pat turi, mažiausiai, du šalininkus Tėvynės sąjungos sąraše – Audronių Ažubalį ir Rimantą Joną Dagį.

Deja, Tėvynės sąjungoje patriotų pergalė rinkimuose – mažai tikėtina. Didesnė tikimybė, jog jiems skirti balsai suplauks į bendrą sąrašo kasą, iš kurios dividendus sems tokie politikai, kaip Andrius Kubilius bei Rasa Juknevičienė, kurių pozicija – daugiau Europos. R. Paksas, vienintelis turintis realių galimybių patekti į Europos Parlamentą iš viso sąrašo, yra Kremliaus politikos vykdytojas. „Tvarkos ir teisingumo“ partija, apsivaliusi nuo paksistinio paveldo, žinoma, tapo švaresnė, bet tenka pasigesti aiškios pozicijos Rusijos sulaikymo klausimu.

Kiti sąrašai – arba euroentuziastiniai, arba išvis stokoja aiškios pozicijos nacionalinių valstybių suverenumo, šeimos, migracijos, kultūros ir moralės klausimais. Taigi, Lietuvos patriotams lieka, iš esmės, du pasirinkimai – V. Radžvilo sąrašas arba Centro partija.

Didžiausias V. Radžvilo komiteto privalumas – išskirtinis intelektas, puikios žinios, teorinis pasirengimas. Tai – intelektualiausias iš visų Lietuvoje keliamų sąrašų. Deja, daugeliui intelektualų ir ypač – filosofų būdinga perdėta savivertė, kuri trukdo adekvačiai įvertinti savo pajėgumus. Aiškiausia iliustracija – V. Radžvilo komandos mėginimas perimti tradicines Nepriklausomybės dienos eitynes iš tautininkų ir tautiškų subkultūrų. Atėjo gal 20 žmonių. Atėjo, pastovėjo, nusivylė ir išsiskirstė. O tautininkai pražygiavo su triumfu.

Rinkimų sąrašas formuotas tuo pačiu principu. Mes sudarome sąrašą, nei su kuo tardamiesi, nei su kuo jungdamiesi, o Jūs visi tiesiog privalote už jį balsuoti. Bet koks kito sąrašo kėlimas įvertintas kaip diversija. Atmestas net išmintingas ir geranoriškas Arvydo Juozaičio pasiūlytas sandoris: kad A. Juozaičio grupė remtų V. Radžvilo komitetą Europos Parlamento rinkimuose, o V. Radžvilo komanda už tai palaikytų A. Juozaitį Lietuvos prezidento rinkimuose…

Prie tokio radikalaus savo elektorato siaurinimo dar prisideda lėšų problema. Vengdami plėsti savo komandą centristų, tautininkų, jaunalietuvių ir „juozaitininkų“ kandidatais, „radžvilininkai“ bando savo jėgas faktiškai be rimtesnio finansinio potencialo. O jo prireiks.

Čia daug stipresnė Centro partijos komanda, prie kurios prisijungė verslininkas Antanas Guoga. Dažnas tradicinis patriotas šiame asmenyje įžvelgia ir rimtą problemą – anot tokių kolegų, A. Guoga vadovavo liberalams, pasisakė už homoseksualų „teisių“ plėtrą ir pačiame Europos Parlamente balsavo kaip standartinis liberalas. Tiesos dėlei reiktų priminti, kad pirmasis liberalų vadovas Lietuvoje buvo V. Radžvilas. Vengrų tautinis lyderis Viktoras Orbanas taip pat pradėjo kaip liberalas. Liberalu buvo ir R. Paksas. Pastarasis dabar įsiliejo į Kremliaus šalininkų gretas, bet vidurys tarp šių dviejų kraštutinumų buvo gražus ir patriotinis.

Žmonės keičiasi. A. Guoga mažai panašus į liberalų dogmatiką. Veikiau tai – jaunas politikas, kuris dar tik ieško savos tapatybės. Bičiulystė su Romualdo Ozolo įsteigta, o dabar – Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija gali radikaliai pakeisti jo pažiūras. Lietuvių patarlė sako: su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi. Blogiausiu atveju galima žiūrėti ir taip, jog Centro partija pateikia pakankamai platų kandidatų sąrašą, tad galima reitinguoti labiau patinkančius.

Optimalu būtų, jei „radžvilininkai“ ir centristai susitiktų Europos Parlamente. Šie rinkimai vargu, ar iš karto sukels Europoje revoliuciją, tačiau tikrai turės žymios įtakos tolesnėms tendencijoms. Nacionalinis suverenumas, prigimtinė šeima, tautinė kultūra, senbuvių teisių apsauga, svetimšalių invazijos ir liberalaus totalitarizmo užkardymas, socialinė sanglauda ir didesnis dėmesys gamtosaugos klausimams – aiškūs principai, grįžtantys į Europos darbotvarkę. Esminis klausimas – kurioje pusėje bus Lietuva. Rinktis Jums.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. T0mas J.:

    M.Kundrotas masto kaip emocionalus ir jaunas. Einu pažiūrėt Wikipedijon, kiek jam metų. Žinau kad mažiau nei man, bet kiek mažiau… ?
    Khm, pažiūrėjau. Gal nereikėjo.. tiek to.. Ne tiek jis jaunas, kiek aš pasirodo jau atsiplėšęs senėjimo kryptimi. Pagrindinės autoriaus klaidos –
    1. pernelyg nesuvokia Guogos veidmainystės ir savanaudiškumo,
    2. pernelyg įsitikinęs Pakso parsidavimu Kremliui,
    3. absoliučiai nesuvokia JAV grobuoniškumo, savanaudiškumo ir nepagarbos teisei.
    Objektyvumo dėlei turiu pasakyti, kad bendrai paėmus – Kundroto darbus ir asmenį vertinu teigiamai, o nuomonių nesutapimus išspręs laikas ir matysis aiškiau kuris iš mūsų klystam.
    Bet kuriuo atveju sakyti apie okupantą, kad jam būdinga “nacionaliniu suverenumu grindžiama pasaulio tvarka” – didelė klaida. Vistik JAV po antro pasaulinio karo okupavusi 2 milijonus kvadratinių km svetimų teritorijų… O ką JAV galvojo kai kartu su JK 1953 m. įvykdė valstybinį perversmą Irane? 1954 m. – Gvatemaloje? Kaip su nacionaliniu suverenumu?

  2. T0mas J.:

    Nepaminėjau dar savo nuomonės apie priekaištus Radžvilui. Jis laisvas ir niekam neskolingas žmogus, taip aš suprantu; ar yra argumentų manyti priešingai?. Su kuo jis privalo tartis ar jungtis? Manau, neprivalo.

  3. Skalvis:

    Daugiau….daugiau….daugiau…,o kur daugiau Lenkijos? Jos ir taip per daug? Be to: kaip žinia, modernusis imperializmas plinta ne tankais, bet bankais. Amerika, kontroliuodama Europos įmones, politikus ir finansus per Internetą – darė ką užsimanė. Bet: kinai pasiūlė 5G internetą. Internetą realiu laiku. Lyginti 4G su 5G – lyginti garso greitį su šviesos. Amerika puolė į paniką: kosmosas, karo pramonė, global sekimo ir kontrolės sistema, pramonė, dirbtinis intelektas, bankai….viskas slysta iš rankų. Rusai suskubo visiškai išsikraustyti iš Amerikos serverių. Europa daro tą patį. Vokietija meta milijardus į 5G. Kritikai sako: na va, buvom po Amerikos padu, palysim po Kinijos. Jiems atkerta: Kinija neturi Pasaulio vienvaldystės užmačių ir nejaučia neapykantos senajai Europai. Ką darys Lietuva ?!? Daugiau Kinijos ?

  4. kęstutis k.urba:

    Deja, nors ir naudinga, bet paviršutiniška klasifikacija. Reikalo esmė, kad didžiausio pasaulio pažangos stabdžio – neregėto kapitalo koncentracijos saujelės rankose įveikimui yra būtina bendraeuropinė ir JT finansinė-mokestinė politika, kuri didintų ir Lietuvos gyventojų gerovę, tačiau “daugiau Lietuvos” visa tai suignoruoja. Būtina kelti obalsį -“daugiau europinės ir JT lygmens mokesčių politikos”.

    • Skalvis:

      Prieš mėnesį buvo info nutekėjimas, kiek stambusis kapitalas moka mokesčių. Pirmą vietą užėmė Liuksemburgas. Iš privalomų 29% sumoka 2%. Kokia padėtis Lietuvoje nežinau, bet spėju, global kapital moka 00%. Europos keli parlamentarai bandė kelti bangas, bet….žiniasklaida viską nudusino.

  5. gintas:

    Tikėtina, kad raudoną saulę šį kartą įsiūlys mums vakarai. – perdaug nesusipratėlių ir yra europeizacijos pasekmė. pamiršta elementari tiesa: mes niekaip neįprantam prie minties, kad savo valstybe turim rūpintis patys ir tik paskui atidžiai rinktis su kuo mums pakeliui.

  6. Gedimimas Paplauskas:

    Jei jau paminėjai Mariau mane tai pateik, bent kokių nors “pro-kremliaus” trolinimo pavyzdžių.
    Nes dabar tai kaip kokia “bobutė” papezėjai nesąmonę. Alkas.lt … galėtumėte nors kažkiek filtruoti savo straipsnius.

    Jei nepateiksite įrodymų, apie mano “pro-kremliškumą” arba neįvardinsite šio straipsnio kaip vieno asmens nuomonės, atsidursite teisme 🙂

    Sėkmės!

  7. Skalvis:

    Ai radau: daugiau Lenkijos = daugiau Lietuvos. Ilgai sakau: šalyn viską iš Vilniaus, kas nesižiūri ant lenkiško paso! Be to, juk lenkai mus saugo nuo rusų.Tik reikia , kad viskas, iki galo, kas Lietuvos , būtų lenkų. Šaunuolis Marius! Ura!

  8. ŽEMAITIS:

    Daugiau Europos – yra siekiamybė. Galbūt tai galima pavadinti “centralizacija”, bet aš vadinčiau eurofederalizacija.
    Iš ES pasitraukus britams eurofederalizacijos projektas judės sparčiau. Ne dabar iš tiesų jis gana vangus.
    Tiesa, kartu labai svarbu išlaikyti glaudžius santykius ir su JAV, Kanada ir kt. demokratijomis. Todėl turime pasipriešinti Prancūzijoje kylančiam norui Europos Sąjungą atitolinti nuo JAV ir pan.
    Kitaip tariant – federalinės ES ginkluotosios pajėgos yra puiki idėja, yra siekiamybė, tačiau jos iš karto turėtų tapti NATO nare ir jokių išlygų (atskirai nuo NATO ir pan.) čia būti neturėtų.
    Europos Federacija – yra puiku, bet dar geriau – Europos Federacija glaudžioje politinėje, karinėje, ekonominėje ir kt. sąjungoje su JAV, Kanada ir kt. demokratijomis.

  9. Lietuva lietuviams:

    Cha cha cha, “Centro partija – daugiau Lietuvos”. Su Guoga ir Puteikiu. Šitie iš tikrųjų tinka į papildomą grupę: “Daugiau Afganistano!”. Kundrotas taip rašo dėl to, kad jis pats yra Centro partijos sąraše… Dėl “finansinių resursų”? 🙂 Na štai čia ponaičio tautiniai principai ir pasibaigė. Aišku, karjerą reikia daryt. Apgailėtina.

  10. Ingrida:

    radžvilas neturi jokių privalumų, tik pasipūtimą

  11. Virginijus:

    Pirmą kartą taip nusivyliau autoriaus samprotavimais. Keista, nes lig šiol jam pakakdavo gebėjimų išvengti primityvaus dalinimo į baltus ir raudonus. Ir jei tiesa tai, kad jis pats mato
    save Puteikio ir Guogos kompanijoje, reiškia yra apakintas. Liūdna…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: