Kultūros ministras: nematerialus kultūros paveldas teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį (1)

„Kūlgrinda“ šventėje „Skamba skamba kankliai“

„Kūlgrinda“ šventėje „Skamba skamba kankliai“

Kovo 15 d. Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai devyniems nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojams. Renginyje pristatytos vertybės, papildžiusios mūsų nematerialų kultūros paveldo sąrašą: tai lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimas bandonijomis Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė „Sabantujus“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas, Biržų krašto sutartinių atlikimas, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas iškilmių dalyvius, pabrėžė, kad nematerialus kultūros paveldas – tai per šimtmečius ir kartas mums perduoti išsisakymo, išraiškos ir veikimo būdai, tai visa, ką sukūrė žmogaus sąmonė ir rankos.

„Nematerialų kultūros paveldą bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir istorija. Jis teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, žmogaus kūrybingumui, yra svarbi valstybės, bendruomenių, pavienių žmonių tapatybės dalis“, – kalbėjo kultūros ministras M. Kvietkauskas. Jis sertifikatą įteikė metiniais folkloro atlaidais dar vadinamam festivaliui „Skamba skamba kankliai“.

2004 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Ja vadovaujantis kuriamas visuomenei ir bendruomenėms atviras, reikšmingas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas. Jo valdytoja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, šį sąvadą tvarko Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Mūsų sąvade jau yra 22 vertybės, įskaitant dešimt, įrašytų 2017 m., ir tris, jau esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Baltijos šalyse.

Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija įpareigoja valstybes nares skatinti bendruomenes saugoti nematerialų kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms. Kaip vienas veiksmingiausių būdų telkiant bendruomenes ir visuomenę šiam tikslui yra nematerialaus kultūros paveldo sąvadų kūrimas. Panašius registrus kuria daugelis Europos ir pasaulio šalių, vertinančių savo kultūrinę tapatybę, tradicijas, aplinką.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos | Žymos: , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Vova:

    Puikiausias renginys – lauksime kito nekantriai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: