‚‚Baltų šventadieniai“ – apie Pavasario lygiadienį ir Gandrines (video) (0)

Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje | Rengėjų nuotr.

Pavasario lygiadienio šventė Vilniuje | Rengėjų nuotr.

„Senųjų švenčių pagrindą ir struktūrą sudaro gamtos ir augalijos vegetacinio ciklo kritiniai taškai, tačiau švenčių esmėje glūdi svarbiausių žmogaus būties įvykių išgyvenimas metafizinėje plotmėje. (…) Šventinė nuotaika kuriama, palikus kasdieninę buitį, nusiskaistinimu. Įprasto gyvenimo tėkmės pakeitimas pažymimas ir apeigomis. Išeinant iš kasdieninės laiko tėkmės, į  sakralią šventės erdvę įžengiama pro vartus. Bet tai tėra tik simbolinė išraiška to nuskaistėjimo, kuris turėtų vykti žmogaus sieloje“, – knygoje „Rėdos ratas“ rašo etnologas Aleksandras Žarskus.

Keturi  augalijos vegetacinio ciklo kritiniai taškai tradiciniame baltų kalendoriuje sutampa su keturiomis pačiomis didžiausiomis metų šventėmis – Rasomis, Ilgėmis, Kalėdomis, Užgavėnėmis (pagal A. Žarskų – Gavėnia). Kokią vietą tradiciniame baltų kalendoriuje užima artėjantis Pavasario lygiadienis, kaip senovėje  sužinodavo, kada stoja lygiadienis, ką jis reiškė tada ir kokias prasmes įgyja šiandien, atskleis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

Sužinosime ir apie pirmąsias Pavasario lygiadienį, kurias pradėjo rengti Vilniaus etninės veiklos centras tuometinės jo vadovės, etnologės Eglės Valentės, iniciatyva. Laida apie Pavasario lygiadienio šventę bus rodoma per Balticum TV šį sekmadienį, kovo 17 d. 9 val. (kartojama 18 d. 13.30 val. ir 20 d. 11.30 val.).

Gandrinės | Rengėjų nuotr.

Gandrinės | Rengėjų nuotr.

Kovo 25 d., jau po Pavasario lygiadienio, pasitiksime kitą gražią šventę – Gandrines. Senovėje buvo tikima, kad gandras yra šventas dievų paukštis, kuris saugoja namus nuo nelaimių ir rūpinasi žmonių gerove. Kuo ypatinga Gandrų parskridimo šventė, kokios buvo tradicinės ir apeiginės vaišės, kokie išliko liaudies tikėjimai ir draudimai, susiję su šia švente, ir kodėl juokaujama, kad vaikus atneša gandrai, papasakos etnologas prof. dr. Libertas Klimka. Laidą Balticum TV rodys šventės išvakarėse, kovo 24 d. įprastu laiku, o kartos – 26 d. 13.10 val. Ir 27 d. 11.30 val.  

Laidas parengė režisierė Nijolė Jačėnienė, filmavo ir montavo Jonas Tumasonis, tekstus skaitė aktorius Sigutis Jačėnas.

Laidos kūrėjai už už pagalbą dėkoja Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, Vilniaus etninės kultūros centrui,  Lietuvos ornitologų draugijai, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, informaciniams partneriams dienraščiui „Vakarų ekspresas“ ir interneto portalui Alkas.lt. Projektą iš dalies remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: