Metro. Kas pirmas? (7)

vilniausmetro.lt nuotr.

vilniausmetro.lt nuotr.

Pasaulio patirtis rodo, kad ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis metro statybos etapas yra politinis apsisprendimas. Daugelyje pasaulio miestų tai trunka apie trisdešimt metų.

Apie Vilniaus metropoliteno statybą diskutuojama daugiau nei 40 metų. Kaune irgi yra vienas kitas garsiai pamąstantis apie galimybę planuoti metro.

Tuo tarpu Klaipėda svarsto, ar neverta atkurti maždaug prieš 100 metų išardyto tramvajaus, nors daugelis pasaulio miestų šios gatvės transporto priemonės atsisako.

Dėl metropolitenų Lietuvos miestuose statybos centrinės politinės valdžios lygiu apsisprendimas pasiektas. Po penketo metų svarstymo ir taisymų, pernai Seimas priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo nustatė tokios viešojo transporto sistemos įgyvendinimo tvarką. Įstatyme numato, kad miestas, norintis turėti tokią sistemą, privalo ją planuoti ir suteikti teisę privačioms verslo struktūroms savo lėšomis ją įgyvendinti.

Šiuo metu mūsų didžiųjų miestų valdžia formuojama. Kadangi didmiesčiuose didėja automobilių spūstys ir su jomis susijusi oro tarša, naujai išrinktos miestų tarybos turės apsipręsti.

Susisiekimo ministerijos užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai suskaičiavo, kad 2007 metais Vilnius, Kaunas ir Klaipėda automobilių spūstyse patyrė 2735,0 mln. eurų nuostolių.

Kyla klausimas, kurio miesto valdžia pirmoji atsisakys vieno milijono gyventojų normatyvo ir įpareigos planuotojus savo mieste numatyti metro trasas. Toliau metropoliteno įgyvendinimas bus privačių verslo struktūrų reikalas.

Tikėtina, kad pirmasis šio reikalo gali imtis iš verslo struktūrų atėjęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Nors Vilnius labiausiai pribrendęs metro statybai, tačiau sostinės kandidatai į merus pirmenybę atiduoda vaikščiojimui pėsčiomis ir susisiekimui paspirtukais bei dviračiais, todėl planuoja tik šaligatvių ir dviračių takus. Jeigu Kauno valdžia suplanuotų ir įgyvendintų metro trasą nuo miesto centro iki „Rail Baltica“ geležinkelio trasos ir Karmėlavos oro uosto, Kaunas taptų Lietuvos vartais į pasaulį. Nutiesus į tą patį tašką greitojo geležinkelio liniją iš Vilniaus, Karmėlava taptų Lietuvos „bamba“, t.y. transporto mazgu, iš kurio būtų galima tiek skristi, tiek važiuoti įvairiomis kryptimis.

Reikia tikėtis, kad Helsinkio ir Talino greitojo geležinkelio jungtis po Baltijos jūra užgaus mūsų valdžios ambicijas ir paskatins ryžtis pradėti planavimo darbus, sujungiant du didžiausius mūsų miestus, nes tai apie dešimt kartų pigesnis ir lengviau įgyvendinamas projektas.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Vilnietis:

    Jums gydytis reikia su tuo metro statybomis.
    Čia kažkokia infekcija- visi supranta kad tai nesąmonė bet vistiek šneka, kažką [lanuoja, įtikinėja ir t.t.
    Atsipriktų po 2000 metų jei iš kiekvieno imtum po 100 eurų už vienkartinį bilietą. Nejuokinkit jūs triusikų su savo metro pagaliau.

    • jurgis:

      O Tu sveikas kaip ridikas, tai pademonstruok savo sumanumą ir pasakyk, kaip tobulinti transporto infrastruktūrą bent Vilniuje… Papezėt apie infekcijas visi gali.

      • Vilnietis:

        tas pats nemokamas transportas – ir 10-20 proc. persėstų į autobusus ar troleibusus. plius gražinti mikrobusus kuriuos zuokas sunaikino prieš 4 metus. kad žmogus pigiai ir greitai galėtų visur pakliūti. Pigios ar nemokamos daugiaukštės aikštelės prie miesto, pačiame mieste kur žmonės galėtų ilgam ir pigiai ar nemokamai palikti mašinas ir keliauti nemokamu transportu.
        Štai tau įdėjos 100 kartų geresnės ir efektyvesnės nei tavo debiliškas metro.

  2. Kokios čia gali būti dirbtinai rezgamos transportinės Karmėlavos “bambos” šiais laikai. Gyvename ne važinėjimo arkliukais amžiuje, gyvename be sienų, išvykimas – atvykimas Lietuvoje laisvas. Šalis yra keliais, keliukais išvedžiota, geležinkeliais išraizgyta. Be to, transporto “bambos” ar “bambelės” randasi naturaliai, logiškai ten, kur gyventojų telkiasi daugiausiai, o jų Villniuje 3 kartus daugiai negu Kaune, be to, konstituciškai Vilnius yra sostinė, kas taip pat sąlygoja didesnius valstybinius reikalus – didesnį išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų keleivių skaičių perspktyvoje. Kaunas Vilniui tiek važiuojant į Vakarus, tiek į Panevėžį, Rygos ar Minsko kryptimi nėra pakeliui, taigi Karmėlavos “bamba” yra gryniausias 19 amžiaus feodalinis konstruktas. Derėtų dar pridurti dėl Vilniaus kaip Lietuvos sostinės gyventojų skaičiaus milijoninimo politinės ir ekonominės naudos šaliai ir valstybei – kuo plačiau Lietuva kaip lietuviškas Vilnius taps žinoma pasaulyje, tuo lietuvybės išlikimas taps saugesnis. Taigi iš Kauno “bambinimosi” Lietuvai nė jokios naudos, veikiau tai tiesiog ne ta kryptis…

    • Žemyna:

      Reikia tik pasikapstyti archyvuose – pr. a. 9-me dešimtmetyje (nepamenu, gal VISI-ukai ir miesto vadai) planavo ar ne greituminį lynų transportą, kuris turėjo nuo Šeškinės kalvų gabenti keleivius per centrą lyg ir stoties kryptimi (o vėliau ir kitomis). Gal ta mintis dar ne atgyveno? Kažkokie brėžiniai ir paskaičiavimai jau buvo padaryti.
      Tada VISI-ukai ir velomobilį sukūrė. Papildytas kabina (kad nuo šlapdribų ir lietaus saugotų), toks daikčiukas galėtų irgi kamščius mažinti, nes nereiktų didžiule dėže į darbą ir atgal važiuoti. Be to, velomobilis spręstų ir judėjimo stokos problemas, raumenis stiprintų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *