Liepijų kraštovaizdžio draustinyje įgyvendinamos gamtotvarkos priemonės (0)

Liepijų miškas | vstt.lt nuotr.

Liepijų miškas | vstt.lt nuotr.

Balandžio 13 d., Žemaitijos nacionalinio parko direkcija vykdys pažintinę ekskursiją į Liepijų mišką. Ekskursijos metu bus galima susipažinti su Liepijų kraštovaizdžio draustinyje šiuo metu atliekamais ir atliktais gamtotvarkos darbais.

Kas pabuvojęs Žemaitijos nacionalinio parko Liepijų kraštovaizdžio draustinyje (278 ha) nepasiklydo, tas gali didžiuotis, kad tikrai gerai orientuojasi gamtoje. Visas Liepijos miškas yra išraižytas upelių, griovų bei raguvų, šlaitų nuožulmose atsiveriančių šaltinių, miško viduryje telkšančių pelkių. Medynai labai įvairiaamžiai, skirtingų rūšių. Apie 75 % visų medynų yra savaiminės kilmės, likusi dalis – kultūriniai (daugiausia paprastosios eglės plantacijos). Daugiau nei pusę teritorijos užima privati žemė, į draustinį patenka 79 privatūs žemės sklypai ar jų dalys. Išanalizavus senus žemėlapius, matosi, kad Liepijų miškas per pastaruosius 100 metų gerokai išsiplėtė. Draustinio šerdį sudaro valstybiniai miškai (67 ir 68 kvartalai). Tai pati seniausia Liepijų miško dalis. Žinoma, kad valstybiniai miškai čia buvo dar tarpukariu. Šiuo metu minėti du miško kvartalai įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotus, kuriuos administruoja Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninis padalinys. Botanikai nustatė, kad išskirtinis Liepijos kraštovaizdžio draustinio bruožas yra tai, kad čia įsikūrusios didžiausios plačialapių miškų liepinių skroblynų bendrijos, kurios nacionaliniame parke labai retos. Medžių ardo pagrindinis dominantas – paprastasis ąžuolas, vietomis su gana gausia paprastosios eglės priemaiša.

Nustatyta, kad Liepijos miškas yra gausiausia vabalų rūšimis teritorija, esanti Žemaitijos nacionaliniame parke (Šablevičius, 1995). Tyrimų ataskaitoje buvo siūloma sklypams su senais ąžuolais, liepomis, uosiais suteikti reguliuojamą rezervatinį režimą, kur būtų galima kirsti žalius spygliuočius iš po lapuočių medžių lajos, išsaugoti lapuočius bei jų vėjovartas, virtuolius. Storoje negyvoje lapuočių medienoje retosios vabalų rūšys galėtų praeiti savo ilgą 3-6 metų vystymąsi iki suaugėlio. Tai vienintelė vieta kur galima būtų atgaivinti 7-10 vabalų rūšių, rečiausių Lietuvoje, populiacijas. Nuo 2007 metų minėtuose kvartaluose miškų ūkinė veikla nebevykdoma, nes, susitarus su Telšių miškų urėdija čia buvo buvo saugomos Europos Bendrijos svarbos ir Kertinės miško buveinės.

Aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-788 patvirtintas Liepijų kraštovaizdžio draustinio gamtotvarkos planas. Jame yra numatyta visa eilė priemonių, tarp kurių paminėtinas gausialapių lubinų naikinimas, monokultūrinių medynų (eglynų) ugdymas į mišrius, senųjų vertingų ąžuolų išsaugojimas, pažintinės trasos įrengimas, kiti. Įgyvendinant projektą „Darnus kietųjų lapuočių miškų valdymas – darnaus turizmo vystymo praktika“. Liepijų miške, valstybinių miškų kvartaluose 2017 metais buvo atkurtos dvi užleistos pievos, o šiuo metu baigiama įgyvendinti priemonė “Pagerinti senųjų plačialapių medžių ir ant jų gyvenančių specializuotų rūšių apsaugos ir atsikūrimo sąlygas”. Buvo atrinkti ir pažymėti 120 storiausi, vertingiausi ąžuolai. Apie saugotinus ąžuolus buvo iškirstos po šių medžių šakomis bei 5 metrų spinduliu apie lajas augančios eglės. Visi šie darbai buvo atliekami gamtotvarkos plano priemones integravus į galiojantį miškotvarkos projektą, pagal trišalę rangovo, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ir VMU Telšių teritorinio padalinio sutartį. Tokius kirtimus apie senus saugotinus ąžuolus, vadovaujantis patvirtintu Liepijų kraštovaizdžio draustinio gamtotvarkos planu, gali atlikti ir privačių miškų savininkai.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: