Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

G. Burneika. Krikščionys tautininkai ir krikščionys globalistai

Gintaras Burneika, www.alkas.lt
2019 02 21 22:54
21
0
SHARES
Etninės kultūros globos tarybos įsteigti specialusis prizas – skulptūra „Rūpintojėlis“

Etninės kultūros globos tarybos įsteigti specialusis prizas – skulptūra „Rūpintojėlis“

Etninės kultūros globos tarybos įsteigti specialusis prizas – skulptūra „Rūpintojėlis“
„Rūpintojėlis“ | EKGT nuotr.

Žmonės vienijasi pavojaus akivaizdoje. Pavojus – globalizmas. Todėl ypač svarbus prigimtinio tikėjimo sekėjų patriotų sutarimas su patriotais krikščionimis tautininkais, kuriuos sieja meilė tėvynei, bet skiria religija. Kokie gali būti sutarimo taškai? Juk pasaulėžiūros skirtingos, o ir krikščionybės atėjimas į baltų žemes nebuvo taikus. Vis dėlto klaida būtų krikščionis tautininkus statyti į vieną eilę su krikščionimis dogmatikais, patyliukais pritariančiais Bažnyčios kitados padarytiems nusikaltimams ir beatodairiškai remiančiais dabartinę migracijos politiką bei užsimerkiančiais prieš nepaliaujamą pedofilijos skandalų srautą.

Formaliai tai tarsi tie patys krikščionys, tiek vieni, tiek kiti laiko save lietuviais (arba kurios nors kitos Lietuvoje gyvenančios tautos atstovais), tačiau tautinės tapatybės turinys skiriasi. Dėl to skiriasi ir jų krikščionybės vizija, ir net požiūris į patį Kristų. Skirtumas tas, kiek tikintysis nutolsta arba priartėja prie judėjiško Kristaus paveikslo ir tikėjimo dogmų.

Tautai neabejingi krikščionys visada turėjo savą krikščionybės viziją, kuri nepateisino prievartinės religijos plėtros ir bodėjosi jos vardu padarytais nusikaltimais. Jie vadovavosi ir dabar vadovaujasi prigimtiniu – iš prigimties širdyje juntamu doros įstatymu ir krikščionybėje ieško patvirtinimo tam, kas jį labiausiai atitinka, intuityviai atmesdami joje tai, kas jam priešinga. Jų širdis atsigręžusi į tautą, o ne į krikščioniškąjį globalizmą. Tai nereiškia, kad jiems nesvarbus tarptautinis krikščionybės branduolys, tačiau, priešingai globalistui, tautininkui rūpi jo tautos padėtis ir likimas. Prigimtinės tradicijos sekėjai visada sutaria su krikščionimis tautininkais dėl tautos kultūros, kalbos ir valstybingumo.

Tačiau juos jungia ne tik pasiryžimas bendrai dirbti Tėvynės labui. Sąsajos kur kas gilesnės. Savo kraštą mylintys krikščionys paprastai yra išlaikę ryšį ir su Lietuvos gamta, ir su tautinėmis tradicijomis, ir su prigimtiniais archetipais. Iš jų sėmėsi įkvėpimo mūsų didieji kunigai poetai, kaip Antanas Strazdas (Strazdelis) ir Maironis. Krikščionys tautodailininkai riša „sodus“, drožia verpstes, audžia tradicinio ornamento drobes. O pokario partizanai? Juk dažnas jų buvo nuoširdus krikščionis ir drauge gręžėsi į senąją tradiciją savo slapyvardžiais, būrių pavadinimais: Vanagas, Vaidila, Daumantas, Skrajūnas, Alkos rinktinė, Birutės rinktinė, Šatrijos rinktinė ir t. t. [1] Netgi dabar Lietuvos karininkų klubas vadinamas ramove, prisimenant senovės baltų šventyklą Ramovę, Romovę ar Romuvą. Krikščionių tautininkų meilė Tėvynei savaime parveda juos prie šaknų.

Ir pats Kristus krikščionims tautininkams – tai pasiaukojimo iš meilės pavyzdys, kurio verta laikytis ir savo artimo, ir savo tautos atžvilgiu. Tai aukščiausio žmogiškojo taurumo ir Dievo meilės žmogui įvaizdis. Kitoks, savanaudiškų kėslų turintis Kristus jiems neįsivaizduojamas. Į kai kurias ganėtinai nuožmias Biblijos scenas jie žiūri kaip į niūrios praeities reliktus, kurie gal ir turi kokią simbolinę reikšmę, bet jokiu būdu nėra suprastini pažodžiui. Teologiniai svarstymai apie Trejybės ar kitas dogmas jiems tėra antraeiliai. Krikščionims tautininkams rūpi doras, orus žmogaus gyvenimas, tarnystė savo bendruomenei, savo Tėvynei ir šitaip, per ją – žmonijai. Panašus dorovinis Kristaus paveikslas būdingas ir kitoms tautoms. Orientalistas profesorius Audrius Beinorius apie indo Klagaros Suba Rao (Kalagara Subba Rao, 1912–1981) kristocentrinę teologiją sako: „Jis nuvertina tikėjimo instituciją ir dogmatiką, ritualus ir denominacines kontroversijas, akcentuodamas Kristų, indiškai pavadindamas jį Gurudeva, kaip praktinės meilės ir didžio pasiaukojimo (mahayajna) pavyzdį.“[2] Kristus tokiu būdu virsta praktiniu pasiaukojimo pavyzdžiu, o ne krikščioniškos mitologijos Atpirkėju iš gimtosios nuodėmės, nors formaliai šis jo vaidmuo ir neatmetamas.

Šitoks Kristaus įvaizdis, susidarytas krikščionio tautinnko, ilgainiui tik tolsta nuo biblinės judėjiškos tradicijos ir nejučia artėja prie savos, kurioje Dievas vaikščiojo tarp žmonių kaip geras, išmintingas senelis. Tai matyti ir literatūroje. Pavyzdžiui, Maironio:

Kaip man gaila to balto senelio,
Kurs, užstojęs ant amžino kelio,
Jau nebkelsis ant balso varpų ir,
Ant kelių ainius pasodinęs,
Nebepasakos, bočius atminęs,
Nepratars iš šaltųjų kapų!

D. Razausko-Daukinto manymu, „čia vis dėlto reikia turėti omeny ir žinomą lietuvių tautosakos Dievo senelio įvaizdį.“ [3] Ir Kristus Rūpintojėlis tautodailėje daugiau panašus į senelį negu į jauną vyrą, gal veikiant tam pačiam lietuviškam Dievo senelio įvaizdžiui. Toks jis siūlomas kaip bendras lietuviams, tiek krikščionims, tiek nekrikščionims, santarvės simbolis. Vis dėlto bet koks krikščioniškus ir prigimtinio religingumo elementus apimantis simbolis (pavyzdžiui, vadinamoji saulutė, arba spinduliuojantis kryžius) gali būti suprantamas ir kaip imitacija, kuria prisidengiant siekiama įtvirtinti prievarta atneštą religiją ir šimtmečius trunkančią lietuviškumo priespaudą.

Prigimtinės tradicijos sekėjus ir krikščionis tautininkus sieja ne forma, o tam tikras dvasinis turinys, todėl išviršiniai bendri simboliai nėra svarbiausia. Sieja dvasinis turinys, suaustas iš nematomų archetipinių gijų. Krikščionis tautininkas, formaliai būdamas krikščionimi, nevengia baltiškos pasaulėžiūros, jos ženklų ir mitų, nesibodi jos senųjų tradicijų dvasios. Krikščionių tautininkų Kristaus vaizdinys – nesmurtinis, neturintis nieko bendra su kitų tikėjimų ir tautų niekinimu, žeminimu ir puikiai atitinka mitinį baltų Dievą senelį. Tai – dvasinė krikščionio tautininko tikybos esmė. Pabrėžiu – dvasinė, nes tai nesuvaidinamas vidinis gyvenimas, toks, koks jis yra. Nesvarbu, ką išoriškai deklaruotum ar imituotum, kad ir kokias dorovines vertybes, tesiekdamas įtvirtinti savo dominavimą, – tai nebus vidus, kuris nesuvaidinamas. Taigi, prigimtinių lietuvių ir krikščionių tautininkų tikėjimas formaliai skirtingas, bet jo gelminis dorovinis turinys – tas pats: nuoširdi pagarba žmogaus ir tautos dvasinei prigimčiai, šeimai, bendruomeniškumui ir kiekvieno žmogaus tikėjimo laisvei. Tai ir yra tie vartai, per kuriuos susisiekia ne tik rankos, bet ir širdys.

Šitie vartai nėra labai platūs. Juk prigimtiniam tikėjimui nėra dogmų: Šventosios Trejybės, gimtosios nuodėmės, atpirkimo, vadinasi – ir išpažinties bei visos iš to kylančios liturgijos. Tiesa sakant, dauguma save laikančių krikščionimis irgi ne pernelyg uoliai juos visus vykdo. Tik šioje nedidelėje bendroje erdvėje gali gyvuoti tarpusavio pagarba, nuoširdumas, atvirumas, pasiryžimas ginti Tėvynę nuo ištuštėjimo ir globalizmo. Tai ir galimybė prigimtinio tikėjimo sekėjams priartėti prie krikščioniškojo tautiškumo, neprarandant tapatybės ir neišsižadant savo dvasinės esmės. Laikyti krikščionį iš anksto atmestinu, kaip atmestinais kitus laiko biblinis dogmatikas, neatitiktų pamatinės lietuvių prigimtinio tikėjimo nuostatos. Tikroji riba eina kitur: tarp krikščionio, artėjančio prie gelminių tautos šaknų, ir krikščionio, nuo jų tolstančio link biblinės dogmatikos.

Kiekvienas tikintysis iš esmės susikuria savą Kristaus mitą, ir tai jokia šventvagystė. Toks Dievas, koks jis yra pats sau, – niekam nepažinus, todėl jo įsivaizdavimų įvairovė neišvengiama. Priklausomai nuo savo būdo, išsilavinimo, socialinės padėties bei tautybės žmogus nori nenori susikuria savą Dievo įvaizdį. Pavyzdžiui, ir tas pats Perkūnas žemdirbiui, kariui bei žyniui yra vis kitoks ir reiškia ką kita.

Kristaus mitas, net nepriklausomai nuo jo istoriškumo, irgi yra tapęs gyvu archetipu, aplipusiu vaizdiniais, kurie yra, pasak K. G. Jungo, neišvengiamos „nuolat pasikartojančio žmonijos patyrimo nuosėdos“[4]. Jei susikurtas Kristaus vaizdinys atitinka doros bei darnos principus – per jį reiškiasi dieviška galia. Jeigu ne – tai pikta, naikinanti galia, nes, pasak Jungo, mūsų susikurtus „vaizdinius sudaro ne tik visa tai, ką gražiausia ir geriausia žmonija yra kada nors galvojusi ir jautusi, bet ir visos šlykščiausios niekšybės bei piktadarystės, kokias tik žmonės kada nors sugebėjo įvykdyti“[5]. Kaip tik tokio iškreipto Kristaus vaizdinio vardu buvo išnaikintos ištisos tautos.

Ar ne toks Kristus sako: „Nemanykite jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo“ (Mt 10, 34)? Tą kalaviją iškėlę „eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). „Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, aš duosiu valdyti pagonis; jis ganys juos geležine lazda, ir jie bus sudaužyti tarsi moliniai indai“ (Apr 2, 26–27) [6]. „Daužyti pagonis“ – tai visaip, tiek fiziškai, tiek ideologiškai naikinti tautų atmintį, pasaulėžiūrą, prigimtinius tikėjimus. Ir per Biblijos mokymą jų vieton įskiepyti žydų tautos istoriją, religiją, mitologiją. Nes mitai, pasak Jungo, „turi gyvybinę reikšmę“, ir „praradusi mitologinį paveldą, gentis bemat suyra ir žlunga taip pat, kaip sielą praradęs žmogus. Genties mitologija – tai gyvoji religija, jos netektis visada ir visur, taip pat ir civilizuotam žmogui, yra moralinė katastrofa“ [7].

Tautos mitai – tai jos dvasinė šaknis, gyvybės šaltinis. Juos griauti ir jų vieton brukti svetimus – tai smeigti peilį tautai į pačią širdį, kirsti tautos šaknį. O kai peilis jau įsmeigtas ir ant šaknų pilama „gimtosios nuodėmės“ siera, tada veidmainiškai prikišamos „krikščioniškosios vertybės“: mylėk savo artimą… Kad nedrįstum net pasiginčyti, net pagalvoti apie apsigynimą ir išsivadavimą.

Tautos papročiai pakertami, ir į jų vietą įskiepijami svetimi, atneštiniai. Pavyzdžiui, kalendorinėms šventėms, pažyminčioms gamtos metų rato sukimąsi, primetamos žydų tautos istorijos, biblinių personažų gyvenimo įvykių prasmės. Kūnas tas pats, tik aprengtas svetimu drabužiu, vaidina svetimus vaidmenis, gyvena svetimą gyvenimą. Tauta dar kalba sava kalba, bet jau nebe savas mintis. Sava kalba pasakoja svetimus pasakojimus.

Tauta priverčiama jaustis, kad ji savo pačios žemėje tėra antrarūšė, nes „tikroji“ tauta yra kita – „išrinktoji“. Ir dvasinis išsipildymas jokios tautos žmogui nepasiekiamas, išskyrus vieną, nes „išganymas ateina iš žydų“ (Jn 4, 22). Tuo patikėjus, belieka visaip save naikinti ir iš paskutiniųjų stengtis tapti kitu, nei esi, – tikras pragaras čia pat žemėje.

„Krikščionybė“ pateikiama taip, tarsi ji būtų kažkokia betautė, virštautinė religija. Betgi ji iškilo vienos iš tautų religijos – judaizmo pagrindu ir persmelkta jos tautinių tradicijų. Netgi vadinamieji krikščioniški vardai dauguma yra tiesiog žydiški. Todėl religijotyrininkų krikščionybė net pavadinama judokrikšionybe.

Taigi, išsižadant savo tautos anaiptol nepakylama virš tautiškumo: tiesiog išsižadėjus vieno tautiškumo, savojo, priimamas kitas, svetimas. Šioje vietoje ir eina tikroji takoskyra tarp krikščionio tautininko, krikščionio lietuvio, su kuriuo galima ir reikia dirbti petys petin Tėvynės labui, ir krikščionio globalisto, kuriam tiek Lietuva, tiek bet kuri kita šalis tėra verta ne daugiau nei kelmas svetimam skiepui maitinti.

Nuorodos:

[1] https://pasaulioistorija.wordpress.com/istorija-3/.
[2] Audrius Beinorius. Indija ir vakarai: Kultūrų sąveikos pjūviai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, p. 308.
[3] Dainius Razauskas-Daukintas. Maironis – praamžės tradicijos dainius. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016, p. 35.
[4] Carl Gustav Jung. Du traktatai apie analitinę psichologiją. Vilnius: Margi Raštai, 2012, p. 94.
[5] Ten pat, p. 95.
[6] Visos Biblijos citatos, jei nenurodyta kitaip, Senojo Testamento – iš Antano Rubšio, Naujojo Testamento – iš Česlovo Kavaliausko vertimų.
[7] Carl Gustav Jung. Archetipai ir kolektyvinė pasąmonė. Vilnius: Margi Raštai, 2015, p. 181.

Susiję straipsniai:

  1. G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę
  2. G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės
  3. G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (II)
  4. G. Burneika. Biblijos dievo gailestingumas?
  5. G. Burneika. Skirtumai ir panašumai tarp biblinio ir baltų Dievo (video)
  6. G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas
  7. G. Burneika. Prakeikimas – aukojimas Jahvei
  8. G. Burneika. Kanibalizmas ir žmonių aukojimas Biblijoje
  9. G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (I)
  10. G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus
  11. T. Baranauskas. Tautininkai – moderniausia Lietuvos partija
  12. Jaunieji tautininkai šiemet vėl surengs stovyklą „Mūsų šaknys – baltai”
  13. M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko
  14. M.Kundrotas. Graikiją iš krizės ves tautininkai?
  15. Tautininkai kviečia į diskusiją apie tautinę tapatybę šiuolaikiniame pasaulyje (video)
  16. M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna?
  17. M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška
  18. M. Kundrotas. Islamistų dar teks palaukti. Lefebristai – jau čia
  19. M. Kundrotas. Šventybės gynyba ir humoras, kurio nėra
  20. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (II)
  21. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (III)
  22. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (V)
  23. G. Beresnevičius. Drevermanas: Religiniai vaizdiniai – archetipai ar istorija? (IX)
  24. N. Venckienė. Kovo 11-ąją gims policinė Lietuva?
  25. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  26. D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė
  27. Vydūnas. Mūsų uždavinys (II)
  28. A. Gurevičius. Ragana kaime ir teisme (kaip magiją suprato liaudis ir mokytieji) (I)
  29. V. Radžvilas. Vyksta atviras Europos nukrikščioninimas (video)
  30. J. Dapšauskas. Ką popiežius Pranciškus Lietuvoje pasakys aršiems katalikams ir „pagonims“?

Comments 21

  1. Romas says:
    2 m. ago

    Geras straipsnis.

    Atsakyti
    • Levas says:
      2 m. ago

      Labai puikus!
      Ir savalaikis

      Atsakyti
  2. .... says:
    2 m. ago

    Ne Jungu reiktų remtis.Ne psichologais,o dvasinininkų,šventųjų raštais.

    Atsakyti
  3. Romas says:
    2 m. ago

    Tuo straipsnis ir geras, kad – daugebriaunis. O ne siaura gatvelė su vienos krypties eismu.

    Atsakyti
  4. Girdas says:
    2 m. ago

    Turbūt Etninės kultūros globos tarybai, steigiant specialius prizus, menininkams, derėtų pažinti ir Lietuvos karalaitį Rupeikį, gal ir su Sanskritu siejamą vardo kilmę.

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Marijampolės skvere stovi nuo Dovinės upės parvežtas akmuo su vos įžiūrimomis runomis. Ryškiai jos iškaltos yra ant
    pakylos plokštės, kartu su J. Šeimio perskaitytu iškodavimu: Litų Nuilo Gija (esi) Tu. Akmuo, ir ne tik jis, liudija, kad šaltymečiu, kai ledai buvo nuslinkę beveik iki Minsko, mes gyvenome atvėsusioje Šiaurės Afrikoje. To liudininkai yra turėti Afrikoje lietuviški gyvenviečių pavadinimai (Istorija Afriki, leid. Nauka, Moskva/1990), tokie kaip Vaga, Kurtuva, Kartena, Kapsa, Mera, Linkis, Salakas, Lyta, Seda (upė), Darba, Linkis, Girėnai ir t. t. Laiko atstumas – mažiausiai 10 tūkst. m. atgal, juolab kad, grįždami paskui besitraukiančius ledus atgal, Palangoje ir Vilniuje yra fiksuotos buvusios struktūrines astronomijos observatorijos, turinčios 9,6 ir 9,3 tūkst. m. senumą (ruošiamasi atkurti).
    Apie į Lietuvą parsineštus iš šiaurinės Afrikos gyvenviečių vardus į dabartį Vagys (ežeras), Kurtuvėnai, Kartena, Mera, Linkmenys, Salakas, Seda ir pan. nėra ką ir kalbėti. Grįžę, sukūrėme tautinę valstybę. Žydai, tuo tarpu, tautinę valstybę Pažadėtoje žemėje įstengė sukurti tik 2018 metais (Netaniahu tai praeitais metais paskelbė). Be prigimtinio religinio tikėjimo, kurį turėjome dar Afrikoje, mūsų tautinėms gentims išlikti būtų buvę neįmanoma. Šventąsias ugnis 1387 m. LDK teritorijoje įsakė užgesinti sulenkėjęs Jogaila ir ši data yra laikoma Lietuvos paskelbimo katalikų bažnyčios tikinčiaisiais data. Iki to laiko, Klaipėdos universiteto prof. Rimantas Balsys mokslinės medžiagos pagrindu teigia, kad lietuvių tikėjimas buvo visavertis ir brandus. Tą patį teigia ir rodo Baltų religinės bendruomenės Romuva tikintieji. Jų, berods, Lietuvoje priskaičiuojama apie 6 tūkst. žmonių. Dalis jų gieda katalikų bažnyčios choruose be jokios neapykantos Kristui. Zapyškio bažnyčioje, netgi, ir sutartinės anksčiau buvo dainuojamos ir dažnai matome jaunimą bažnyčiose su tautiniais rūbais. Ar gali kelti 6 tūkst. romuviečių, kurie apeigas atlieka gamtoje, kelti pavojų kokį katalikų bažnyčiai, kaip tai dirbtinai primetinėjama? Nesąmonė. Lietuva baziniai priklauso Vakarų Europos krikščioniškajam pasauliui, todėl jame ir liks. O nuoširdi romuviečių darna su gamta, nematomomis ją reguliuojančiomis jėgomis tik turtina dvasinį pasaulį, kitiems tikėjimams (tame tarpe stačiatikių, Jehovos liudytojų, budistų, Tikėjimo žodžio, mahometonų) nekeldama priešpriešos. Romuviečiai niekam nekiša prospektų, nevaikšto į namus su savo tikėjimo brukimu ir visai nemano daryti to ateityje. Kas ateina, tas ateina. Kam nepatinka – išeina. Tad, mūsų tautinės valstybės lietuviai ir Lietuvos piliečiai, būkime tarpusavyj draugiški.

    Atsakyti
  6. Prašalietis says:
    2 m. ago

    Religijų ir tikėjimų”tautinis specialistas”G.Burneika įjungęs tik brazauskinėje-lansberginėje Lietuvoje galėjusį atsirasti”tautinį mąstymą ir pasaulio supratimą” galimiems “tautinių tiesų ir tikėjimų” ieškotojams rašo:”Pavojus – globalizmas. Todėl ypač svarbus prigimtinio tikėjimo sekėjų patriotų sutarimas su patriotais krikščionimis tautininkais, kuriuos sieja meilė tėvynei, bet skiria religija”…. Burneika nepatikslino, kas jam yra “prigimtinis tikėjimas” ir kas šio “tikro tikėjimo sekėjai- patriotai”. Pagal “parodytą praeityje ir teberodomą begalinę meilę Tėvynei ir prigimtiniam tikėjimui” tokie pavyzdžiai matomai šiandiena gali būti V. Lansbergis. D.Grybauskaitė ir kiti panašūs žinomi, ar užsislapstinę 75 metams ir nežinomi “tautiniai”veikėjai… Dar gal Ramanauskas-Vanagas pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, nors galėjo Seimas “nepasismulkinti” ir pripažinti Lietuvos karaliumi. Po tokių ir kitokių religinių tikėjimų G.Burneikos “mokslinio ir tautinio išaiškinimo”,vienas iš pasaulyje dar neatrastos naujos “Baltų religijos” Romuva “prigimtinio tikėjimo tikėtojų kompetentingai, savo Dievulio įgaliotas ir jo vardu”, paskelbia apie Marijampolės skvere nuo Dovinės upės atitraliuotą “šventą akmenį”. Ant kurio “runomis parašyta, Šeimys perskaitė ir visiems pasakė kas ten parašyta”, kad “prigimtinį tikėjimą lietuviai turėjo dar Afrikoje”. Turėjo dosnūs anų laikų lietuviai šio savo”prigimtinio tikėjimo”kiek nors palikti ir Afrikoje likusiems negrams, kurių europiečiai neišvežė vergauti į JAV. Dar reikėtų romuviečiams, kurie apeigas atlieka gamtoje ir”pilnoje harmonijoje su ja”paprašyti Klaipėdos universiteto prof. Rimanto Balsio, kad jis, kai turės nors kiek laisvo laiko nuo savo Klaižėdinio”profesoriavimo”, atidžiai žvilgteltų į Puntuko akmenį. Neabejoju, kad jis pamatytų kas ant jo yra taip pat parašyta runukėmis ir savo”mokslinės medžiagos pagrindu”jis neabejotinai pasakytų, kad šis akmuo yra dar šventesnis už jau žinomus. Ir kad lietuviški Baltai Puntuko akmenį, jiems padovanotą jų prigimtinio dievulio ir padarytą šventu, iš Lietuvos žemelės užeinant ledynams, nusinešė jį į Afriką. O tirpstant ledynams, lietuvaičiai,iš Afrikos gryždami atgal į Lietuvą, jį parsitempė atgal taip pat, nes to labai norėjo tų laikų lietuvių tautinis karalius, kurio vardo parašyto ant Puntuko akmens. Gaila, bet dar niekas kol kas neperskaitė. Todėl galima tvirtinti, kad šio Lietuvos karalystės karaliaus vardo nepaminėjo ir A. Bučys savo 550 lapų Lietuvos karalių knygoje. O šiandiena dar neišsivaikščiojusiems antiglobalistiniams, antikomunistiniams, antikapitalistiniams ir visokiems kitokiems anti…, bet “tikintiems prigimtinį tikėjimą”, apeigas atliekantiems po egle ir labai labai, kaip nieką pasaulyje mylintiems Tėvynę tautiečiams yra labai brangus kiekvienas buvęs Lietuvos karalystės karalius ir Lietuvos imperijos imperatorius. Uf….Paskaičius Burneikų G. “giliai tautiškai dvasinį straipsnelį”,net širdis uždainavo senovine Baltų lietuvių kalba, nors kūnas ir smegenys jos nemoka, “prigimtinio tikėjimo” meilės odę šiandieninei brazauskinei-lansberginei lietuviškai Tėvynei….

    Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    2 m. ago

    Na, rusų mokslininkai Egipto faraoną Tutanchamoną jau kuris laikas vadina “Velikij russkij kniaz Tutanchamon”. Gal kas, panašiai kaip trolis, ir apie jį parašytų ką rusų mokslininkams.

    Atsakyti
    • Prašalietis says:
      2 m. ago

      Kaip ne troliai, tokiems rusų”mokslininkams” būtų pajėgus “moksliškai paprieštarauti ar patvirtinti Tutanchamono kniaziavimo Rusijoje mokslines išvadas”nebent Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys savo “mokslinės medžiagos pagrindu”, paskaitęs tik jam vienam matomas runukes ant kokio nors pamaskvės akmenio,”prigimtinio tikėjimo atradėjas, antiglobalistas ir eilinis tautos gelbėtojas” Gintaras Burneika ar G.Burneikos atrastą prigimtinį Baltų tikėjimą geriausiai įvaldęs Romuvos religinės bendruomenės vyriausias krivis krivaitis “moksliškai pasamprotavęs” gamtoje, po egle, vienas, niekam nematant atlikdamas šiam “moksliniam reikalui skirtą apeigą”.

      Atsakyti
  8. Kęstutis says:
    2 m. ago

    Na taip, krikščionys tautininkai tai kaip “saikingai” vartojantys. Ne visada “apsinešę”, kai kada ir blaiviai mąsto, visai malonu su jais ir pabendrauti… O jau tie uolūs krikščionys, tai visiški dvasiniai alkoholikai. Girti rytą – vakarą, žiemą – vasarą… Ar tokiems dar kas gali padėti??? Greičiausiai jau nebe, nes nuo krikščionybės džiūstą smegenys ir galiausiai iš smegenų lieka tik “+” ausų atotampa ir skersinis… Krikščionybė savo esme net nėra tikėjimas, joje nėra jokio dvasinio mokymo. Tai labiau įdeologija perimta iš judaizmo – “mes išskirtiniai, mes Dievo išrinktieji, mes rasistai, mes priimam į savo gretas visus mulkius ir suteikiam galimybe jaustis išskirtiniais – aukščiau visų kitų…”. O kuo didesnis mulkis, tuo didesnis poreikis jaustis reikšmingu… Krikščionybė dvasinis nuodas, kuris neleidžia žmogui blaiviai mąstyti. Čia jau kaip toje reklamoje – apie viską pagalvota… Begarbinant svetimus dievus, šventuosius, svetimas šventvietes ir svetimas šventas žemes, tampi svetimu savoje žemėje, nes tas kas geresnio, šventesnio ten kažkur, tik ne čia… Mano nuomone krikščionybė stipriai prisidėjo prie tautos išsivaikščiojimo, “programuodama” savo “šventumais” ten kažkur…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Fanatiškas tikėjimas ir kitų tikėjimų niekinimas neatneša naudos niekam. Ypač dėl to, kad nekritiški tikintieji galiausiai garbina ne savo Dievą, o religijos Tiesas bei „tiesas” jiems aiškinančius dvasiškius. Būtent tai leido religiją, tikėjimą paversti patogia, nes abejoti ir ginčytis su „autoritetais” draudžiančia kauke, kuria dangstomos „elito” bei dvasiškių žmogiškosios silpnybės, nuodėmės, besaikis garbės ir galios troškulys, nusikalstami politikų tikslai.
      Nors Jėzus įspėjo, kad neturėtume kitų dievų, bet, tingėdami mąstyti, aklai pasitikime dvasiškiais ir „elitu” (tartum šie būtų Dievo antrininkai žemėje). Tai įgalina politikų „elitą” pulti grobti kaimynų žemes bei juos nutautinti, o dvasininkų „elitą” – laiminti šį akiplėšišką nusikaltimą pačiam Dievui. Nors, bent trumpam susimąstę, prisimintume Dekalogą, draudžiantį trokšti svetimo gero, ir liautumės, pultume nuodėmes išpažinti.
      O ko negrobti, jei dvasiškių nuodėmingumas leidžia politinio „elito” nuodėmingumą, jų žemuosius grobuonių instinktus pridengti „Dievo” bei „Teisingo tikėjimo” „vienintelės neginčijamos Tiesos” nešimu 🙁 ?
      Nuoširdžiai savo Dievą tikintys (kad ir kokio tikėjimo būtų) nebūna fanatikai, gerbia kitų tikėjimą, nes nelaiko jo varžovu. Jiems svetimas toks „Dievo nešimas”. Jie nepainioja tarnavimo Dievui su sau asmeniškai naudingu tarnavimu politikams.
      Sąžiningi krikščionių dvasiškiai pripažins, jog aisčių/baltų tikėjimas yra tikėjimas Kūrėju, tik „iš kito žiūros kampo”.
      Mes nežinome, kaip ir ką iš tiesų aiškino Kristus, nei ką jis pagoniais vadino. Žinome tik liudininkų interpretacijas, bei tų, kas kažką iš tų liudininkų pasakojimų girdėjo, kaip jie tuos pasakojimus suprato, taigi, jau iš „trečių rankų”. Tai, ką mums perteikia krikščionių bažnyčia, daugiau paremta aklu tikėjimu ir mistika (ar ne tai leidžia piktnaudžiauti, dangstytis „Dievo valia”?). Aisčių/baltų tikėjimas paremtas kasdiene praktine pagarba Kūrinijai, sukurtai už žmogų aukštesnių jėgų. Gal Dievui tai netrukdė, jei neatėjo pas juos jų sugėdyti, išbarti, išvaikyti žmonių iš jų šventovių?

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        2 m. ago

        “…Nors Jėzus įspėjo, kad neturėtume kitų dievų, bet, tingėdami mąstyti, aklai pasitikime dvasiškiais ir „elitu” (tartum šie būtų Dievo antrininkai žemėje)…” Na kokius “dvasinius kvaišalus” vartojote matyt visą gyvenimą – aišku, tik nėra šiuo metu pas mane “alkotesterio” nustatyti jūsų apsvaigimo laipsnio ;)… pradžioje paprašyčiau papūsti :)))))… Ir kodėl jums taip rūpi žydų “karalius”, kai jiems patiems jis kiemsargio vietoje??? Gal tegu jie ten patys ir išsiaiškina iki galo, kas jis ten toks jiems buvo ir ką reiškė? Zingerio žodžiais – tuo metu tokių “jėzųųų” buvo kiekviename žydų kaime ir tik istorinių aplinkybių dėka, jis tapo žinoma asmenybe… Kadangi kitais nepalyginai šventesniais šventraščiais nesidomėjote, tai aš jums kol kas pateiksiu Kristaus mintį iš vienos (iš kokio 100) nekanonizuotos evangėlijos – baisiau už melą yra tik melas, užslėptas tiesa… Tai ir norėjau pasakyti – visos pateikiamos biblinės šventybės yra baisiau už melą… Labai gerai pagalvokite ar dar “tam” vertą skirtį bent kokį dėmesį?
        Jei jau yra noras siekti dvasingumo, tai tikrai dekalogas ne kelrodė žvaigždė, ten supainiotas “civilinis kodeksas” su dvasiniais reikalais, o tada dešimties įsakymų jau nebe pakanka… Siekiant dvasinės savišvietos pradžioje pakaktų ir: 1. Visada būk Dievo ieškojimo kelyje, nes tik Dievas ir tegali patvirtinti savo buvimą ar nebuvimą. 2. Niekada nenustok mąstyti ir tobulėti 3. Visada turi būti pasiruošęs sutikti savo mirtį… Visą kitą tik išvestiniai dalykai. Ir jei bus poreikis ieškoti kažko daugiau nei krikščionybė, tai bet koks tikras dvasinis mokymas turi prasidėti nuo mokymo apie Mirtį. Jei to nėra mokyme, tai visa kas su tokiu “mokymu” susiję, galima iš karto siųsti į antrinių atliekų perdirbimą ;).. Donas Chuanas Kastanedai sakė – kol žmogus nepasiruošęs mirti, jis nesugebės gyventi teisingai. Tik mirties akivaizdoje žmogus priima teisingus sprendimus. Mirtis geriausias gyvenimo draugas ir patarėjas… Ji visada šalia, už nugaros, prie kairiojo peties, per ištiestos rankos atstumą…

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          2 m. ago

          Ačiū, paaiškinote.
          Stengiausi pasakyti, jog joks žmogus ar dvasiškis neturi teisės lieti kito tikėjimo žmogaus kraujo vien už tai, kad šis ne tavo Dievą tiki. Tik pats Dievas žino, kas Jis yra, o ne žmonės (juolab ne fanatiški, prieš kitus nustatantys kunigai), iš lūpų į lūpas perduodantys savo įsivaizdavimą apie jį.
          Kaip galima pateisinti lenkų kunigiją, ne tik nesmerkusią, bet ir laiminusią LT žmonių žudynes vardan „katalikybės” valdų plėtros? O ir vėliau, jau net ir krikštytos LT žmonių žudynes bei nutautinimą, nes, pasak jų, „teisingas” tik tikėjimas, išpažįstamas lenkų kalba lenkiškose parapijose. Juk tikrasis tikslas buvo – ne tiek katalikybės, kiek politinių valdų plėtra!
          Tikrą tikėjimą geriausiai liudija ne smurtu „atverstų” skaičius, bet doras gyvenimo būdas, nes tik toks parodo tikrą pagarbą Dievo Kūrinijai ir Jam pačiam. Dorai gyvenant – kiekvienas Tikėjimas yra tik savitas, atskiras takas link vieno ir to paties Dievo.
          Nežinau, ar dabar aiškiau parašiau.

          Atsakyti
          • Kęstutis says:
            2 m. ago

            Tikrai taip, tik nesutiksiu, jog kiekvienas tikėjimas yra savitas. Tikėjimų yra visokių… krikščionybė ir islamas – vieno medžio vaisiai ir yra labai pikti. Tai ne tikėjimai, tai Vudų lygio užkeikimai žmonėms valdyti, tai terpė reikštis nužmogėjusioms žmogystom, dėl to ir neturėtų stebinti, kad krikščionybės ir islamo vardu daugiausiai žmonijos istorijoje karų, žudynių ir iškrypimų…

          • Žemyna says:
            2 m. ago

            Būtent tą ir sakiau – kad aferistai puikiai dangstėsi „šventa misija”, nes „Dievo nešimu” vadino savo galvažudiškus karus, kurių tikrasis tikslas buvo kuo daugiau teritorijų bei kuo daugiau valdžios užgrobti.

  9. Pritariu says:
    2 m. ago

    100% pritariu Kęstučio nuomonei,tobulas komentaras.

    Atsakyti
  10. Prašalietis says:
    2 m. ago

    ” Krikščionybė dvasinis nuodas, kuris neleidžia žmogui blaiviai mąstyti. Čia jau kaip toje reklamoje – apie viską pagalvota… Begarbinant svetimus dievus, šventuosius, svetimas šventvietes ir svetimas šventas žemes, tampi svetimu savoje žemėje, nes tas kas geresnio, šventesnio ten kažkur, tik ne čia…”…. Tegalima su džiaugsmu pasakyti Didelis “tautinį” Taip,Taip, Taip ir AHA,AHA AHA. Šiame didžiulio progreso, išmanių technologijų amžiuje kiekvienas kaimelis gali sau “pasigimdyti ar atrasti tikrų tikriausią savą dievulį, prigimtinį tikėjimą ir religiją”. Ir čia jokių mokslų nereikia. Parsinešę iš savo kaimo pakelės akmenį,ką nors išsidrožę iš medžio ar ką nors nusilipdę iš savoje žemelėje išsikasto molio kaimelio”šviesuomenė” gali nesunkiai nustatyti šio daikto “šventumą” nesuteptą krikščionybės, budizmo, musulmonizmo ir kitokio izmo negerų darbelių. Tokiu ar kitokiu tautiniu būdu nustatyto “šventumo”tautinis tikėjimas nebus aklas ir primestas iš šalies. O prie samanės butelio gėrimo per daug paėmusiam ir “šventvagiškai nusišnekėjusiam” ar ką ne taip pasakiusiam kaimo šviesuoliui, eilinis kaimo sabutilnykas gali be šviesuolio autoriteto baimės jam užvožti į liūlę. Taip kad atsiradus kaimelyje tokiai tikros prigimtinės religijos palaimai, dar neišsivaikščioję kaimelio gyventojai, šios tikros ir savos religijos dėka, laikysis tvirtai ir tautiškai susikibę rankutėmis savo kaimelyje iki pačios paskutinio kaimiečio mirties ir šios tautinės religinės kaimelio bendruomenės atstovų ankstesnio ar vėlesnio, bet džiaugsmingo susitikimo su savu ir tikru, nuosavo kaimelio dievuliu.

    Atsakyti
  11. Romas says:
    2 m. ago

    Šią žiemą perskaičiau knygą “Kalnų kaimas”, apie kiniečius. Jų senas tradicijas ir permainas atėjus “raudoniesiems”. Jie garbino ne tik savo kaimo dievą, bet ir, atėjus pavasariui, kiekviena troba savo virtuvės dievą. Kuriam parūpindavo brangę dovaną ir atnašavo maistą. Tikėta, kad šis virtuvės dievas užtars namo gyventojus nukeliavęs pas dangaus imperatorių… Apsaugos namus nuo negandų, nederliaus ir t.t.
    Pas japonus iki budizmo ir šalia jo daug dėmesio skiriama protėviams, visiems išėjusiems. Tai lyg tiltas su amžinybe dar gyvenantiems…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Na, o krikščionys kiekvienas savo angelą sargą turi. Taigi, kiek kitaip visi sustatyti, ant skirtingų laiptelių, tačiau pati esmė galiausiai ta pati.

      Atsakyti
  12. Romas says:
    2 m. ago

    Kad ir pati religija (krikščionybė) išsiskaldė į kelias atšakas – katalikai, ortodoksai, pravoslavai, sentikiai, protestantai. Pastarieji savo ruožtu vėl keliatą… Kodėl?

    Todėl, kad žmonės skirtingi, unikalūs. Kiek žmonių, tiek požiūrių. Religija tik požiūris. Kiekvienas mato savaip, per savo unikalią “prizmę”. Koks būtų pasaulis, jei visi žmonės, kaip plytos – 9 ant 12?

    Atsakyti
  13. Elgeta says:
    2 m. ago

    Geros medžioklės,
    Kuo cia deta krikščionybė? Ji buvo visokia.Mes patys kiek prisikentejom.O lenku Bukas jai ismoko lietuviskas maldas? Ar, mes po senovei, tuščiai liežuviais malam. Jiegu Popiežius lenku kunigu netskirs nuo baznyčios- ka gi teks tokią debilų bažnyčią sugriaut.
    TUS– Suduva: Aegyptus, Roma senatus,Etruskai-Tusce, lietus…Tai vergų šalis, jeigu tiksliai “Šudu va”.Romenai apie savo seima buvo tos pacios nuomones, kaip ir mes.
    KRIS TUS, Kris Šuduva Romos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

2021 01 16
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
pixabay.com nuotr.

A. Sabaliauskas. Kaip įvairios pasaulio tautos vadina Dievą

2020 12 25
Gintaras Ronkaitis | G. Visocko nuotr.

G. Ronkaitis. Apie sąvokų gimtąja kalba galias

2020 12 20
Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas

A. J. Greimas. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas)

2020 12 17
Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr.

D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita

2020 12 09
Užmaršties laiką priminus

Užmaršties laiką priminus

2020 11 24
Pixabay.com nuotr.

M. Kundrotas. Ir Dievas tapo žmogumi

2020 11 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17

Visuomenė

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
Gamta ir ekologija

Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario
  • Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
  • Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1929; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1726; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1504; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1439; komentarų: 29
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1400; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1381; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 16
16
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Šiemet Lietuvoje prasidėjo kas dešimtmetį vykstantis gyventojų surašymas. Paskutinis gyventojų surašymas vyko 2011 m. Tuomet jis buvo atliekamas tiesioginiu būdu...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

by Kristina Aleknaitė
2020 12 31
13
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

Kiekvienas lietuvis žino, kad Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės...

Skaityti toliau

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

A. Sabaliauskas. Kaip įvairios pasaulio tautos vadina Dievą

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 25
31
pixabay.com nuotr.

pixabay.com nuotr. Visos trys baltų tautos Dievą vadina ir vadino tuo pačiu žodžiu, plg. lietuvių dievas,...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais
  • Vida Šiukštaitė apie Tautodailininkę džiugina kūrybiniai atradimai
  • Pasigardžiuokite apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba
  • 30 m. miegota??? apie Bus sudaryti 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Kodėl pavasarį verta vartoti vitaminą C?

Kodėl pavasarį verta vartoti vitaminą C?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai