Peticijų komisija pritarė A.Juozaičio ir G.Songailos peticijai dėl Vaiko teisių pagrindų įstatymo (2)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt koliažas

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt koliažas

Vasario 14 d., ketvirtadienį, Seimo Peticijų komisija paskelbė perduodanti svarstyti Seimui sambūrio „Lietuva yra čia“ narių Arvydo Juozaičio ir Gintaro Songailos pateiktą peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo“.

Trečiadienį Peticijų komisija dalyvaujant peticijos autoriams apsvarsčiusi konkrečius siūlymus, kaip reiktų keisti daug triukšmo visuomenėje sukėlusį Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, nusprendė pateikti Seimui šią peticiją bei prie jos pridėtą peticijos autorių parengtą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir juos kartu svarstyti su dabar svarstomais Vyriausybės bei Seimo nario R.Karbauskio pateiktais variantais.

Peticijų komisijos nuomone, Seime svarstomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3034(2) galėtų padėti išspręsti peticijoje išdėstytas problemas. Ši Komisijos išvada artimiausiu metu Seimo statuto nustatyta tvarka bus pateikta svarstyti Seimui, kuris priims šiuo klausimu galutinį sprendimą.

A. Juozaitis ir G. Songaila peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo“ Seimui pateikė  pernai metų lapkričio 21 d.. Peticijoje reikalaujama atšaukti pernai metų liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką.

Pasak kreipimosi autorių, naujoji Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija (2017-09-28, Nr. XIII-643) priimta, nepaisant ne kartą išsakytos pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas joje yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudarė sąlygas įvairiems piktnaudžiavimas, kurie savo ruožtu sukėlė milžinišką visuomenės pasipiktinimą.

Seimo peticijų komisijoje buvo nagrinėjami šie pagrindiniai peticijos autorių siūlymai/reikalavimai:

1)  Atšaukti išplėstines  baudžiamoje  ir  administracinėje teisėje niekada netaikytas „smurto“ ir „fizinės bausmės“ apibrėžtis; atsisakyti „atvejo“ koncepcijos, kai nežinia koks vadybininkas be teismo sankcijos įsiveržęs į šeimos aplinką turi teisę spręsti ne tik tai ar iškilo realus pavojus vaikui, bet ir tai, ar tėvai esą gali sudaryti sąlygas tokiems pavojams, taip pat vienasmeniškai, pagal neaiškius kriterijus turi teisę spręsti, ar tuo pagrindu „paimti vaiką“.

2) Įstatymu saugoti vaikus ne tik nuo tėvų, bet ir nuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Socialinės apsaugos (toliau – Tarnyba) ir darbo ministerijos smurto, o šeimą saugoti nuo nepagrįstos „vadybininkų“ invazijos į jos privačią aplinką, apginant tiesiogiai galiojančius konstitucinius šeimos būsto ir privataus gyvenimo neliečiamybės principus.

3) Atšaukti privilegijas Tarnybai be jokios atsakomybės imtis kraštutinių priemonių – atimti vaikus arba nežinia kokiu pagrindu nustatyti šeimų perauklėjimo planus, grasinant taikyti tokias kraštutines priemones.

4) Panaikinti Tarnybai suteiktas privilegijas nuo šeimos atskirtiems vaikams neapibrėžtą laikotarpį taikyti „laikinąją globą“ ar kaip nors kitaip vilkinti vaiko grąžinimą tėvams.

5) Panaikinti Įstatyme numatytas teisminio bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka procedūras (t.y., kai yra sudaroma galimybė priimti teismo nutartis ir sprendimus net nedalyvaujant tėvams ir neišklausant vaiko).

6) Nustatyti realias pareigas Tarnybai ir kitoms institucijoms imtis skubių veiksmų, kai iš tiesų kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai.

Pasak peticijos autorių, įstatymas be jokio objektyvaus teisinio pagrindo kiekvieną šeimą nužemina iki socialinės rizikos bendruomenės statuso, o arbitro vaidmenį nežinia kodėl paveda pašaliniams, svetimiems žmonėms. Jei Seimas priimtų peticijos autorių siūlymus, vaiko teisių apsaugos tarnyboms būtų palikta tik pagrindinė funkcija – prevencinių kompleksinių pagalbos šeimai programų įgyvendinimas. Ir tik tais išimtiniais atvejais, kai kyla tikras pavojus vaikui, tarnybos turėtų realią prievolę laikinai paimti vaiką, o po to nedelsiant jį grąžinti, pavojui praėjus. Automatiško laikinos globos reikalavimo neliktų.

Po peticijos svarstymo, vienas iš peticijos autorių A. Juozaitis, savo Feisbuko paskyroje taip pakomentavo savo ir kolegos G. Songailos siūlymus, kuriems elektroniniu būdu pritarė beveik 9000 Lietuvos piliečių: „Mūsų peticija reikalauja visiškai pašalinti iš įstatymo tikrą nesusipratimą – „smurto“ sąvoką. O taip pat su ja susijusias sąvokas. „Smurto“ sąvoka yra perteklinė, jos nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Dabar gi „smurto“ apibrėžimas paliktas laisvai interpretacijai, „ekspertams“, kurie gali žeminti ir ardyti šeimas, tradicijas, tautos atmintį. Šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, ją gina 38 Konstitucijos str.. Konstitucija gina ir būsto neliečiamumą, ir žmogaus orumą – į visa tai dabar pasikėsino „Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas“. Mes remiamės „žiaurumo“, „žiauraus elgesio su vaikais“ sąvoka, kuri buvo ankstesniame, iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusiame įstatyme. Tą nuostatą būtina sugrąžinti. Smurto sąvoka yra pakankamai apibrėžta Baudžiamajame Kodekse. Dabar gi galima laisvai interpretuoti „smurtą“ kaip vaikui „nesaugią aplinką“.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: