Minimos kautynių su bolševikais ir kario Povilo Lukšio žūties 100-osios metinės (video) (10)

Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 8 d. Jiezne, Prienų r. vykusiose iškilmėse „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ buvo paminėtas pergalingų kautynių su bolševikais šimtmetis. Minėjime dalyvavo Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, Prienų raj. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės bei Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai, kiti svečiai, miestiečiai.

Jiezno Nepriklausomybės aikštėje atvykusieji galima buvo susipažinti su Lietuvos kariuomenės naudojama pėstininkų ginkluote. Buvo padėtos gėlės prie žuvusių savanorių atminimo lentų, paminklo partizanams, savanorių žūties vietoje, senosiose kapinėse. Taip pat buvo perskaitytas Prienų krašto muziejaus darbuotojų parengtas pranešimas „Jiezno kautynėms – 100 metų“.

Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai šūvių salvėmis pagerbė Lietuvos valstybę Lietuvos kariuomenę ir žuvusiuosius Lietuvos savanorius, grojo Lietuvos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono orkestras, buvo galima pasivaišinti Lietuvos šaulių sąjungos paruoštomis kariškomis vaišėmis.

Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Prieš 100 metų jauna Lietuvos kariuomenė patyrė neeilinius išbandymus. Įnirtingos kovos su bolševikais vyko ne tik Jiezne, bet ir Alytuje, Kėdainių-Šėtos rajone. Ties Kėdainiais vykusios kautynės buvo vienomis pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija. 

Minėjimas Jiezne „Išgelbėję Lietuvos nepriklausomybę“ | kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Būtent ši pergalė sutrukdė bolševikų siekiams užimti Jiezną, Birštoną, Prienus, o vėliau ir laikinąją Lietuvos sostinę – Kauną, kurį gynė gan silpnos lietuvių pajėgos. Jiezno kautynių ir kitų to laikotarpio kovų dalyviai padėjo vertybinius pamatus tolimesnei kariuomenės raidai.

Jiezniečio savanorio Alekso Pranckevičiaus nuotraukoje 1919 m. savanoriai | Archyvinė nuotr.

Taučiūnuose bus paminėtos ir pirmojo savanorio Povilo Urbšio žūties 100-osios metinės

Vasario 9 d. Taučiūnų kaime, Kėdainių r. taip pat vyks renginiai, skirti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metams, Pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių 100-mečiui ir Pirmojo Nepriklausomybės kovose žuvusio Lietuvos savanorio Povilo Lukšio žūties 100-osioms metinėms paminėti. Renginiuose dalyvaus Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, kitų valstybės institucijų atstovai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, visuomenė.

Renginio vasario 9 d. dienotvarkė:

11 val. Atminties valanda. Restauruoto paminklo, skirto Povilo Lukšio atminimui, šventinimas (Taučiūnų kaimas, Vilainių seniūnija);
12 val. Šv. Mišių auka už Lietuvos karius, savanorius, šaulius, Laisvės gynėjus Šv. Jurgio bažnyčioje; Po mišių (Didžioji g. – J. Basanavičiaus g.) paradinė karių, šaulių, LKKS sąjungos savanorių ir bendruomenės eisena į Dotnuvos g. kapines;
13 val. Povilo Lukšio (1886−1919) atminimo pagerbimas Kėdainių miesto Dotnuvos g. kapinėse; Jaunųjų šaulių pasižadėjimas
15 val. Kėdainių kultūros centre renginys „Tėvynei pašaukus“, skirtas 1919 m. Nepriklausomybės kovose su bolševikais žuvusiems Lietuvos kariams, savanoriams bei šauliams pagerbti ir pirmosioms kautynių pergalėms pagarsinti.

Dalyvaus: Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų karinis orkestras, Kėdainių bendrojo ugdymo mokyklų mėgėjų meno kolektyvai, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“. Veiks karinės technikos ir ginkluotės paroda.

Kėdainių kautynės – tai 1919 metais vasario 8–10 dienomis vykusios kovos tarp Lietuvos nepriklausomybę gynusios Lietuvos kariuomenės ir į mūsų šalį įsiveržusių sovietinės Rusijos kariuomenės dalinių. Į Lietuvos teritoriją įsibrovusios sovietų kariuomenės tikslas buvo užimti tuometę mūsų šalies sostinę Kauną, į kurį veržtasi per Alytų bei Kėdainius. Užimti nepriklausomos Lietuvos sostinę sutrukdė ties Kėdainiais vykusios kovos, per kurias su bemaž 1000 sovietų karių susirėmė 200 Lietuvos savanorių, talkinamų Vokietijos kariškių, ir nugalėjo sovietinės Rusijos kovotojus.

Povilas Lukšys – pirmasis savanoris žuvęs už Lietuvos laisvę | Archyvinė nuotr.

Vykstant kovoms ties Kėdainiais, vasario 9-ąją žuvo Lietuvos kariuomenės savanoris Povilas Lukšys, kurio atminimas įamžintas jo žūties vietoje Kėdainių rajone Taučiūnuose.

P. Lukšys gimė 1886 m. rugpjūčio 21 d. Kazokuose, Surviliškio valsčius, dabartiniame  Panevėžio rajone. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Pradėjus kurtis Lietuvos Respublikos kariuomenei 33 metų P. Lukšys surinko savanorių būrį ir atvedė jį į Kėdainius. Buvo Kėdainių apsaugos būrio būrininkas, lauko sargybos viršininkas, žvalgybos būrio viršininko pavaduotojas.

Kėdainių apskrityje dalyvavo kovose su Kauno kryptimi puolančiais Sovietų Rusijos daliniais. 1919-ųjų vasario 8 d., atlikdamas karinę užduotį  žuvo smarkiame susišaudyme nuo bolševikų kulkos Taučiūnuose.

P. Lukšys iš pradžių buvo palaidotas netoli žūties vietos, vėliau drauge su kitais žuvusiais šio krašto savanoriais perlaidotas Kėdainių miesto kapinėse. Jo žūties vietoje Taučiūnuose 1929 m.buvo pastatytas paminklas, tapęs vienu svarbiausiu Nepriklausomybės kovų bei Laisvės atgavimo simboliu.

Paminklo P. Lukšiui atidengimas 1929 09 15:

Komunistų valdžia šį paminklą nuvertė tik 1962 metais, o Lietuvai atgavus laisvę 1993 m. paminklas vėl buvo atstatytas. Prie jo kasmet vasario 8 d. yra minimas P. Lukšio atminimas.

Paminklas Povilui Lukšiui Taučiūnuose | wikipedia.org nuotr.

Po žūties 1923 m. P. Lukšys buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinu. Jo vardu pavadintos gatvės Kėdainiuose ir kituose Lietuvos miestuose bei geležinkelio stotis.

Jaunos Lietuvos kariuomenės, apgynusios Lietuvos nepriklausomybę, žygdarbiams paminėti Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo metais.