10 būdų, kaip sutaupyti šildant butą ar namą (3)

Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Namų šildymas | Pixabay nuotr.

Žiemos jau įpusėjo, o su ja – ir ilgų vakarų su karštos arbatos puodeliu laikas. Nors daug kam žiemos sezonas ir patinka, tačiau jo metu tenka prisiminti apie namų ir butų šildymą, o kartu ir didesnes sąskaitas. Statistika rodo, kad gyvenamojo būsto šildymo kaštai sudaro apie 70 % ar net 80 % eksploatacinių išlaidų. Dažnai kyla klausimas: ką daryti, kad pavyktų sutaupyti šildant butą ar namą? Tam yra keli laiko patikrinti būdai.

1. Patalpų temperatūrą reguliuokite, atsižvelgdami į jų paskirtį ir paros laiką. Ne visose namo patalpose ar buto kambariuose praleidžiama tiek pat laiko.
„Pagalbinėse patalpose nebūtina palaikyti tokią pačią temperatūrą, kaip tose patalpose, kuriose nuolat būname. Priklausomai nuo pastato konstrukcijos ir šildymo būdo, reikia išskirti „dieninę“ ir „naktinę“ temperatūrą ir nepamiršti, kad optimali temperatūra miegoti

yra 18 °C“, – pataria ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska. Žvelgiant į bendrą eksploatacinių išlaidų struktūrą, tokie sprendimai gali atrodyti mažareikšmiai. Vis dėlto, reguliuodami patalpų temperatūrą, galite sutaupyti net 46 % sunaudojamos šiluminės energijos; o specialistų nuomone, temperatūros sumažinimas tik 1 °C šilumos sąnaudas per šildymo sezoną gali sumažinti 6 %.

2. Protingai vėdinkite patalpas. Patalpų vėdinimas yra svarbus siekiant išlaikyti tinkamą patalpų mikroklimatą – sumažėja drėgmės kaupimosi, pelėsių ir grybelio atsiradimo ant vidaus paviršių pavojus, o namiškiai papildomai saugomi nuo alergijos ir kitų kvėpavimo takų ligų. Kita vertus, reikia žinoti, kaip vėdinti, kad šiluma nebūtų švaistoma be reikalo. Visų pirma, vėdinimo metu prisukite radiatorius – dėl per langą ateinančio šalto oro šie įrenginiai yra linkę stipriau įkaisti. Antra, patalpos nevėdinkite per ilgai: optimali trukmė yra maždaug 3–5 minutės. Geriau vėdinti dažniau ir trumpiau, o ne vieną kartą ilgai. Nepamirškite, kad langą reikia atverti plačiai ir nedaryti skersvėjo.

3. Visiškai atidenkite radiatorius. Būtinai atidenkite visose patalpose esančius radiatorius. Kai jie uždengti, patalpoje sulėtėja šilumos mainai ir kad optimaliai sušildytų patalpą, radiatoriai turi stipriau įkaisti. Nepamirškite, kad visus patalpoje esančius baldus ir daiktus reikia atitraukti ne mažesniu kaip 10 centimetrų atstumu nuo radiatoriaus. Jeigu jie stovės arčiau, radiatoriai turės išskirti maždaug 10 % daugiau šilumos. Patalpose turėtų būti sudarytos sąlygos laisvai judėti orui.

4. Už radiatorių sumontuokite ekranus. Kad radiatoriaus veiksmingumas būtų dar didesnis, galite įrengti specialius aliuminio folijos ekranus, kurie įrenginių spinduliuojamą šilumą atspindės į patalpą. Tokius gaminius, kurie taip pat vadinami radiatorių kilimėliais, galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėje. Tai padarius, siena sugers mažiau šilumos ir sumažės nuostoliai per ją, o tai padės sutaupyti iki 5 % šiluminės energijos.

5. Tikrinkite radiatorius. Jeigu pastebėsite, kad radiatorius netolygiai atiduoda šilumą (jo viršus šaltesnis nei apačia), tai reiškia, kad jis užpildytas neteisingai. Į radiatorių leidžiant vandenį, oras iš jo turi būti išstumtas, tačiau dažnai tam tikra oro dalis lieka viduje ir dėl to girdimi triukšmai, burbuliavimas ir pan. Tam reikia iš radiatoriaus išleisti orą. Kartais gali būti ir taip, kad senasis radiatorius užkalkėjęs ir dėl to šyla netolygiai, todėl gal verta jį pakeisti nauju veiksmingesniu. Tuomet šiltas oras galės nuo viso radiatoriaus paviršiaus tolygiai sklisti į patalpą.

6. Užsandarinkite ar sureguliuokite duris ir langus. Per nesandarias duris ir langus dėl patenkančio į patalpą šalto oro prarandama daug šilumos, o gausių kritulių atveju gali patekti ir drėgmė. Jeigu atsistoję prie lango ir prie plyšio priglaudę ranką, pajusite temperatūros skirtumą, tai reikš, kad yra nesandaru ir būtina reguliuoti lango ar durų varčią arba ją sandarinti. Sandarinimui yra skirtos tarpinės ar juostos.

7. Atlikite pastato išorinių konstrukcijų šiltinimą. Rudens ir žiemos sezonų metu pastatai daugiausia šilumos praranda per išorines atitvaras.
„Daugiausia šilumos iš pastatų prarandama per išorines sienas ir stogą, o dalis ir per grindis. Jeigu namas nešiltintas, apšiltintas nepakankamai arba susidaro vadinamieji šilumos tilteliai, tai šiluma iš namo dingsta nepastebimai, o su ja kartu išgaruoja ir mūsų pinigai. Tada nepadės ir geriausia šildymo sistema, nes turės tiekti tiek energijos, kiek reikalaus energetinis namo poreikis. Kad būtų užtikrinta optimali izoliacija, patariame naudoti iš akmens vatos pagamintą nedegią, efektyvią ir ilgaamžę šiluminę izoliaciją, kurios storis ties išorinėmis sienomis būtų15… 25 cm, ties stogais – 20…35 cm, o ties grindimis – 10…15 cm. Apšiltinimui panaudota akmens vata tinkamai apsaugos namą nuo perkaitimo vasaros metu ir šiluma neišeis iš patalpų žiemos periodu“, – pabrėžia ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska.

8. Modernizuokite šildymo sistemą. Namo renovacijos metu neužtenka jį apšiltinti, bet reikia numatyti ir šildymo sistemos atnaujinimą. Tai padarę, padidinsite šildymo sistemos efektyvumą ir sumažinsite šilumos nuostolius. Atnaujindami sistemą, visų pirma patikrinkite visus vamzdžius – jų pralaidumą (jeigu jie užsikišę, juos reikia praplauti) bei izoliaciją (ar ji nepažeista ir sumažina šilumos nuostolius) – iki pačių mažiausių. Norėdami padidinti šildymo sistemos veiksmingumą, tai pat galite sumontuoti patalpų termostatus. Priklausomai nuo temperatūros konkrečioje patalpoje, jis tolygiai reguliuos energijos sąnaudas.

9. Uždarykite patalpų duris. Tai vienas iš paprasčiausių būdų taupyti patalpos šildymui reikalingą energiją. Kai lauke šalta, verta uždaryti duris tarp kambarių; tada radiatoriai neturės papildomai šildyti, pavyzdžiui, koridoriaus ar prieškambario. Taip pat, uždarius patalpos duris, ji apsaugoma nuo šalto oro, kuris, vėdinant kitas patalpas, per langus ateina iš lauko.

10. Išvykdami, užsukite radiatorius. Atostogų metu ar išvykus ilgesniam laikui nėra reikalo savo bute palaikyti aukštą temperatūrą; ją ramiai galite sumažinti iki 15–17 laipsnių pagal Celsijų. Tai padės sumažinti šilumos sąnaudas ir, priklausomai nuo to, kiek laiko būsite išvykę, bent keliais procentais sumažinsite energijos sąnaudas ir tuo pačiu sutaupysite  pinigų.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Gintautas:

    Manau nėra geresnio taupymo būdo kaip autonominis, nuo nieko, išskyrus savo poreikius nepriklausomas gyvenamųjų patalpų šildymas Juk dabartinės technologijos leidžia reguliuoti net išmaniuoju telefonu, o temperatūrą visuomet gaunama tokia, kokios pageidauji. Žinoma, daugiabučiams, prijungtiems prie miesto šildymo, absoliučiai jokie taupymo būdai nepadės, nebent pavyks išlaikyti šiltesnį būstą. Vien dėl tos priežasties nebenorėčiau grįžti į visišką priklausomybę nuo šilumos tiekėjo

    • Žemyna:

      Pritariu. Ir tai įmanoma. Net ir daugiabučiams – turiu galvoje grupines modernia technologija veikiančias boilerines (buvusias iki Rubikono ir veikusias pagal ano meto technologijas), plius galimybę ir patiems daugiabučiams kiekvienam savarankiškai bent šiek tiek šildytis.

  2. Žemyna:

    Na, pastatų šildymui bei šilumos taupymui daugiabučiuose nepaprastai pakenkė tai, kad, Rubikonui perėmus miesto šildymą, buvo privatizuotos daugiabučių kiemuose buvusios ir normalią šilumą pastatuose (o ypač apatinių aukštų butuose!) garantavusios grupinės boilerinės. Todėl visos vardijamos priemonės (protingas vėdinimas, ekranai už radiatorių, laisva erdvė prieš juos, angų užkamšymas, langų apklijavimas ir kt.) Rubikono „palaimintuose“ namuose nebemačija…
    Už gyventojų pinigus daugiabučių rūsiuose jo „modernizuoti“ šilumos punktai (net nepasidomėjus, ar jie tinkami konkrečių pastatų šildymo sistemai!) ne tik negelbėjo viršutinių butų nuo perteklinio karščio (tad jis buvo išleidžiamas lauk), bet dar ir kenkia apatiniams butams ir jų gyventojams, nes apatinių a. butuose buvo „apgyvendinta“ tik Kremliaus blokados laikais patirtas šaltis ir drėgmė. Normalioje valstybėje jie turėjo ne tik nereikalauti mokesčio už NETEIKIAMĄ paslaugą, bent ir kompensuoti už žalą, savavališkai padarytą 1 jų a. gyventojams – už šalčio ir drėgmės jiems įvarytas ligas, už papildomas išlaidas, bandant įšildyti butus el. radiatoriais! (o pas mus žmonės, neįstengę mokėti dviguba – ir el. tinklams už priverstinį šildymąsi el. radiatoriais, bet ir Rubikonui už neteikiamą paslaugą, buvo su teismais ir antstoliais išvaržomi!
    O koks bendras to padarinys – šiluma, kurią iki Rubikono vyrukų visi aplinkiniai pastatai gaudavo iš netoliese esančios boilerinės, dabar DEŠIMTĮ ir daugiau km keliauja po visą miestą, net į labiausiai nutolusius rajonus, į pačius pakraščius, ir dėl to pakeliui prarandama! T. y., šiluminė elektrinė dirba, pečius kūrena tam, kad „produktas“ (šiluma) būtų pakeliui iššvaistyta, o iki įvadų atkeliaujančio „terminio“ vandens „šiluma“ yra žemiau kritikos. Tad tą „terminį“ tenka iš naujo, kone nuo nulio šildyti namų rūsiuose. Taigi, šilumos trasose pakeliui iki šildomų pastatų
    a) iššvaistoma didžiulė dalis centre gaminamos šilumos ir tam sunaudotos lėšos;
    b) pakeliui virš trasų šildomos teritorijos (kad ir pievelė prie mano buto langus); o tada
    c) šiluma dar kartą gaminama mūsų rūsyje mūsų apmokama elektra!
    d) Žinoma, išlaikome ir darbuotojus, prižiūrinčius tuos „modernius“ Rubikono šilumos mazgus.
    Štai taip mes prisidedame prie viduržiemiu žaliuojančių miesto pievelių; prie šiltnamio efekto didinimo; prie pastatų pirmųjų aukštų pūdymo, pelėsio, bei šių aukštų gyventojų sargdinimo; prie gyventojų bei valstybės (kompensacijoms) lėšų švaistymo; prie miesto valdymo pripuolusių žvitriukų neūkiškumo bei gobšumo ir nebaudžiamo plėšikavimo. O ką jau kalbėti apie neaišku ko deginimo naktimis ir baisaus dvoko, kartkartėmis vis vėl pasklindančio nuo Nėries?
    O Seimas vėl siūlo daugiabučiams „mažąją renovaciją“ – ar vėl Rubikono tipo „modernizaciją“? Jei kas padėtų, tai vienvamzdės sistemos pakeitimo dvivamzde (vienas vamzdis terminio vandens padavimui į kiekvieną radiatorių atskirai, kitas – grįžtamajam vandeniui). Kai karštas vanduo paduodamas į kiekvieną radiatorių ir iš kiekvieno radiatoriaus grąžinamas į šildymo mazgą (o ne į žemiau esančio buto radiatorių!). Kai kiekvieno radiatoriaus šildymas bus reguliuojamas, kai jis iš karto, neatšalęs kone iki nulio, bus grąžinamas atgal, šilumos nuostoliai iš karto bent pusiau sumažės, ir šildymas gerokai atpigs.
    O jei ši mažoji renovacija dar bus papildoma fotoelementais ant pastatų stogų bei pietinių pastato sienų, vasaromis šiluminio mazgo bei fotoelementų kaupiamos šilumos turėtų pakakti bent jau karštam vandeniui ir laiptinės bei bendro naudojimo patalpų apšvietimui, o šaltesnėmis bei lietingomis dienomis – ir radiatoriams kartais sušildyti.
    O dėl storasienių ketaus radiatorių keitimo esu labai skeptiška. Jie ne žaibiškai įšyla, bet ir atšąla ne tuoj pat! Problema tik radiatorių plovimas – kai juos plaudavo iš ŠE, plaudavo specialiu slėginiu, kalkes tirpdančiu vandeniu, tad jis išplaudavo ir pašalindavo visas nuosėdas, ir jos nesikaupdavo. Iš daugiabučių rūsių to padaryti neįmanoma, o Rubikonas šio darbo nusikratė – tai dar vienas jo „nuopelnas“ miesto šildymo srityje – gyventojams papildomos problemos, išlaidos, o jam – pelnas 🙁 O kai prisimenu senamiesčio mūrų AMŽINUS storo ketaus, iš caro laikų išlikusius radiatorius – dar ir dabar veikiančius!..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *