Klaipėdos uostas | Klaipėdo valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.
Pernai, viršijęs 46 mln. tonų krovinių apyvartą, Klaipėdos uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos valstybių uostų.
Pagal krovinių apyvartą Klaipėdos jūrų uostas išlieka pirmoje vietoje tarp Baltijos šalių uostų, aplenkdamas Latvijos ir Estijos uostus. Klaipėdoje 2018 m. perkrauta 46,58 mln. tonų, tai yra 7,9 proc. daugiau, nei užpernai.
„Džiaugiamės, kad pernai pavyko išlaikyti augimo tempą ir ganėtinai didelės konkurencijos sąlygomis išlikome pirmaujantis uostas tarp Baltijos valstybių. Be abejo, tai yra didelis uoste veikiančių įmonių, „Lietuvos geležinkelių“, autovežėjų nuopelnas, Uosto direkcijos laiku atliekamos investicijos į infrastruktūrą bei uosto naudotojų į suprastruktūrą – visa tai duoda didžiulę grąžą valstybei. Jei visas kompleksas nebūtų konkurencingas, šiandieną neturėtume tokių rezultatų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Baltijos valstybių uostų krovinių apyvarta | sumin.lt nuotr.
2018 m. Klaipėdos uoste įspūdingai išaugo ir laivų skaičius. Pernai į Klaipėdą atplaukė 7 081 laivas, tai yra 510 laivų arba 7,8 proc. daugiau nei 2017 m. Keleivių skaičius pernai išaugo 5 794 (1,6 proc.) – iki 376 596.
Uosto direkcijos pajamos pernai siekė 63,74 mln. Eur – 7 proc. viršijo 2017 m. pajamas.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Klaipėdos uostas – didžiausioje kruizų parodoje Europoje
- Klaipėdos jūrų uostas atveria vartus okeaninei laivybai
- Atnaujintos Klaipėdos uosto krantinės priims daug didesnius laivus
- Verčiamas naujas uosto istorijos puslapis
- Naujasis terminalas sujungs Klaipėdos ir Švedijos uostus
- Į Klaipėdos uostą įplaukė didžiausias laivas, kada nors atplaukęs į Klaipėdą!
- Gilinama istorinė Klaipėdos uosto Malkų įlanka galės priimti didesnius laivus
- Grįžo vienas iš sulaikytų „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivų
- Jūros šventėje bus apdovanoti nusipelnę jūrininkai
- Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
- Susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“
- „Lietuvos geležinkeliai“ suteiks garantiją dėl paskolos „Lietuvos jūrų laivininkystei“
- R. Masiulis: Latvijos žingsnis – politiniai žaidimai prieš rinkimus
- Dėl „Lietuvos geležinkeliams“ skirtos baudos Lietuva kreipsis į ES teismą
- Z. Vaišvila. Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizacijos
Parašykite komentarą