Pernai, viršijęs 46 mln. tonų krovinių apyvartą, Klaipėdos uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos valstybių uostų.
Pagal krovinių apyvartą Klaipėdos jūrų uostas išlieka pirmoje vietoje tarp Baltijos šalių uostų, aplenkdamas Latvijos ir Estijos uostus. Klaipėdoje 2018 m. perkrauta 46,58 mln. tonų, tai yra 7,9 proc. daugiau, nei užpernai.
„Džiaugiamės, kad pernai pavyko išlaikyti augimo tempą ir ganėtinai didelės konkurencijos sąlygomis išlikome pirmaujantis uostas tarp Baltijos valstybių. Be abejo, tai yra didelis uoste veikiančių įmonių, „Lietuvos geležinkelių“, autovežėjų nuopelnas, Uosto direkcijos laiku atliekamos investicijos į infrastruktūrą bei uosto naudotojų į suprastruktūrą – visa tai duoda didžiulę grąžą valstybei. Jei visas kompleksas nebūtų konkurencingas, šiandieną neturėtume tokių rezultatų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
2018 m. Klaipėdos uoste įspūdingai išaugo ir laivų skaičius. Pernai į Klaipėdą atplaukė 7 081 laivas, tai yra 510 laivų arba 7,8 proc. daugiau nei 2017 m. Keleivių skaičius pernai išaugo 5 794 (1,6 proc.) – iki 376 596.
Uosto direkcijos pajamos pernai siekė 63,74 mln. Eur – 7 proc. viršijo 2017 m. pajamas.
Susiję straipsniai:
- Klaipėdos jūrų uostas atveria vartus okeaninei laivybai
- Klaipėdos uostas – didžiausioje kruizų parodoje Europoje
- Atnaujintos Klaipėdos uosto krantinės priims daug didesnius laivus
- Naujasis terminalas sujungs Klaipėdos ir Švedijos uostus
- Į Klaipėdos uostą įplaukė didžiausias laivas, kada nors atplaukęs į Klaipėdą!
- Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
- Gilinama istorinė Klaipėdos uosto Malkų įlanka galės priimti didesnius laivus
- Verčiamas naujas uosto istorijos puslapis
- Grįžo vienas iš sulaikytų „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivų
- Susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“
- „Lietuvos geležinkeliai“ suteiks garantiją dėl paskolos „Lietuvos jūrų laivininkystei“
- Dėl „Lietuvos geležinkeliams“ skirtos baudos Lietuva kreipsis į ES teismą
- R. Masiulis: Latvijos žingsnis – politiniai žaidimai prieš rinkimus
- Jūros šventėje bus apdovanoti nusipelnę jūrininkai
- Z. Vaišvila. Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizacijos
Kodėl pamiršta padėkoti Baltarusijai?
Dėl Klaipėdos gerų rezultatų – džiugu, tačiau derėtų galvoti ir apie perspektyvas. Nematyti to, kad pradėjus veikti Palemono krovinių terminalui, o Lenkijai europine vėže baigus sujungti Suvalkus su Elku, kroviniai, bent jau gera jų dalis iki tol tekusi Klaipėdai, ims nuo Minsko pro Vilnių keliauti tiesiai į Kauną, kad iš šio galėtų būti europine vėže nukreipta į Gdanską ar Rygą, taip pat atvirkščiai iš jų į Kauną, o iš jo į Rytus. Manau, kad tokių grėsmių klausimą Klaipėdai, uostui būtų pats laikas kelti pirmiausiai Susisiekimo ministrui, taipogi ir viešai.