Kas siekia pažeminti Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos statusą? (tiesioginė transliacija) (5)

Alkas.lt koliažas

Alkas.lt koliažas

Sausio 28 d. 9 val. Seime vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Irenos Andrukaitienės spaudos konferencija „Lietuvos nacionalinių premijų statuso klausimu“. Joje dalyvaus filosofas, Sąjūdžio kūrėjas, politikas, rašytojas, publicistas, visuomenininkas dr. Arvydas Juozaitis,  Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas, Kultūros ir meno tarybos prie Kultūros ministerijos narys, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas  Jonas Rudzinskas, Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė,  Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė dr. doc. Dalia Urbanavičienė, EKGT narė, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisijos pirmininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja habil. dr. prof. Daiva Vyčinienė.

Spaudos konferencijoje ketinama aptarti, kas ir kodėl nuolat daro kliūtis lietuvių etninės kultūros puoselėtojų pastangoms, kad valstybės mastu etninė kultūra būtų pradėta vertinti aukščiausiu valstybiniu lygių taip kaip to yra nusipelnę kitos Lietuvos kultūros ir meno sritys?

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

dr. Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nuo 1992 m. aukščiausias apdovanojimas už veiklą etninės kultūros srityje buvo valstybinė J. Basanavičiaus premija. Ši premija įsteigta 1992 m. ir iki 2000 metų buvo teikiama kartu su Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Bet vėliau Kultūros ministerijos valdininkų pastangomis J. Basanavičiaus premija buvo atskirta nuo nacionalinių premijų ir iš esmės paversta žinybine Kultūros ministerijos administruojama premija.

Jau 2003 m. EKGT narys, poetas Marcelijus Martinaitis siūlė atstatyti teisingumą ir J. Basanavičiaus premiją prilyginti nacionalinei: „Nuo pat įsteigimo pradžios (1992 m.) vis dar tebėra neaiškus Jono Basanavičiaus premijos lygmuo, keliantis nemažai ginčų bei neaiškumų“, – rašė M. Martinaitis. – „Tarsi nesurandant jai vietos, perrašomi nuostatai, stumdomos paskelbimo datos, keičiama skyrimo ir įteikimo ceremonijų tvarka ir pan. Tuo tarpu visuotinai pripažįstama, jog tai yra viena iškiliausių ir garbingiausių premijų, savo reikšmingumu turinti prilygti nacionalinėms kultūros ir meno premijoms. Tokio jos pagerbimo, kaip man žinoma, siekiama jau gana seniai.“

EKGT  nuolat siekė sugrąžinti J. Basanavičiaus premijai aukščiausią nacionalinį statusą. Tam ilgus metus priešinosi kultūros ministerijos valdininkai, konkrečiai atsakingi už etninę kultūrą ministerijoje.

Arvydas Juozaitis | asmeninė nuotr.

Arvydas Juozaitis | Asmeninė nuotr.

Pagaliau po didelių EKGT pastangų buvo parengtos ir 2016 m. Seime patvirtintos  Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisos, kurias įgyvendindama Vyriausybė 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarė vietoje anksčiau teiktos valstybinės J. Basanavičiaus premijos įsteigti nacionalinę J. Basanavičiaus premiją. Nacionalinėms premijoms buvo prilyginta ir piniginė šios premijos išraiška (800 bazinių socialinių išmokų). Vyriausybės patvirtintuose J. Basanavičiaus premijos nuostatuose taip pat buvo įtvirtinta nuostata, kad „Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis“ (nuostatų 29 punktas).

Rodos ko daugiau reikia – pagaliau etninė kultūra sulaukė aukščiausio valstybės įvertinimo. Tačiau, aukščiausių kultūros aparato valdininkų pajėgos kovoje su etnine kultūra rankų nuleisti neketina. Nors Vyriausybės patvirtintuose J. Basanavičiaus premijos nuostatuose įtvirtinta aiški nuostata – premija įteikiama „kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis“, tačiau Etninės kultūros globos tarybai iš Prezidentūros buvo pranešta, kad Nacionalinė J. Basanavičiaus premija nebus teikiama kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis!

Rūta Kačkutė | youtube.com nuotr.

Rūta Kačkutė | youtube.com nuotr.

Būtent tokią žinią atsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja  švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė savo rašte EKGT paaiškinusi, kad Nacionalinė kultūros ir meno premija ir Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija savo nuostatais yra dvi atskiros premijos. Todėl „Manome, kad dviejų atskirų premijų įteikimas tame pačiame renginyje nesudarys sąlygų tinkamai pagerbti abiejų premijų laureatų ir informuoti visuomenę apie abiejų premijų komisijų priimtų sprendimų reikšmę“, – dėstė laiške R. Kačkutė. Keistas Prezidentės  patarėjos paaiškinimas. Nejaugi prie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų netinka dar du garbingi žmonės, kuriems šiemet paskirta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija?

2018 metų J. Basanavičiaus premija skirta dviems kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams: rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą. Tačiau Prezidentės vyriausioji patarėja R. Kačkutė mano kitaip, ir į  Nacionalinių premijų įteikimo ceremoniją etninės kultūros aukščiausią apdovanojimą pelniusių žmonių neįsileidžia?

Spaudos konferencijos dalyviams klausimus galima užduoti internetu ČIA (nuoroda veiks vykstant spaudos konferencijai).

Žiūrėkite tiesioginę spaudos konferencijos transliacija:

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: