Mirė kovotojas už Lietuvos laisvę Petras Cidzikas (11)

Petras Cidzikas (1944-2019) | S. Paškevičiaus nuotr.

Petras Cidzikas (1944-2019) | S. Paškevičiaus nuotr.

Sausio 21 d. paryčiais, mirė žinomas kovotojas už Lietuvos laisvę, pogrindžio spaudos platintojas, politinių bado akcijų iniciatorius, pirmųjų mitingų už laisvę organizatorius, visuomenininkas, Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Cidzikas.

P. Cidzikas gimė 1944 m. balandžio 25 d. Lazdijų raj., Šeštokuose. 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, tačiau įtarus platinant pogrindinę Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 m. vasario 16 d. suimtas. Pusę metų kalintas KGB tardymo izoliatoriuje. Nepavykus surinkti įrodymų ir dvasiškai palaužti, KGB iniciatyva jam paskirtas prievartinis psichiatrinis gydymas. P. Cidzikas ketverius metus kalintas specialiajame psichiatriniame kalėjime Černiachovske (buv. Įsrutyje), Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Vėliau dar pusę metų „gydytas“ Naujojosios Vilnios psichoneurologinėje ligoninėje.

Kankinimas stipriais medikamentais visam laikui paveikė P. Cidziko sveikatą.

Išėjęs į laisvę P. Cidzikas tęsė kovą prieš okupantus: rašė valdžiai ir tarptautinei bendruomenei protesto laiškus prieš disidentų suiminėjimus ir kalinimus, prieš Afganistano okupaciją, kartu su Antanu Terlecku pasirašė protestą dėl psichiatrijos, kaip bausmės naudojimo įtariamiesiems antisovietine veikla. 1978 m. įsijungė į A. Terlecko įkurtos Lietuvos laisvės lygos veiklą ir pasirašė “45 pabaltiečių Memorandumą” – didžiųjų Vakarų valstybių vadovams skirtą protestą dėl prieš 40 metų sudaryto sandėrio tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės SSRS, kurio pasekmė – trijų Baltijos šalių okupacija.

1980 m. gruodžio 16 d. dėl bandymų patekti į Aukščiausiąjį teismą, kur buvo teisiami disidentai V. Skuodis, G. Iešmantas ir P. Pečeliūnas, nuteistas 15 parų kalinimo, o po to vėl patalpintas į psichoneurologinę ligoninę. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui išsiuntus protesto laiškus, kurie paviešinti ir Vakaruose, po mėnesio P. Cizikas paleistas į laisvę, kur toliau tęsė pasipriešinimo veiklą.

Iki Lietuvai atkuriant nepriklausomybę Petras Cidzikas buvo 6 kartus sulaikytas ir 3-15 parų kalinamas, jo namuose atliktos 7 kratos.

1988-m-rugpjucio-men-17-d-petras-cidzikas-ir-algimantas-andreika-prade-78177607

1988 m. rugpjūčio mėn. 17 d. Petras Cidzikas ir Algimantas Andreika pradėjo bado streiką Gedimino aikštėje, kuriuo reikalauta, kad būtų paleisti visi lietuviai politiniai kaliniai. Lietuvos Laisvės Lygos (LLL) atstovas, disidentas Petras Cidzikas (iš kairės), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius bei leidėjas Arvydas Juozaitis ir Lietuvos Laisvės Lygos (LLL) atstovas, disidentas Algimantas Andreika. | LCVA, V. Kapočiaus nuotr.

1987 m. rugpjūčio 23 d. P.Cidzikas kartu su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Nijole Sadūnaite surengė mitingą Ribentropo-Molotovo pakto pražūtingoms Lietuvai pasekmėms paminėti. Tų pačių metų lapkritį P. Cidzikas dalyvavo Latvijos nepriklausomybės minėjime Rygoje, pasakė kalbą ir pakvietė latvius atvykti į Vilnių vasario 16-ą, į Lietuvos nepriklausomybės 70-čio jubiliejų. Grįžęs į Lietuvą jis vėl KGB sulaikomas.

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26 d. | V. Usinavičiaus nuotr.

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26 d. | V. Usinavičiaus nuotr.

1988 m. pradžioje P. Cidzikas kartu su Povilu Pečeliūnu ir kitais bendraminčiais įkūrė „Politkalinių gelbėjimo grupę”, kurios tikslas – priversti sovietų valdžią išleisti iš lagerių ir tremties lietuvius politkalinius. 1988 m. rugpjūčio 16 d. Katedros aikštėje Petras Cidzikas pradėjo garsiąją bado akciją, kuri sulaukė didelio visuomenės palaikymo, buvo plačiai komentuota Vakarų spaudoje. P. Cidzikas tikslą pasiekė – 1988 pabaigoje visi politiniai kaliniai paleisti į laisvę.

1024px-Algimantas_Andreika_1988

1988 metų vasarą Petras Cidzikas (kairėje) ir Algimantas Andreika pradėjo bado akciją, reikalaudami paleisti politinius kalinius ir išvesti iš Lietuvos okupacinę kariuomenę I wikipedia.org nuotr

P. Ciziko rūpesčiu 1988 m. rugsėjį Pelesoje buvo pastatyta koplyčia. Ypač daug dėmesio jis skyrė Mažajai Lietuvai (Kaliningrado sritis), jos gyventojams lietuviams, tyrinėjo ir skelbė istorinę medžiagą apie kruvinus karo ir pokario įvykius Mažojoje Lietuvoje. 1989 metų pabaigoje įkūrus Mažosios Lietuvos reikalų tarybą, P. Cidzikas kurį laiką buvo jos vicepirmininku.

2019-01-21 (1)

Petras Cidzikas (1944-2019) | youtube.com stop kadras

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę P. Cizikas nenustojo rūpintis Lietuvos reikalais. Pasninku, maldomis, kryžiaus nešimu Maskvoje, Mažojoje Lietuvoje kėlė dvasingumą, skatino lietuvius dvasiškai atgimti.

1998 m. rugpjūčio 21 apdovanotas III laipsnio (karininko) Vyčio kryžiumi, 2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

P. Cidzikas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio ordinu (1998),  Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Atminimo ženklu Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga (2003).

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl laisvės kovotojo, sąjūdžio dalyvio P. Cidziko mirties.

Pasak šalies vadovės, gūdžiausiais sovietinio režimo metais P. Cidziko nepalaužė nei KGB persekiojimai, nei įkalinimai. Tai buvo tvirta asmenybė, savo drąsa ir atkaklumu kartu su kitais disidentais nepaliaujamai skleidusi pasauliui žinią apie okupacinės sovietų valdžios nusikaltimus.

Užuojautoje pabrėžiama, kad tautos atmintyje P. Cidzikas išliks kaip  kovotojas, siekęs kitų pasipriešinimo dalyvių išlaisvinimo, tapęs žinomas ir artimas visai Lietuvai, kurio veikla priartino nepriklausomybės pavasarį.

P. Cidziko nuopelnai valstybei įvertinti III laipsnio (karininko) Vyčio kryžiumi ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Dėl šios netekties šalies vadovė pareiškė užuojautą P. Cidziko artimiesiems, draugams ir bendražygiams.

Užuojautą taip pat pareiškė ir Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Lietuva neteko dar vieno Lietuvos nepriklausomybės puoselėtojo, žymaus kovotojo už lietuvių tautos laisvę ir dvasingumą, pirmųjų mitingų už laisvę organizatoriaus. Neabejotinus P. Cidziko nuopelnus Tėvynei liudija apdovanojimai. Šią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą Velionio artimiesiems, bičiuliams ir bendražygiams“, – rašoma S. Skvernelio užuojautoje.

***

Mažosios Lietuvos Reikalų Taryba išplatino tokį pranešimą apie P. Cidziką:

„VEIKĘS LIETUVOS  DVASINIO ATGIMIMO  LABUI Petras Cidzikas

Į XXI amžių Lietuva atėjo taip nesupratusi ir tinkamai neįvertinusi mūsų amžininko Petro Cidziko, veikusio Lietuvos atgimimui, fenomeno. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) nariai yra jam dėkingi už jo dalyvavimą jos pirmojo videšimtmečio veikloje. Nors P.Cidzikas MLRT nariu tapo tik 1990 m., jis netiesiogiai yra vienu iš jos steigėju. 1988-1989 m. P. Cidzikas surengė tris Pasniko akcijas su politiniais reikalavimais. Trečiojoje, 1989 gegužės pabaigoje, prie ankstesnio reikalavimo paleisti visus politinius kalinius jis pareikalavo pasmerkti sovietinį Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą. Buvo sudaryta LTSR AT pirminko Liongino Šepečio deputatinė komisija P. Cidziko reikalavimams išnagrinėti, kuri rudeniop patenkino reikalavimą dėl politinių kalinių, bet genocido nepasmerkė. Tuomet P. Cidziko bendražygio Povilo Pečeliūno rūpesčiu Sąjūdis subūrė Mažosios Lietuvos genocido ir kultūrinio palikimo komisiją, kuri L.Šepečio ir P.Kūrio siūlymu ta komisija 1989 m. gruodžio 18 d. buvo įteisinta įteisinta kaip prie AT Prezidiumo veikianti visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų taryba. Atėjęs į MLRT,  P.Cidzikas 1990 m rugpjūčio 26 d., talkinant kitiems MLRT nariams, surengė nesankcionuotas pamaldas J.Bretkūno Bibliojos vertimo 400 metų sukakčiai paminėti Karaliaučiaus centre, priešais Katedros griuvėsius. Po to niekaip neįregistruojama Karaliaučiaus lietuvių katalikų bendruomenė buvo įregistruota ir taip prasidėjo Karaliaučiaus krašto Katalikų bažnyčios atgimimas.

1999-2003 metais, būdamas MLRT vicepirmininku, P.Cidzikas siekė, kad  būtų įteisinta atmintina sovietinio Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, nuolat kėlė Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo klausimą. 2000 m. MLRT parengė Kreipimąsi dėl visiško Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo (Prezidentas ir jo kanceliarija jį ignoravo).  Daugiausia paties P.Cidziko pastangomis šį Kreipimąsi pasirašė 29 LRS nariai, 85 Lietuvos mokslo ir kultūros veikėjai. P.Cidzikas, be valstybės paramos, iš savo ir paaukotų lėšų leido plakatus (dalį Mažosios Lietuvos gyventojų genocido tema ir Tilžės Akto tema). Maža to, 1996 m. už suorganizuotą eiseną prie Rusijos ambasados sovietinio Mažosios Lietuvos genocido aukoms buvo teistas, o kitais metais už tokią eiseną nubaustas 500 Lt bauda.“

***

Sausio 23 d., trečiadienį, Velionis bus pašarvotas Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje (Šv. Ignoto g. 6, Vilnius). Atsisveikinti galima nuo nuo 13 val.

Sausio 24 d. Šv. Mišios  ketvirtadienį 10 val. Šv. Ignoto bažnyčioje, karstas išnešamas 12 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse. 

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Komentuoti: Laimonas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: