Įvyks visiškas supermėnulio užtemimas (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos) (1)

Dalinis mėnulio užtemimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dalinis mėnulio užtemimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 21 d. paryčiais įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Jei tik bus giedra 7.12  val. palei vakarų horizontą matysime blankų, paraudusį Žemės šešėlio uždengtą Mėnulio diską.

Žemės šešėlis Mėnulio kraštą palies sausio 21-osios paryčiais 5.33 val. Tuo metu pilnatis svirs link vakarų horizonto švytėdama tarp Vėžio ir Dvynių žvaigždynų. Žemės šešėlis visą Mėnulio paviršių uždengs 6.41 val.. Užtemimo maksimumas įvyks 7.12 val.. Žemės šešėlis nuo Mėnulio trauktis pradės 7.43 val., tačiau 8.37 val. Mėnulis nusileis dar nespėjus Žemės šešėliui nuo jo nuslinkti (maždaug toks kaip šio straipsnio iliustracijoje). Sausio 20 d. Mėnulis tekės 15.39 val. ir leisis sausio 21 d. 8.37 val. Visiškai pilnas Mėnulis taps 7.16 val.

menulio-uztemimas-2019-sausio-19

timeanddate.com nuotr.

Kitas visiškas Mėnulio užtemimas Lietuvoje bus matomas tik 2025 rugsėjo 7 d..

Jei vis tik Mėnulio užtemimą trukdytų stebėti apsiniaukęs dangus, galima pasižiūrėti spaceofficial.com youtube paskyroje SPACE & UNIVERSE:

NASA sausio 21-osios supermėnulio užtemimo pristatymas:

Kai Žemėje stebėsime visišką Mėnulio užtemimą, Mėnulyje vyks Saulės užtemimas. Kaip Žemės diskas Mėnulyje uždengs Saulę galima pamatyt čia:

Užtems supermėnulis

Šįkart užtemsiantis Mėnulis bus šiek tiek nepaprastas. Tokios pilnatys kaip ši yra vadinamos supermėnuliu. Taip populiariai vadinamos Mėnulio pilnatys įvykstančios Mėnuliui esant arčiau Žemės (perihelyje) nei įprasta. Tuomet jis atrodo kiek didesnis nei visada.

Taip nutinka dėl to, kad Mėnulis aplink Žemę skrieja ne taisyklinga apskrita orbita, bet ištęsta – elipsine. Todėl Mėnulio nuotolis nuo mūsų planetos nuolat kinta. Vidutiniškai Mėnulis nuo Žemės yra nutolęs per 384 400 km. Arčiausiai žemės esantis Mėnulio orbitos taškas astronomų yra vadinamas periheliu (apie 362 600 km), o tolimiausias – apogėjumi (apie 405 400 km).

Jei lygintumėme arčiausiai Žemės ir toliausiai nuo Žemės esančias Mėnulio pilnatis, tai jų šviesiai skirtųsi 30 o dydžiai 14 nuošimčių.

Kairėje – pilnatis perihelyje, dešinėje – pilnatis apogejuje | Alkas.lt nuotr.

Kairėje – pilnatis perihelyje, dešinėje – pilnatis apogejuje | Alkas.lt nuotr.

Šiemet pagal vienus vertinimus turėsime galimybę pasigrožėti trimis supermėnuliais ir jie pasirodys kas mėnesį iš eilės – sausio (21 d.), vasario (19 d.) ir kovo (21 d.) mėnesiais. Tačiau pagal kitus vertinimus kovo 21-osios pilnatis supermėnuliu jau nebebus, mat kai kas remiasi taisykle, kad supermėnuliu turi būti vadinamas tik 360 000 km. ir arčiau Žemės esantis Mėnulis.

Sausio 21 d. pilnas Mėnulis nuo Žemės bus nutolęs 357,715 km., vasario 19 d. – 356,846 km., kovo 21 d. – 360,772 km.

Jei pamenate 2012-ųjų metų šimtmečio pilnatimi pavadintą supermėnulį, kurį nuo Žemės tuo metu skyrė 356 954 km. Tokio artumo Mėnulio pilnaties Žemės  padangėje nebuvo buvę pat 1912-ųjų metų.

Stebėti pilną Mėnulį verta pradėti tuomet, kuomet jis teka. Mat palei horizontą esantys vaizdai žmogui visada ir taip atrodo didesni. Tai įgimta žmogaus savybė. Mūsų smegenys tarsi teleskopas didina daiktus esančius prie horizonto. Dar viena priežastis kodėl Mėnulio pilnatis atrodys didesnė ir šviesesnė nei paprastai, yra tai, kad  Žemė su aplink ją skriejančiu Mėnuliu šiuo metų laiku yra arčiau Saulės nei vasarą. Dėl to Mėnulis gauna daugiau nei vidutiniškai Saulės šviesos ir būna ryškesnis.

Sąvoka supermėnulis nėra oficiali astronominė sąvoka. Ji 1979 m. buvo „nukalta“ amerikiečių astrologo Ričardo Nole (Richard Nolle) taip įvardinusio pilną Mėnulį, kuomet jis prie žemės priartėja ne mažiau kaip 90 % nuo savo artimiausio Žemei orbitos taško. Tai yra, jeigu Mėnulis nuo Žemės yra  361,740 km arba mažesniu atstumu.

Kurį laiką astronomai purkštavo prieš astrologų populiarinamą supermėnulio sąvoką, kuri astronomams jokios ypatingos reikšmės neturi, tačiau pastaruoju metu ir astronomai prie šio termino jau baigia priprasti, o supermėnulio sąvoka jau skverbiasi ir į mūsų kultūrinį gyvenimą, pavyzdžiui, „Supermėnulis“ (Supermoon ) vadinasi šveicarų dainininkės ir kompozitorės Sofi Hanger (Sophie Hunger) plokštelė ir jos pagrindinė daina. Taigi, supermėnulis palaipsniui užvaldo ir mūsų jausmus:

Kategorijos: Astronomija ir kosmonautika, Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Komentuoti: Žemyna Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: