V. Radžvilas. Apie Laisvės deglų šviesą ir neužmirštuoliškos politinio Alzheimerio ligos tamsą (10)

Deglų žygis skirtas Sausio 13-osios didvyriams | Rengėjų nuotr.

Deglų žygis skirtas Sausio 13-osios didvyriams | Rengėjų nuotr.

Nuostabus Sausio 13-osios žygdarbiui pagerbti skirtų jaunimo eitynių su deglais vaizdas kelia mintis apie amžinosios Atminties šviesos ir begalinės Užmaršties tamsos kovą. Jaunimas išsklaidė Neužmirštuolės skleidžiamą tamsą. Kokia ironija: neužmirštuolė – Alzheimerio ligos simbolis. Šaipytis iš ją sergančių – didžiausia šventvagystė. Ši liga – baisi nelaimė ir viena didžiausių tragedijų, kokia tik gali užklupti žmogų.

Tačiau yra ir kita – politinio Alzheimerio liga, kuria susergama savanoriškai, laisvai pasirinkus išbraukti iš atminties ir užmiršti savo istoriją. Tokie ligoniai neverti jokios atjautos ir gailesčio, nes patys pasirinko Neužmirštuolę, šitaip  paniekindami gyvuosius Laisvės kovos simbolius. Ją įpiršo mankurtas, nerišliai postringaujantis apie savąjį „išradimą“ pokarinio stribinio komsomolo padugnių žargonu.

Žinoma, jam niekada nebūtų pavykę, jeigu užkulisiuose nebūtų tūnoję „iniciatyvos“ apkrėsti visą tautą politinio Alheimerio virusu tik ir laukę galingi bei įtakingi užtarėjai ir rėmėjai. Labai sunku, bet būtina tiesiai pasakyti nepagalvojusiems, ką daro: Neužmirštuolė atlape – akivaizdus ir neabejotinas politinės Alzheimerio ligos požymis.

Bet galiausiai tai išėjo į naudą – prasidėjo ir vyksta seniai reikalingas sielų išsiskyrimas. Yra viena Lietuva – ta, kuriai kova už Laisvę yra Tautos mūšis už teisę turėti savarankišką istorinę ir politinę būtį. Su šia Lietuva dvasioje ir dėl jos gyvena, dirba, kovoja ir prireikus miršta tie, kurie supranta: Tautos laisvė yra pirmutinė ir svarbiausia, nes nelaisvos tautos žmogus iš principo negali būti laisvas. Šiai Lietuvai reikia tikrų – daugybės kartų krauju sutikrovintų ir pašventintų Laisvės simbolių.

Ir yra kita Lietuva – tos tikrosios Lietuvos parodija ir šešėlis. Šiai šešėlinei Lietuvai priklauso tie, kuriems suprantama vienintelė laisvės forma – iš aptvaro išleisto arba ištrūkusio vergo zyliojimas po platųjį pasaulį ieškant riebesnio kąsnio. Tai grynojo biologinio gyvenimo ciklo beprasmybę ir tuštumą įkūnijantis šėliojančių vergų zyliojimas, nuostabiai panašus į „Animal Planet“ filmuose rodomas klajojančių ir ieškančių ganyklų su sodresne žole galvijų bandas. Apie tokių padarų atmintį, kurios simboliu galėtų būti Sausio 13-ąją brukama Neužmirštuolė, viską jau yra pasakęs Nitčė, pranašiškai įspėjęs apie mūsų nuolatos tykančią praryti begalinės užmaršties tamsą:

Pažvelk į bandą, kuri ganosi šalia: ji nežino, ką reiškia „vakar“, ji strikinėja, žiaumoja žolę, ilsisi, virškina maistą, vėl strikinėja, ir taip nuo ryto iki nakties, diena po dienos. Jos džiaugsmas ir jos kančia tvirtai pririša ją prie akimirkos kuolo, todėl ji nepažįsta nei melancholijos, nei nuobodulio. Šis reginys žmogų nepaprastai slegia – mat jis didžiuojasi prieš gyvulį tuo, kad jis žmogus, ir sykiu pavyzdžiai žvelgia į gyvulio laimę, nes žmogus, kaip ir gyvulys, nori tik vieno: gyventi be nuobodulio ir skausmo, bet jo norai bergždi, nes nori jis to ne taip, kaip nori gyvulys.

Žinoma, žmogus kartais klausia gyvulį: kodėl tu man nieko nesakai apie savąją laimę ir tik žiūri į mane? Gyvulys galėtų atsakyti: taip yra todėl, kad aš tuojau pat užmirštu, ką norėjau pasakyti – bet pamiršta ir šį atsakymą, o šitai ganėtinai stebina žmogų. Tačiau žmogus stebisi ir pats savimi – tuo, kad jis neįstengia išmokti pamiršti ir kad jis visuomet prikaustytas prie praeities <…> Tada žmogus sako: aš prisimenu, – ir pavydi gyvuliui, kuris tuojau pat pamiršta ir kuriam kiekviena akimirka tikrai miršta, grimzdama į rūką ir naktį, ir užgęsta amžiams.

Neužmirštuolė kaip tik ir yra šio pasąmoninio pavydo simbolis. Be galo džiugu, kad Lietuvoje niekada neišnyks ir netrokštantieji bei nepavydintieji tokios laimės, kurią suteikia bemintis panirimas į gyvuliškos užmaršties prarają. Jaunimo deglai ištirpdė Neužmirštuolės skleidžiamos užmaršties tamsą, be žodžių bylodami: Lietuva gyvuos tol, kol jos kelią nušvies jaunų rankų nešama gyvos ir į ateitį vedančios istorinės atminties Šviesa.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .

10 komentarų

  1. Gaudimantas:

    Pernai gėlė neužmirštuolė buvo apšaukta masonų simboliu, šiemet- Alzheimerio ligos.
    Mano senelių kaimo apylinkėse Aukštaitijoje šios gėlės buvo sodinamos ant partizanų kapų…

  2. Žodžio laisvė...:

    Ar nėra Lietuvoje likusių tų žmonių,kurie jau atgimimo metais gamino ženkliukus su trisplavės ženklu.Kiekvienas mes turėjome jų prisirinkę ir prisipirkę.Tai buvo mums džiaugsmo ir tarpusavio pasitikėjimo ženklai.Mylėjome vienas kitą,
    buvome gatavi padėti vienas kitam ir ištiesti pagalbos ranką,jautėmės labai stiprūs ir drąsūs,nieko nebijojome.Ačiū
    tiems meistrams ! ! ! Tai kodėl dabar vengiama prisisegti ženklą su trispalve.Juk dabar yra trispalvės juostelės.Galima
    nusimegzti trijų spalvų darbelį,ar pasisiūti trijų spalvų ženklą.Juk tokios sodrios mūsų vėliavos spalvos.Vadinasi,
    vengia trispalvių ženklų tie,kuriems okupacija dar išlikusi giliai sąmonėje.Atleiskime jiems,nes jie dar neįstengė savęs
    suvokti Nepriklausomoje Lietuvoje.Ko gero jų nebuvo anuose mitinguose ir barikadose.Jie ramiai miegojo,kai kiti tuo metu stovėjo priešais okupanto tankus.

  3. Tvankstas:

    Gražus prof. V. Radžvilo paaiškinimas : ir grakštus, ir filosofiškas.

  4. kaunietė:

    Ačiū už tiesos žodžius.

  5. Tai pasyvaus ir uzslepto fasizmo organizatoriu renginys,savo saknis turintis hitlerio organizacijos renginiuose . O kitokia jo uzslepto fasizmo forma atsiskleidzia susidorojime su gerbiamu Povilu Masilioniu ir daugeli kitu kurie vienaip ar kitaip iesko Tiesos ar Laisves Gimtineje ! Tai vyksta ,tik musu abiejingumo,pasyvumo ir baimes deka . http://www.ekspertai.eu/istatymai-kojoms-nusisluostyti97467/?fbclid=IwAR0hPWV9640O6sLatixMSdQSm3-F89DyZ0WrLE96dTVyEvNvZ8qsmNT2RcA

  6. Prašalietis:

    V. Radžvilas. Apie Laisvės deglų šviesą ir neužmirštuoliškos politinio Alzheimerio ligos tamsą…. Radžvilas gražiai ir daugiau mažiau objektyviai šiame straipsnelyje parašė tik apie “apsirgusius Alzheimerio liga ir užsimaskavusius tautinėje tamsoje”veikėjus, bet “nepanorėjo objektyviai ir gražiai pžiūrėti” savo straipsnelyje į “Laisvės deglų šviesą”….. Jei būtų nešališkai ir “ne tik iš vienos pusės pažvelgęs” į visą šį suorganizuotą “šviečiančių deglų”sambrūzdį, jis būtų pamatęs, kad šis, ” Sausio 13-osios žygdarbiui pagerbti skirtų jaunimo eitynių su deglais vaizdas sukėlęs Radžvilui mintis apie amžinosios Atminties šviesos ir begalinės Užmaršties tamsos kovą”, sambrūzdis, yra kuruojamas tų pačių, buvusių profesionalių komunistų partijos, KGB, komjaunimo, komunistinio ideologinio fronto ir t.t., laiku pasivertusių “tautiškais”, veikėjų…kurie vieningai” Alzheimerio liga apsirgo” ir neužmirštuolę kaip simbolį pasirinko tam, kad įtiktų naujiems vakarų šeimininkams ir išliktų prie valdžios lovio. ” Be tautinės dvasios pažvelgęs” į šį, tų pačių “Alzheimerio ligos aptemdytų tautinių”veikėjų skatinamą, primityvų besišypsančio jaunimo “Laisvės deglų šviesos”nešimo spektaklį supranti, kad tokie jaunimo nešami jau ne vienus metus “Laisvės deglai” negalėjo anksčiau, negali šiandien ir negalės ateityje nei “sumažinti Neužmirštuolės skleidžiamos užmaršties tamsos”ir, kad išmirštanti Lietuva “gyvuos” ateityje taip, kaip “gyvuoja” šiandien ir “gyvavo” vakar…. Kad šioms “tautinėms tamsoms ir Alzheimerio tautiniams ligoniams”, kurie 28 metus stumdosi prie valdžios lovio taip pat”kaip tautos gelbėtojai”, nepadeda jų nuvyti nuo valdžios lovio nei “šventa, tautinė”, linksmo save kur nors parodyti siekiančio jaunimo nešamų deglų ugnis, nei nesibaigiančių naujų ” tautos ir Lietuvos tautinių gelbėtojų intelektualinis šauksmas prosenelių tautinių dvasių pagalbos” įrodo 28 “nepriklausomybės”metai….

  7. Ūla:

    Viskas pasakyta labai taikliai. Pagarba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: