A. Gaidamavičius. 2018-ieji metai gamtosaugos pasaulyje buvo kupini atradimų ir praradimų (0)

Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt koliažas

Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt koliažas

2018-ieji metai gamtosauginiu požiūriu buvo intensyvūs Lietuvoje. Tokie jie buvo ir pasaulyje. Čia pateikiu apžvalgą straipsnių, kurie man pasirodė įdomiausi ir geriausiai atskleidžiantys, kas vyksta su pasaulio laukine gamta ir visuomenės požiūriu.

Rytų JAV „kalnų liūtas“ oficialiai pripažintas išnykusiu

JAV gyvenančios pumos porūšis – rytinė puma – oficialiai paskelbta išnykusia. Šios stambiosios katės, gyvenusios Misisipės upės regione, pradėjo nykti jau prieš 100 metų, kai buvo intensyviai medžiojamos ir buvo naikinamos jų buveinės. Kiti JAV gyvenantys pumos porūšiai taip pat nykstantys. Floridos mokslininkai nustatė, kad jos labai svarbios gamtai, netgi pavadino jas „ekosistemų inžinieriais“. Nuo šių „kalnų liūtų“ veiklos priklauso daugybės kitų rūšių gyvenimas. Būdamos vienišės medžiotojos jos negali vienu ypu suėsti viso savo grobio, kuris gali sverti 200 kg. Tad didžiąja to grobio dalimi puma pamaitina apie 40 rūšių kitų žinduolių ir paukščių.

Bijai stumbro – nušauk?

Vokietiją pirmą kartą per 250 metų aplankė laukinis stumbras, bet vokiečiai jį nušovė. Brandenburgo valdžia nusprendė, kad jis gali būti pavojingas visuomenei, tuo tarpu Pasaulinis gamtos fondas (WWF) lieja tulžį, kad prarasta unikali proga sugrąžinti šią rūšį į šalį. Dėl savo pavaldinių klaidos jau gailisi ir Brandenburgo aplinkos apsaugos ministras. Jis sakė: „Jei stumbras yra pavojingas žvėris, tai tuomet pusė Lenkijos turėtų būti paskelbta pavojaus zona“.

Lenkija pradėjo šernų skerdynes, visuomenė tam priešinasi

Ilgai delsusi, ką daryti su šernais, pernai Lenkija nusprendė eiti Lietuvos pavyzdžiu ir išnaikinti didžiąją dalį jų populiacijos, taip kovojant su kiaulių maro plitimu. Lenkijos aplinkos apsaugos ministras įpareigojo medžiotojus iki šių metų vasario iššaudyti 210 000 šernų. Tai sukėlė nemenką pasipiktinimą visuomenėje. Tūkstantis mokslininkų ir specialistų pasirašė kreipimąsi į Premjerą, kad būtų sustabdytas šis neprotingas veiksmas. Jie priminė, kad Europos maisto saugos agentūra nerekomenduoja masiškai medžioti šernus, nes tokiu būdu galima tik dar labiau išplatinti kiaulių maro virusą. Taip pat buvo primintas ekologinis šernų vaidmuo. Pavyzdžiui, pastebėta, kad ten, kur sumažėja šernų – labai padaugėja erkių, mat šernai sunaikina daug smulkiųjų graužikų lizdų, o graužikai yra būtina grandis erkių vystymui, kad iš nimfos taptų suaugusia erke.

Pirmasis vilkas Lichtenšteine

Vilkai yra griežtai saugoma rūšis daugelyje ES valstybių. Tai padeda šiems plėšrūnams grįžti į kraštus, kuriuose negyveno šimtmečius. Praėjusiais metais stebėjimo kameromis vilkas buvo užfiksuotas nykštukinėje valstybėje Lichtenšteine. Tai pirmas vilko stebėjimas Lichtenšteine apskritai, nes nėra jokių rašytinių šaltinių, kada vilkai čia gyveno anksčiau. Trečiais gyvenimo metais, kai subrendę vilkai palieka savo šeimą ir ima ieškoti sau poros, jie gali nukeliauti labai toli, net ir 1000 km. 2012 metais vilkai pirmą kartą per 200 metų pastebėti Danijoje, bet kai dar vienas užklydo pernai – buvo nušautas medžiotojo. Užtai policija atėmė jo automobilį, ginklą ir pradėjo tyrimą. Pirmą kartą per šimtą metų pernai vilkas užklydo ir į Belgiją, prieš tai perėjęs visą Olandiją.

Japonija šaukiasi vilkų pagalbos

Paskutinis vilkas Japonijoje buvo nušautas 1905 metais. Iš pradžių vilkų nebuvimo niekas nesureikšmino, bet praėjus šimtui metų padėtis kardinaliai pasikeitė. Nuo antrojo pasaulinio karo Japonijos miškai dar nematė tokios žalos, kurių kaltininkai šiandien – dėmėtieji elniai. Kenčia ne tik paprasti miškai, bet ir nacionaliniai parkai, kurių du trečdaliai medžių yra su šių kanopinių žvėrių pažeidimais. Elniai neleidžia užaugti naujai medžių kartai, dėl to Japonijos miškams gresia degradacija. Vyriausybė yra parengusi planą, kad iki 2025 metų elnių skaičius turi būti sumažintas per pusę. O tai yra 1,5 milijono elnių, kuriuos reikės kažkam nužudyti. Visi supranta, kokio masto tai žudymas ir niekas nenori prie to prisidėti.

Japonijoje nėra medžioklės kultūros. Praeityje bandyta elnius nuodyti, bet greitai to atsisakyta, kadangi rasti nugaišę 26 ereliai, bandę maitintis kritusiais elniais. Elnių sukelti nuostoliai jau siekia 50 mln. JAV dolerių ir vis garsiau kalbama, kad vienintelė išeitis – vilkai. Vyriausybė kol kas neturi jokio plano dėl vilkų įveisimo, bet jau yra įsikūrusi Japonijos vilkų asociacija, kuri aktyviai šviečia visuomenę, kad vilkų priimtinumas didėtų. Jeigu 1993 metais tik 12,5 proc. japonų pritarė vilkų įkurdinimui, tai 2016 metais tokių buvo jau 45 proc. Kita problema – iš kur paimti vilkų. Tikrieji Japonijos porūšiai – jau seniai išnykę. Laikoma, kad artimiausi jiems būtų Mongolijos vilkai, bet Mongolijoje jie šiuo metu aktyviai naikinami iš motorinių transporto priemonių ir gali būti, kad kol japonai apsispręs, mongolai jau neturės ką pasiūlyti. Kadaise Algirdas Brazauskas, eidamas Premjero pareigas, aptarinėjo šią temą su Japonijos premjeru ir yra siūlęs jam importuoti lietuviškus vilkus.

Japonija nusprendė „mokslinę“ banginių medžioklę vadinti tikruoju vardu

Pasaulis pasmerkė Japonijos vyriausybės sprendimą atsisakyti narystės Tarptautinėje banginių komisijoje ir nuo šių metų liepos 1 dienos pradėti komercinę banginių medžioklę. Ji buvo vykdoma ir anksčiau, tik prisidengiant moksliniais tyrimais, bet dabar Japonija parodė aiškų požiūrį į banginių išsaugojimo pastangas. Tarptautinė banginių komisija įkurta 1946 metais ir iš pradžių vienijo 15 šalių. Šiandien ji vienija 89 valstybes. 1982 metais komisija, po dešimtmečio derybų, nusprendė uždrausti komercinę banginių medžioklę ir šis sprendimas, įsigaliojęs 1986 metais, buvo turbūt sėkmingiausias tarptautinis susitarimas, koks buvo pasiektas visoje gamtosaugos istorijoje.  Nors prie šio susitarimo iki šiol neprisidėjo Norvegija, Islandija ir Rusija, jis visvien išgelbėjo šimtų tūkstančių banginių gyvybes.

Europos grifai nyksta dėl sanitarinių taisyklių

Pietų Europos ornitologai jau daug metų skelbia aliarmą dėl nykstančių grifų. Kuomet jie ant žemėlapio sudėjo dviejų grifų rūšių paplitimą – pastebėjo nuostabų dalyką: grifų paplitimas pasibaigia ties Portugalijos siena. Paaiškėjo, kad Portugalijoje grifai išnyko dėl griežtų sanitarinių taisyklių, kurios eliminavo šių maitėdų maistą. Jei Ispanijoje dalis gyvulių gaišenų paliekama grifams sulesti, tai Portugalijoje jos surenkamos ir utilizuojamos. Šis atvejis rodo, kad sanitarijos ir aplinkosaugos reikalavimai turėtų būti labiau derinami tarpusavyje.

Invazinės rūšys – nebūtinai vien tik žala

Invazinės rūšys yra globalinė problema, bet vietoje jų naikinimo galima jas naudoti. Pasaulyje labiausiai invazine piktžole laikoma japoninė reinutrė (Reynoutria japonica) kaip joks kitas augalas turi labai didelę resveratrolio koncentraciją. Ši fitoaleksinų grupės medžiaga naudojama širdies ligoms, vėžiui, diabetui, Alzheimerio ligai gydyti. Harvardo universiteto tyrėjas dr. Dovydas Sinkleris (David Sinclair), atlikęs bandymus su pelėmis ir pamatęs, kad resveratrolis gerokai prailgina gyvenimo trukmę, pavadino jį „Šventuoju graliu senėjimo tyrimuose“.

Kinijos ir Japonijos liaudies medicinoje šis poveikis žinomas jau 2000 metų. Japoninė, kaip ir jai gimininga sachalininė, reinutrė auga ir Lietuvoje, įtraukta į invazinių augalų sąrašą. Liaudyje reinutrė dar vadinama „bambuku“, nes išaugina ilgą, nariuotą 3-4 metrų aukščio stiebą. Jos jaunus ūglius mėgsta valgyti vaikai, nes jie rūgštūs, primena rabarbarus. Reinutrė labiausiai nemėgiama dėl galingos šaknų sistemos, galinčios ardyti asfaltą ir betoną.

Masinis išmirimas tęsiasi jau 50 metų

Aberdeno universiteto (Škotija) mokslininkai apskaičiavo, kad nuo 1970 metų dėl pernelyg intensyvios žvejybos, buveinių naikinimo ir taršos jūrinių paukščių gausa sumažėjo net 70 proc. Šį katastrofišką paukščių sumažėjimą nulėmė žuvininkystės verslo požiūris, kad visi žuvų ištekliai vandenynuose priklauso žmonėms. Paukščiai buvo ir tebėra laikomi konkurentais ar net kenkėjais. Prie viso to prisideda ir neigiamai paukščių gyvenimą veikianti klimato kaita, dėl kurios pasikeičia jūrų ekosistema. Neseniai Beringo sąsiauryje į krantą buvo išplauta tūkstančiai žuvusių paukščių, kurių pagrindą sudarė šiauriniai fulmarai ir trumpauodegiai audrašaukliai (iš tikro žuvo milijonai, nes didžioji dalis nuskendo jūroje). Mokslininkai, atlikę šių paukščių skrodimus, nustatė, kad jie beveik neturėjo riebalinio sluoksnio, vadinasi, badavo.

Nustatyta, kad nusilpę ir negalėdami nulaikyti galvos virš vandens, paukščiai prigerdavo ir nuskęsdavo. Jūros paukščiai tik maža dalelė, iliustruojanti katastrofišką rūšių nykimą. Apskaičiuota, kad per pastaruosius 50 metų išnyko 67 proc. visos gyvūnijos. Ar galite įsivaizduoti, kad per tokį patį laiko tarpą išnyktų 60 proc. žmonijos? Dar vienas toks tyrimas sukrėtė JAV. Dalis drugių, lygiai kaip ir paukščiai, migruoja į šiltesnius kraštus. Vieni žymiausių tokių – monarchai, kurių milijoniniai spiečiai stebina visą pasaulį. Deja, praėjusiais metais šių migruojančių drugių Kalifornijoje pastebėta net 86 procentais mažiau nei anksčiau. Toks drugių skaičiaus kritimas tik per vienerius metus – vienas tragiškiausių gamtos istorijoje. Manoma, kad labiausiai prie to prisidėjo pesticidai.

Miškai galėtų atvėsinti planetą 1,5  ͦC

Miškų vaidmuo kovojant su klimato kaita yra blokuojamas pasaulio vyriausybių, – teigia 40 mokslininkų iš penkių pasaulio valstybių. Jų teigimu, esamų miškų išsaugojimas ir jau iškirstų atkūrimas leistų iki 2030 metų 18 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas ir tai sumažintų planetos vidutinę temperatūrą 1,5 laipsnio.  Visuose pasaulio miškuose yra sukaupta daugiau nei 3 trilijonai tonų anglies dvideginio. Tai daugiau nei visuose žinomuose naftos, anglies ir dujų telkiniuose kartu paėmus. Todėl miškų kirtimo mažinimas yra tiek pat skubus klausimas, kaip ir iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Ši žinia plačiai nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje, bet nesulaukė deramo dėmesio 2018 metų pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje Katovicuose, kur pasaulio vyriausybių atstovai derėjosi dėl naujų įsipareigojimų. Tuo tarpu žinomas laidų apie pasaulio gamtą kūrėjas Dovydas Atenboro (David Attenborough) šioje konferencijoje perspėjo: žmonių civilizacijos kolapsas jau matomas horizonte.

Palmių aliejaus eros pabaiga

Norvegija rengiasi tapti pirmąja šalimi, kuri uždraus palmių aliejaus importą. Palmių aliejaus gamyba siejama su katastrofiško masto atogrąžų miškų naikinimu Indonezijoje ir retųjų rūšių, tokių kaip orangutangai, praradimu. Įstatymas įsigalios 2020 metais. Kiek anksčiau Vilniaus knygų mugėje viešėjusi ir savo knygą „Rojaus atspindžiai“ pristačiusi lietuvių kilmės antropologė dr. Birutė Galdikas žurnalistams yra sakiusi: „Baisiausia, ką esu radusi Lietuvoje – muilas su palmių aliejumi, kuris buvo mano viešbutyje“. Palmių aliejaus draudimą visos Europos Sąjungos mastu pasiūlė ir Europos Parlamentas. 2016 metais Norvegija buvo paskelbusi, kad tampa pirmąja šalimi, draudžiančią importą bet kurių medienos produktų, kurie gauti iš naikinamų miškų.

Lietuvoje dėl vertimo klaidos ši žinia dažnai būdavo iškraipoma, neva Norvegija yra uždraudusi savo miškų kirtimą. Tuo tarpu Švedija, atrodo, pavargo būti aplinkosaugos lydere. Nuolatinės Europos Komisijos baudos dėl naikinamų vilkų ir gerokai suintensyvėję miškų kirtimai ėmė kenkti šios šalies reputacijai. Dar vienas smūgis – Švedijos parlamentas 200 milijonų eurų sumažino šių metų aplinkosaugos biudžetą. Nevyriausybinių organizacijų teigimu, tai dar labiau paskatins kirsti likusius miškus biokuro ir celiuliozės pramonei, tokiu būdu gerokai susilpninant kovą su klimato kaita.

Estija uždraudė plynus kirtimus saugomose teritorijose ir žengia toliau

Estija tapo pirmąja Baltijos šalimi, kurioje plynieji miško kirtimai saugomose teritorijose uždrausti, bet visuomenė ir ją remiantys Tartu universiteto mokslininkai nesustojo: pasinaudojant piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teise surinkta virš 70 000 parašų siekiant, kad visuose valstybiniuose miškuose plynų kirtimų plotas būtų sumažintas nuo 7 iki 1 ha. Be to, siekiama, kad:

– Miškas būtų laikomas atkurtu ne tada, kai jis pasiekia 0,5-1 metro aukštį, kaip dabar, o kai pasiekia trečdalį kirtimo brandos amžiaus ir medelių skersmuo krūtinės aukštyje būtų 6-12 cm. Iš esmės tai reikštų jaunuolyną, kurį jau galima būtų laikyti mišku;

– Saugomose teritorijose smarkiai apriboti kirtimus ar visai nustoti kirsti, kadangi jose labai trūksta senų miškų;

– Kirtimus vykdyti tik 4 mėnesius per metus, t.y., šaltuoju metų laiku, taip išvengiant dirvožemio naikinimo, gyvūnijos ir augalijos trikdymo;

– Inventorizuoti visas miškų vietoves, kurios svarbios estų ir suomių-ugrų kultūros paveldui ir saugoti jas kaip gamtines šventoves, o ne vien tik kaip archeologines vertybes;

– Užtikrinti vietos žmonėms palankias sąlygas įsigyti malkų iš aplinkinių miškų, kadangi šiuo metu ši galimybė labai apsunkinta. (Dėl Europos subsidijų atsinaujinančiai energetikai malkinės medienos kaina smarkiai išaugo, o Estija tapo viena pagrindiniu medienos granulių eksportuotojų ir Europos katilinių aprūpintoja, tokiu būdu nuskriausdama savo žmones, kurie neišgali susimokėt už kurą).

Kas bendro tarp Kongo, Kinijos ir JAV? Pigūs baldai

Kongo baseino miškai yra antrieji pagal dydį atogrąžų miškai pasaulyje (po Amazonės) ir Kinijos kompanijos agresyviai bei nelegaliai kerta šiuos miškus, kurie vėliau virsta pigiais baldais, skirtais JAV vartotojams. Kalifornijos universitetas nustatė, kad grobiamos ir į Kiniją išvežamos Kongo medienos kiekis padvigubėjo, lyginant su 2001 metais. Londone įsikūrusi investicijų tyrimų organizacija nustatė, kad juodoji medienos rinka, kurioje dalyvauja valstybinės Kinijos bendrovės, sudaro 30 milijardų JAV dolerių kasmet.  Europos Sąjunga ir Australija yra uždraudusios nelegaliai gautos medienos iš Afrikos importą, bet Kinija sėkmingai tai išnaudoja. Turint minty, kad ir naujasis Brazilijos prezidentas pradėjo įgyvendinti savo rinkiminį pažadą „Atverti Amazonę žemės ūkiui“,  atogrąžų miškų likimas kaip niekad kybo ant plauko.

Milijardierius siekia trečdalį planetos paskelbti saugoma teritorija

Jei domitės pasaulio gamtos išsaugojimo aktualijomis ir nežinote pavardės Hansjorgas Vysas (Hansjörg Wyss), netrukus apie jį sužinosite. Tai 83 metų verslininkas ir filantropas, gimęs Berne, Šveicarijoje. Savo laiku jis sėkmingai vystė Belgijos plieno pramonę ir praturtėjo iš medicininių priemonių gamybos, tokių, kaip vidiniai varžtai, kurie skirti sutvirtinti lūžusius kaulus. Dabar H. Vysas gyvena Vajominge, JAV. Ten įkūrė Wyss fondą, kuris praėjusiais metais išsikėlė ambicingiausią istorijoje tikslą – iki 2030 metų 30 proc. planetos sausumos ir vandenynų paskelbti saugoma teritorija. Tai dvigubai didesnis plotas nei yra saugomų teritorijų šiuo metu. Šiam tikslui pasiekti H. Vysas investavo 1 milijardą JAV dolerių. Šie pinigai bus skirti kuriant ir plečiant saugomas teritorijas, nustatant ambicingesnius tarptautinius gamtos išsaugojimo tikslus, investuojant į mokslą ir įkvepiant gamtos išsaugojimo iniciatyvas visame pasaulyje. Pagrindinis fondo partneris – Nacionalinė geografijos draugija. Nuo savo veiklos pradžios 1998 metais fondas jau skyrė beveik pusė milijardo JAV dolerių, kad apsaugotų 40 milijonų hektarų vertingiausių teritorijų visame pasaulyje. Pasiekti, kad per 12 metų trečdalis planetos būtų saugoma teritorija nebus taip lengva, bet, kas žino, kiek milijardierių dar prie to prisidės. Turtingų filantropų, remiančių gamtos apsaugą, sąrašas vis ilgėja. Rekordininkas iš jų yra Kinijos verslininkė ir stambiųjų kačių gerbėja He Čiaoniu (He Qiaonü, 何巧女), kuri 2017 metais įsipareigojo skirti 1,5 milijardo JAV dolerių (trečdalį savo turto), kad apsaugotų snieginio leopardo gyvenamąsias valdas.

Autorius yra gamtininkas, Labanoro klubo vadovas

Kategorijos: Akiračiai, Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: