Nacionalinėje bibliotekoje – pažintis su priešistoriniais raštais (2)

„Gilgamešo epas“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

„Gilgamešo epas“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Sausio 10 d., 18 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) prasidės išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Skaralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“. Mokslininkai pristatys sakraliausių, pamatinių pasaulio papročių raštų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų raštai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose bus atskleista kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek ir akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos. Renginių ciklo kuratorius prof. Audrius Beinorius (Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas).

Viešų paskaitų ciklą „Skaralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ pradės Gilgamešo epas – garsiausias Senovės Artimųjų Rytų literatūros kūrinys, pasakojantis apie Gilgamešo, legendinio Uruko karaliaus, nuotykius ir žygdarbius. Šis epas mums yra geriausiai pažįstamas iš akadų kalba ant 12 molinių lentelių užrašytos, t. y. standartinės, versijos, pirmiausia rastos Ninivėje, sugriautų Asirijos karaliaus Ašurbanipalo rūmų bibliotekoje. Vis dėlto pats kūrinys turėjo ilgą ir nevienalytę atsiradimo istoriją, pradedant žodiniais pasakojamais ir vėliau šumerų kalba parašytais mažesnės apimties epais. Tai kūrinys ne tik turintis savo istoriją, bet ir pats dėl paralelių su Senuoju Testamentu nuo pirmųjų jo lentelių fragmentų atradimo kūręs istoriją.

Net ir praėjus daugiau kaip trims tūkstančiams metų nuo jo sukūrimo, Gilgamešo epas neprarado savo svarbos, nes kalba apie pamatinius žmonių troškimus ir jausmus, viltis ir baimes, jis pasakoja apie gyvenimo trapumą ir neišvengiamą mirtį.

Paskaitą skaitys Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros lektorius dr. Tadas Rutkauskas.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Gerbiamieji, pasirinkta labai ir labai gera ŠUMERŲ tema. Beja Gilgamešas simbolizuoja ne žmogų, bet prieš daugiau nei 8 000 metų įvykusį globalinį tvaną ! Tačiau pranešėjui turiu labai ir gerą žinią – SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ĮMINTA PER 500 SENŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIAI! Jų tarpe yra ir ŠUMERŲ “KARALIŲ SĄRAŠAS”, kuriam jau netoli 500 000 metų!!! TIEK METŲ ŠUMERAI STEBĖJO ŽEMĖJA VYKUSIUS GEOFIZINIUS PROCESUS! Linkiu bibliotekai sėkmingo darbo!

  2. Gabrielė:

    Buvom. Labai įdomi paskaita. Tikimės, kad ir kiti numatomi pranešimai apie sakralius senuosius tekstus bus neprastesni: temos įdomios, gilios. Labai gaila, kad nefilmavo. Tokius renginius privalu fiksuoti ir skleisti platesniam ratui. Sekmės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *