Algimantas Bučys: pagoniškos Lietuvos valdovus popiežiai vadino karaliais (video) (29)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sausio 7 d. pristatyta Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“. Rašytojas, literatūrologas, literatūros kritikas A. Bučys savo veikalu siekia atstatyti tikruosius pagoniškos Lietuvos valdovų titulus.

Kodėl net ir lietuviškoje istoriografijoje valdovai vadinami didžiaisiais kunigaikščiais, nors daugybėje lotyniškų šaltinių Lietuvos valdovai tituluojami karaliais (lot. rex)? Knygoje, kurios pirmoji laida jau išpirkta, A. Bučys pateikia daugybę dokumentų lotynų kalba, išmargintų karališku Lietuvos valdovų titulu. Karaliais juos vadino ir popiežiai, ir Rygos auksakaliai. Nacionalinėje bibliotekoje knygos ištraukas skaitė aktorius Gediminas Storpirštis.

Kas lietuviškai ir nelietuviškai rašiusius istorikus privertė pasiklysti vertime? „Tai informacinis karas, nieko daugiau“, – taip mitologijos tyrinėtojas Dainius Razauskas pakomentavo popiežiaus karaliumi vadinto Lietuvos valdovo Gedimino titulo sumenkinimą vienoje iš ano meto lotyniškų kronikų.

Be mokslinių veikalų, A. Bučys yra išleidęs keletą poezijos rinkinių ir romanų. 2010 m. jam paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija už knygas „Barbarai vice versa klasikai“ ir „Seniausioji lietuvių literatūra“.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .

29 komentarai

  1. Arūnas:

    teisingiau būtų rašyti ne “pagoniškos Lietuvos”, o “ikikrikščioniškos Lietuvos”

    • Kęstutis:

      Labai teisingai. Aš irgi stengiuosi vartoti – papročiai iki krikščioniški, tikėjimas iki krikščioniškas…

    • Algimantas:

      Mano manymu šmeižikiškų žodžių ” pagonys,, pagoniškos Lietuvos ar iki krikščioniškos’ nereikėtų iš viso vartoti, o tiesiog rašyti PROTĖVIŲ religijos ar BALTŲ religijos. Krikščionių tikėjimas yra stabmeldystė, juk Pasaulyje nei vienoj religijoi nėra tiek stabų kaip krikščionių tikėjime. Be to ,
      krikščionybė niekuomet negynė lietuvių tautos.

  2. Atrodo, kad smegenyse tik vienas vingis?:

    Vienu žodžiu pakeldami mūsų valdovus į jiems prideramą vietą, kitu žodžiu-keiksmažodžiu paniekinate mūsų tėvynę Lietuvą.

  3. Prašalietis:

    Pirmieji Afrikos kolonizatoriai negrų genčių vadus taip pat vadino karaliais ir už butelį degtinės, veidrodėlius ar stiklo šukes iš šio karaliaus pirkdavo tūkstančiais jo gentainių(karaliaus pavaldinių). Šiandieninėje Lietuvoje buvusių karalių ir valstybės buvusių vadovų srityje taip pat yra”viskas įmanoma”. Seimas juk nesunkiai padarė jam labiausiai patikusį pokario partizanų vadą Ramanauską-Vanagą “buvusiu Lietuvos valstybės vadovu, kurio Lietuvos valstybė apsiribojo miškeliu kur jis su bendražygiais buvo išsikasęs sau bunkerį”, V.Lansbergis taip pat daliai žmonių atrodo “kaip buvęs valstybės vadovas, gal net didesnis kaip prezidentas”. Taip kad “pamatyti patiems ir parodyti bei įrodyti” kitiems “patriotiškai nusiteikusiems tautiečiams” buvus senovės Lietuvių genčių vadams “karaliais, carais, sultonais, šachais…” ir t.t. šiandieniams Lietuvos”tautiniams mokslininkams ir istorikams” yra vienas niekas…

    • Bartas:

      “Prašalietis” nepatenkintas, kad Va tik anas ir kitų šalių karaliai savo laiškuose į Lietuvos valdovus kreipėsi kaip į sau lygius – karalius. Supratau Tamstos teiginius. To laikmečio Vakarų Europos valdovai su popiežium , buvo melagiai . Ar suklydau?

      • Prašalietis:

        Bartukai,”Prašalietis”labai patenkintas šiandienos “tautinių istorijos mokslininkų atrandamų” Lietuvos karalių ir visokių kitokių valdovų ir vadovų gausybe. Tegul “pamato”šiandieninė Rusija ir visas pasaulis su kokia Lietuvos “valdovų gausybe jiems teko spręsti reikalus” senovėje…. Tik su šiandieniniu Seimu “yra truputį ne kaip”, kas liečia Lietuvos “buvusių valstybės vadovų nustatinėjimus”. Seimas “sugebėjo išstenėti buvusiu pokario Lietuvos vadovu”tik vieną Ramanauską-Vanagą, kuris prezidentūros bunkerį buvo išsikasęs Dzūkijos miškelyje ir kurio asmeniniai “valstybės vadovo nuopelnai yra gerai tautinių istorikų nušviesti”. Tik yra “įdomu”, kodėl “tautiniams lietuviškos istorijos moksliniams guru ir patriotiniam Seimui neįtinka buvusiu Lietuvos vadovu” J.Žemaitis-Vytautas?? Juk jis nuveikė bene daugiausia pokario kovose…Jis siekė, kad partizaninis judėjimas taptų organizuotu kariniu politiniu pasipriešinimu Lietuvos okupacijai. Jis buvo išrinktas visos Lietuvos partizanų vadu. Juk 1949m. vasario 16d. LLKS Taryba suteikė J.Žemaičiui-Vytautui laisvės kovotojo partizanų generolo laipsnį. Vienbalsiai jis buvo išrinktas LLKS tarybos Prezidiumo Pirmininku ir l.e. ginkluotųjų pajėgų vado pareigas (1949m. rugsėjo mėn. šios pareigos buvo pavestos A.Ramanauskui, o nuo 1950 05 10 karinės veiklos vadovu vėl tapo J.Žemaitis). Taip pat 1949m. vasario 16d. LLKS Tarybos deklaracijos 8-ame punkte numatoma, kad “atstačius Lietuvos nepriklausomybę ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas”. Taigi, susiklosčius palankiomis sąlygomis, J.Žemaitis būtų tapęs penktuoju Lietuvos prezidentu….Na kaip yra su Ramanausko- Vanago “vadovavimu buvusiai valstybei” yra prirašyta daugiau nei reikia.. Štai tau Bartuk “pasitenkinimai, nepasitenkinimai, melavimų ir teisybės sakymai” apie Lietuvos “buvusių karalių ir valstybės vadovų gausybę ir Lietuvos valstybės nesibaigiančią didybę ir galybę”….

        • Prašalietis:

          ….Ir kada “tautinių istorikų” visos tautos “džiaugsmui”bus įskaičiuotas, šiandiena vis dar neįskaičiuotas”, kaip “buvęs Lietuvos valstybės vadovas” profesorius, mokslinio komunizmo specialistas, “patriarchas” ir t.t.” V.Lansbergis….

          • Bartas:

            Ne atsakei ,Tamsta, į klausimą. Man labai svarbu susižinoti. Romos Papa melagis ar ne. Su V. Lansbergiu – vėliau.

            • Prašalietis:

              Bartai, kad tu pats “atrastum”atsakymą į tau svarbų klausimą dėl Romos Papo ir Europos valdovų “melavimo ar ne”, pradėsiu nuo elementarių dalykų. Žmonija atrado kalbą kurioje kiekvienas žodis, kuris turi pagrindinę reikšmę kažką apibrėžiančią. Karalius, tai tuo metu reiškė ne tik galios pripažinimą, bet ir tuometinės”civilizacijos lygio pripažinimą”,reiškė tuometinės “civilizuotos”ir krikščioniškos Europos ir Romos Papos pripažintos karalystės valdovą. Karalius turėjo būti krikštytas ir galėjo būti karūnuotas tik Romos Papos. Kas, kada, ką ir kuo tais laikais pavadino nepasako, kad tas tuo iš tiesų buvo…. O istorijoje buvo tautos užkariavusios kitas tautas ir teritorijas pavadintas imperijomis, o jų valdovai buvo pripažinti imperatoriais, beje, be kurių sutikimo Romos Papa negalėjo karūnuoti atitinkamo valdovo karaliumi… Činhis Chanas nebuvo nei karaliumi, nei imperatoriumi, Afrikos ir Amerikos genčių vadai savo gentainiams buvo “Dievais žemėje”, bet nebuvo nei karaliais, nei imperatoriais. Na o kad Tamsta lengviau rastų atsakymus į panašius klausimus, mažytis pratimėlis: Tamsta turbūt girdėjai, kad Ramanauskas-Vanagas Seimo yra tituluotas buvusius Lietuvos valstybės vadovu. Klausimas: Ar Ramanauskas- Vanagas buvo Lietuvos valstybės vadovu ir ar Seimas yra melagis ar NE??

      • Atmintis:

        Viduramžių teisės nepakeisim. XII ir XIII a. besikuriančių Europos nacionalinių karalysčių siekį savarankiškumo nuo popiežių įtakos rėmė teisininkai (legistai), kurie ryžtingai rėmė vietos karalių valdžią. Tuomet sukurtas karalių vainikavimo formuliaras nustatė karalių suverenitetą, bet pripažino popiežiams vainikavimo teisę kaip oficialią titulo ir valstybės suvereniteto pripažinimą. Ši teisinė tradicija galiojo iki ją Napoleonas sulaužė.

        • Prašalietis:

          Taigi, Lietuva teturėjo vieną vienintelį Didyjį Kunigaikštį Mindaugą, kuris suvienijo Lietuvą, priėmė krikštą ir buvo Romos Popiežiaus karūnuotas Lietuvos karaliumi. Didikai,nepritarusieji Mindaugo krikštui, nedaug laiko praėjus po karūnavimo, jį pasmaugė ir tikri Lietuvos karaliai su Mindaugu pasibaigė… Todėl, kad ir kiek šiandieniniai”patriotiškiausi istorikai ir mokslininkai įrodytų buvus Lietuvoje gausybei karalių”, jų iš tiesų vistiek tebus vienas karalius Mindaugas…… Lietuvai istorijoje pasisekė, kad Lietuva turėjo nors vieną tikrą karalių…..

        • Taigi, Mindaugas, kaip rodo A.Bučio tirti popiežiaus dokumentai, jau būdamas savarankiškos Lietuvos karalius, tik vainikavosi juo pagal tuomet oficialiai pripažintą krikščionišką tvarką, kad tuo pasiektų reikalingą oficialų valstybės suvereniteto pripažinimą ir per tai teisėtą jos gyvavimą. Beje, pažymėtina, jog Mindaugas pasiekė, kad krikščiomiška Lietuvos karalystė taptų paveldima – popiežius atskira bule šį jo prašymą patenkino. Taigi, nužudžius karalių Mindaugą su jo nužudymu krikščioniška Lietuvos karalystė nesibaigė. Beje, kryžiuočių kronikos karaliaus sūnumi įvardijo Vytenį, taigi Lietuvos karalystė bažnytinės teisės prasme gyvavo ir buvo valdoma karaliaus Vytenio, juo tapusio paveldėjimo keliu. Taigi, jam vainikuotis Lietuvos karaliumi dar ir popiežiaus valia nebuvo reikalinga. Tolesni istorijos faktai rodytų, kad Lietuvos karalystė gyvavo iki Krėvos unijos ir jos valdovai (Gediminas, Kęstutis) teisėtai įvardijami karaliais.

          • Prašalietis:

            Beje, dėl Lietuvos karalių, karalystės po Mindaugo nužudymo”nesibaigimo”… Kiek žinoma tai Vytautas Didysis prašė pas Romos Popiežių karaliaus karūnos ir siekė būti Popiežiaus karūnuojamas Lietuvos karaliumi. Deja, Vytautui Didžiajam pritrūko Lietuvos karaliaus karūnai gyvenimo trukmės…..

            • Prašalietis:

              …. Nepasisekė Lietuvai ir Vytautui Didžiajam, kad tais laikais šalia Vytauto Didžiojo nebuvo A. Bučio, kuris manau būtų nepsidrovėjęs ir pasakęs Vytautui, kad nereikia prašyti karaliaus karūnos pas Popiežių, nes ją jis gali užsidėti pats,kai tik panorės. O nesusipratėliui Popiežiui A.Bučas, pavartęs Popiežiaus popierius,taip pat būtų pasakęs, kad Vytautas Didysis “sutinkamai su to Popiežiaus popieriais”,turi teisę užsidėti “paveldėtą” iš Mindaugo Lietuvos karaliaus karūną pats, kai tik panorės…

  4. Bučio tyrimų išvados kelia pagrįstą koncepcinį klausimą Lietuvos istorijoje ir politkoje. Būtent tas faktas, kad popiežius dar iki Mindaugo karūnavimo Lietuvą vadina Lietuvos karalyste, o Mindaugą – jos karaliumi, rodytų, jog ne krikštas Lietuvą padarė karalyste, kad ji šį statusą turėjo dar iki krikšto, o jos valdovai dar iki to buvo laikomi karaliaus statuso asmenimis. Krikštas Lietuvą padarė tik tuolaikine krikščioniška karalyste, esančia tiesioginėje Šv. Petro nuosavybėje, o Mindaugą – atitinkamai – krikščionišku karaliumi. Tokiu atveju akivaizdu, kad Lietuva karalystės, o jos valdovai karalių statusą prarado tik dėl Krėvos unijos, kuomet Lietuvos karalystė buvo prisegta (applicare) prie Lenkijos karalystės ir tapo kunigaikštyste Lenkijos karalystės sudėtyje. Dėl to Lietuvos valdytojai imta vadinti ne karaliais, o kunigaikščiais. Taigi Jogaila palaidojo Lietuvos kaip karalystės, kaip suverenios valstybės statusą. Lietuvai tai buvo tolygus istorinis veiksmas 1940 metų “Stalino saulės” parvežimui iš Maskvos… Taigi būnant nuosekliems derėtų imtis panaikinti gatvių pavadinimus esančius Jogailos, o gal ir jo ištikimo tarno Vytauto, vardais, o juo labiau VDU pavadinimą. Vilsimės, kad tuo naujasis ŠMM ministras bei naujai išrinkti merai atitinkamai ir pasirūpins…

    • Prašalietis:

      Parsineštos Briuselinės saulės dėka šiandieniniai”tautiniai patriotai” šiandiena “pamato lietuviškas nepriklausomas karalystes, lietuviškus karalius lygius Romos imperijos imperatoriams, kurie po Lietuvos žemelę vaikščiojo jau prieš 1000 metų iki Romos imperijos atsiradimo”,kurių niekas ir prie jokių “tautinių saulių” praeityje niekados dar nebuvo aptikęs…. Tokių Lietuvos nepriklausomos ir suverenios valstybės karalių ir valstybės vadovų buvimą iki krikšto”įrodo” paskutinis Seimo atrastas nepriklausomos ir kovojančios suverenios Lietuvos “buvęs vadovas” Ramanauskas-Vanagas…. Taip kad klausimas nekyla nė vienam dar neišsivaikščiojusiam”tautiniam patriotui”, kad Briuselio saulės dėka nušviestų šiandieninių”tautinių istorikų ir intelektualų protų” atrastais, niekam iki šiol nebuvusių “žinomais” Lietuvos karalių, imperatorių, sultonų, valstybės vadovų ir t.t.”atminties įamžinimu ir atminimo šventumu” ŠMM ministras, ir ne tik jis, pasirūpins ne tik atitinkamai, bet ir labai operatyviai…..

      • Nuomonės tyrimai rodo, kad 92 %-ams Lietuvos Briuselis, šalies buvimas ES nėra jokia problema, – tam pritariama. Tad dėl Briuselio pyškini pro šalį, – tikras “prašalis”…

        • Prašalietis:

          Lietuvoje nuomonės tyrimai rodė iki pačių 1991 metų, kad 1940 metais tuometinio Paskaičius”patriotinės Vilnos”-“Nuomonės tyrimai rodo, kad 92 %-ams Lietuvos Briuselis, šalies buvimas ES nėra jokia problema, – tam pritariama”… “Prašaliui užsinorėjo dar pykštelti pro šalį”…. 1941 metais Lietuvos Seimo parnešta Stalino saulė, pagal buvusius visokius balsavimus ir tyrimus 98-99 % žmonių taip pat nebuvo jokia problema iki pačių 1990 metų. Paskutiniai tyrimai, Gorbačiovo inspiruotas sąjunginis referendumas dėl TSRS išsaugojimo parodė, kad 72 proc. TSRS žmonių buvo”už”. Ir su tuometinių Lietuvos “didvyrių” kaulų atkasinėjimais buvo ne prasčiau, o gal net buvo”šumniau” nei šiandien. Iki šiandien šiuolaikiniai”tautiniai patriotai įšventino” kol kas tik Ramanausko-Vanago kaulų ir atminties šventumą. Tuometiniai “tautiniai patriotai” ekshumavo ir perlaidojo keturis Smetonos sušaudytus tuometinius tautos didvyrius K.Požėlą, J.Greifenbergerį, R.Čarną ir K.Giedrį. Lietuvoje visuomet malonu matyti, kad masė”tikrų tautinių patriotų” visais laikais sugeba”pyškinti ten kur reikia”. Na o “prašaliečiams nelabai sekėsi pyškinti kur reikia” prie buvusių valdžioje tautinių komunistų šviečiant Stalino saulei, prie šiandieninių Briuselio saulės nušviestų pro europinių ir pro JAV “tautinių persikvalifikavusių neokomunistinių demokratų” jiems dar labiau nesiseka atspėti kur “reikia pyškinti”….

          • Derėtų būti kultūringesniam ir pasieškoti savo lygio portalo – tuštiems pasapaliojimams. Dabar, kaip matyti, net nesuprati, kad neskiri totalitarizmo nuo demokratijos…

            • Prašalietis:

              P.S. Malonu yra pacituoti Vilna-os “kultūringus, aukšto tautinio intelektualinio lygio, netuščius ir objektyvius nepasapaliojimus”kaip: Nuomonės tyrimai rodo, kad 92 %-ams Lietuvos Briuselis, šalies buvimas ES nėra jokia problema, – tam pritariama. Tad dėl Briuselio pyškini pro šalį, – tikras “prašalis”…Iš kito “kultūringo ir objektyvaus papyškinimo ten kur reikia”-Būtent tas faktas, kad popiežius dar iki Mindaugo karūnavimo Lietuvą vadina Lietuvos karalyste, o Mindaugą – jos karaliumi, rodytų, jog ne krikštas Lietuvą padarė karalyste, kad ji šį statusą turėjo dar iki krikšto, o jos valdovai dar iki to buvo laikomi karaliaus statuso asmenimis….Taigi Jogaila palaidojo Lietuvos kaip karalystės, kaip suverenios valstybės statusą. Lietuvai tai buvo tolygus istorinis veiksmas 1940 metų “Stalino saulės” parvežimui iš Maskvos… Taigi būnant nuosekliems derėtų imtis panaikinti gatvių pavadinimus esančius Jogailos, o gal ir jo ištikimo tarno Vytauto, vardais, o juo labiau VDU pavadinimą. Vilsimės, kad tuo naujasis ŠMM ministras bei naujai išrinkti merai atitinkamai ir pasirūpins”…” Taigi, po tokių pacitavimų”prašaliečiui” beliko “primityviai ir nekulturingai”, “kultūringai ir tautiškai objektyviai” Vilna-i droviai pakartoti: Briuselio saulės dėka nušviestų šiandieninių”tautinių istorikų ir intelektualų protų” atrastais, niekam iki šiol nebuvusių žinomais Lietuvos karalių, imperatorių, sultonų, valstybės vadovų ir t.t.”atminties įamžinimu ir atminimo šventumu” ŠMM ministras, ir ne tik jis, pasirūpins ne tik atitinkamai, bet ir labai operatyviai…..Na o “prašaliečiams nelabai sekėsi pyškinti kur reikia” prie buvusių valdžioje tautinių komunistų šviečiant Stalino saulei, prie šiandieninių Briuselio saulės nušviestų pro europinių ir pro JAV “tautinių persikvalifikavusių neokomunistinių demokratų” jiems dar labiau nesiseka atspėti kur “reikia pyškinti”…. “Taunei” Vilna-i tai sekasi daryti nesunkiai ir “kultūringai”….

              • Trydaliokis sau toliau… Šuo loja, o karavanas eina…

                • Prašalietis:

                  Tamstos ” Tautinis mandagumas, inteligentiškumas,moksliškumas”ir t.t. yra aukšto lygio ir jis kaip tik”labai tinka inteligentiškam”Alko portalui. Tiesa iki V. Lansbergio “inteligentiškumo ir mandagumo lygio dar toli”. Įrodymui mažytė citata iš V.Lansbergio kūrinio”perpildyto tautiniu inteligentiškumu ir mandagumu”: – “Viena svarbiausių nūdienos užduočių – tai santykių gerinimas su šūdu.Šūdas yra faktas, todėl klaida būtų vengti šių santykių – apeiti, neliesti ir neuostyti. Vadinti šūdą tik slapyvardžiais. Manoma, kad šūdas nuo to tik dar labiau šūdėtų….
                  Kitas mažytis pastebėjimas- išsivaikščiojantis lansberginis durnių laivas su savo “tautiniais”keleiviais plūduriuoja nelabai gerai kvepiančioje”tautinėje kūdroje”, todėl “eiti karavanu į šviesų tautinį rutojų kaip ir nesigauna”, o ir “potencialių šunų visas milijonas jei loja, tai linksmai loja emigracijoje”….

  5. Atmintis:

    Kad mūsų suvokimas, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus laikmečiu, būtų šiuolaikiškas ir orus, turime remtis tvirto istorinio turinio valstybės paveldu, kuris neatsiejamas nuo Mindaugo Lietuvos valstybės pripažinimo akto. Lietuvos karalystės, kaip tarptautinio valstybingumo precedentas užtikrino tautos laisvės ir nepriklausomybės istorinį būvį nepriklauso nuo vėlesnio valstybės, jos valdovų statuso.

  6. LosAngeles:

    Karalius – tai tik pavadinimas. Santykiuose ‘aukstuomeneje’ visada buvo itin svarbu ‘padetis’: t.y. ar i tave ziuri kaip i lygu, ar kaip i ‘prie kojos’… Manau didele klaida priimti kitu primesta terminologija- pralaimejimas garantuotas (stai ir dabar- liaudis gincijasi, visi irodineja savo tiesa). O klausimas paprastas: ka apie musu valdovus galvojo kiti europos valdovai. Sprendziant is laisku ir islikusiu duomenu- ziurejo kaip i lygevercius sau… Stai ir viskas. Jei karalius (oficialus 🙂 ) ziuri i kazka kaip i lygeverti, tai …. jis gali netureti tokio pat oficialaus titulo (karalius), bet jo padetis butent tokia- karaliska

    • Atmintis:

      Ir vėl klausimas, ar galime karaliais vadinti didžiuosius kunigaikščius, kurie valdė platesnį nei karaliaus Mindaugo kraštą? Norint suvokti karaliaus titulo istorinę svarbą reikia remtis ano laikmečio teisinėmis normomis, kurios Viduramžių Europoje buvo suformuotos besikuriančiose nacionalinėse karalystėse. Priešinantis Šventosios Romos imperijos viešpatavimui teisininkai (legistai) pasitelkę Romėnų teisę rėmė vietos karalių valdžią prieš bažnytinę imperiją, tuomet ir buvo sukurta garsioji suvereniteto teorija – karūna kaip aukščiausioji valdžia įtvirtino valdovo subjektyvią teisę valdyti valstybę. Tačiau dvasininkija, pralaimėjusi pretenzijas į pasaulinį viešpatavimą, kompromiso keliu pasiekė išskirtinę teisę vainikuoti valdovus. Karalių vainikavimo karališkasis formuliaras įtvirtino, jog joks kraštas ir jokie vietos, teritorinės galios veiksniai negalėjo patys spręsti savo valdžios organizacijos karališko titulo principu. Karaliaus valdo, kunigaikščiai nusilenkia karaliui – kaip pridera.

      • LosAngeles:

        na taip, priimsite neprietelio taisykles- jau pralaimejote…
        Kad ‘karalius valdo, o kunigaiksciai nusilenkia’, tai gal ir taip, bet kalba apie tai ir eina, apie padeti. Karalius auksciau kunigaikscio… musu gi aptariamu atveju, jei karalius pripazista kazkoki valdova sau lygiu, tai …. padetis to valdovo tikrai ne kunigaikstiska, nes kaip jau aptareme, kunigaikstis zemiau karaliaus. Cia gi- lygus.
        Kitaip tariant, gali tureti kazkokio dedes tau uzdeta karuna, bet jei esi ‘grybukas’, tai nekelsi balso pries kaimyna, kurio tas dede nekarunavo, bet jis ir be karunos laisvai gali duoti tau i ‘dantis’. Tai vadinama padetimi, ir musu valdovai butent ja ir turejo. Popieziaus karuna gi, kaip pats rasete, ‘..Tačiau dvasininkija, pralaimėjusi pretenzijas į pasaulinį viešpatavimą, kompromiso keliu pasiekė išskirtinę teisę vainikuoti valdovus. Karalių vainikavimo karališkasis formuliaras įtvirtino, jog joks kraštas ir jokie vietos, teritorinės galios veiksniai negalėjo patys spręsti savo valdžios organizacijos karališko titulo principu..’ T.y. as issimusiau isskirtines salygas leisti istatyma, ji isleidau, ir dabar sakau kad pagal ‘mano’ istyma tu esi niekas… Kai tik kazkas is musu proteviu su tuo sutiko, ir prasidejo 🙂 kuo baigesi- zinome

        • Atmintis:

          Gerbiamasis, dėkitės galvon, jog karaliaus kaip valstybės tarptautinės teisės subjekto autoritetas priklauso ne nuo pavadinimo. Lietuvos didieji kunigaikščiai gerai suprato Mindaugo karalystės, karūnos ir karūnavimo reikšmę ir to siekė. Bet istorijos nepakeisime – Gediminas atsisakė, Vytautui nepavyko, o nesant vainikavimo ritualo karaliaus pavadinimas neturi teisinių galių. Dabar užmojis kunigaikščius „karūnuoti“ karaliais tėra naivus užmanymas. Bet svarbiausia – istorinė Mindaugo karūna kaip Valstybės suvereniteto paveldas buvo ir tebėra istorinė, politinė ir teisinė vertybė. Poetas Bernardas Brazdžionis karaliaus Mindaugo vainiką neatsitiktinai susiejo su Lietuvą, su tautos likimu: „Uždėjote karaliaus titulo karūną, / Ne man uždėjot, Lietuvai, su ja, / Nenuimta, lietuvis šimtmečiais tebūna / Ar švies diena, ar naktys siaustų ją“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *