Pasaulyje, kuris yra tikras, praėjo dar metai. Čia galioja paprastumas, sveikas protas, svajonės ir neviltis. Žmonės juokiasi ir apkabina vaikus, sveikinasi, ilsisi, būna neteisūs ir lanko vieni kitus. Rytoj vėl į darbą.
O marionečių teatre, stebinčiame mus pro ekranus, smilkalų kvapas ir užkulisiuose bruzdesys. Scenoje dar grikši dirbtiniai sąnariai ir laidų pluoštais ateina komandos, sukiojasi stiklo akys, juda kramtymo, ryjimo ir kalbos padargai. Plastikinės lėlės kalba ir kalba.
Tik kas jų besiklauso? Praeis dar keletas kalėdų, ir niekas nebeatsimins tų merkelių ir grybauskaičių, makronų ir junkerių. Tai nueinantis, numirėlių pasaulis – jie dar atrodo kaip gyvi, labai panašūs į tikrus, žiūri ir vaikšto panašiai kaip žmonės, bet jau yra seniai numirę.
Vis pagalvoju – o kada jie užgesina šviesas, atsigula ir žiūri tamsoj lubas, būna nuogi ir vieniši – nejaugi neatsimena gyvenimo? Ar pagalvoja kada apie tai, kas yra šioje pusėje veidrodžio, ar ir sapnuose jie iš plastmasės?
Ir negyvėliai šaltom akim šypsosi iš ekrano. Ir švelniai, grasinančiai palinki mums laimės, su didele baime dėl savęs. Ir senukų, knygučių ir maltiečių sriubyčių mylėtoja mieliems Lietuvos žmonėms pareiškia, kad neleis įsigalėti karingam neraštingumui ir agresyviam populizmui.
Neraštingi ir populistai – tai visi mes. Neraštingi, nes matom ko nereikia, agresyvūs ir karingi – nes netylim. Neraštingi, nes tik tie raštingi, kurie pasirašo valstybės ir tautos sunaikinimo dokumentus jų neskaitę.
Dar liliputų šalies valdovė, labai mylinti vaikučius ir jų atiminėtojus, mums įsako saugoti žmonių teises ir laisves. Šalies, kuri visiems lygiai ir teisingai padarys viską, kad apsaugotų ir gintų vienų teises ir laisves, bet nematytų kitų nelaisvės ir neteisingumo.
Kuri per metus nesugeba net išversti į lietuvių kalbą Europos žmogaus teisių teismo sprendimo, kuris dvarui nepatinka. Ir priima be jokių vertimų ir skaitymų tai, kas dvarui patinka ir gali padėti tolesnei karjerai numirėlių pasauliuose.
Durys toli prasivėrė ir dvelktelėjo tikrumo nuojauta. Šie dveji metai bus lemiantys, jie savo bausmes atsėdėjo ir viską padarys, kad vėl ateitų SAVI. Pavardės ir vardai čia visiškai nesvarbūs, nes kalba apie numirėlių išlikimą.
Šie metai bus mums išbandymas – ar nesame ir mes numirę. Ar dar pavyks kartelį mus apgauti, įkalbėti, prižadėti ir toliau mus kaip tik nori turėti. Ar sugebėsim tarpusavyje dėl smulkmenų nesusipjauti ir neimsim vienas kito neapkęsti didžiam džiaugsmui tų, kurie mūsų neapkenčia ir bijo?
Gyvieji yra įvairūs, nevieningi ir abejojantys, dažnai suklysta ir dėl užsispyrimo bei ribotumo neatskiria to, kas jiems svarbiausia. Jie patiklūs, nuoširdūs, pyksta ir džiaugiasi kaip vaikai. Tokia tikrumo kaina.
Patikėkit, numirėliai padarys viską, kad tuo pasinaudotų. Jiems pavyks tiek, kiek mes leisim, o gausim tiek, kiek esame nusipelnę. Linkiu visiems meilės, supratimo ir drąsos gyventi be melo.
Nežinau kaip jums, bet man tai nuotaiką pataisė, linksmai čia Rusteika pasveikino visus ir taikliai. Ir iš ties metai tai nusimato linksmi – rinkimai artėja. Žiūrėsim “kas juoksis paskutinis”…
Puikiai. Pagarba
Panašu kad autorius rašė “negyvas”
Mažum kai išsiblaivys išvers į žmonių kalbą ką čia pripaistė.
Puikus straipsnis, šaunuolis autorius. Iliustracija irgi sąmojinga.
Tai prisiimi, Rustaika, neraštingo populisto statusą?
Gal ir teisingai. Tiesa, kažka rašyti gal ir moki.
Kartais aš mastau, kodėl tie, tarsi raštingi žmones, kartais net mokslo laipsnius turintys, rašinėja visokius absurdiškus niekus ar net visiškai nusišneka. Esu teigęs, kad bent politikai tokiais apsimetinėja – nes susitapatinus su liumpenu, pastarąjam ima atrodyti, kad tai “jų žmogus”, ir dar pakankamai raiškiai pakalbėt ar kažką parašyt sugebantis. Tad renka jį.
Bet kodėl tie, kartais net su mokslo laipsniais, kurie nesiveržia į politiką, algiasi panašiai? (gal nežinau – gal ir “tie” veržiasi – pavyzdžių jau turime).
Nors asmeniškai ir aš pažįstu vieną kitą jau garbaus amžiaus mokslininką, kuriam būdinga stebėtinai siaura pasaulėžiūra. Jis gal ir geras savo srities specialistas (pvz, uodo trūklio trečios kojos antra slankstelio žinovas), bet plačiau – nei “bum bum”… Būna ir tokių.
Tad, Rusteika, nenorėjau jūsų įžeisti. Neįsižeiskit. Bet, manau, neįžeidžiau labiau, nei jūs įžeidinėjate tuos, kuriuos minite savo rašinyje. Nors, pvz. Grybauskaitės, ir aš nesu gerbėjas. Bet šį kartą ji pasakė teisingai.
Na parašyti, kad karalienė “apsinuogino” ne laiku ir ne vietoje, joks įžeidimas, veikiau naudingas patarimas ;)… Gebėjimas suprasti “liumpenų” (didžiosios visuomenės dalies) poreikius ir vargus, geras bruožas, dėl ko belieka tik pasidžiaugti. Populizmas demokratijos pagrindas, visuomenę valdyti turi daugumos, o ne “seksualinės” ar politinės mažumos…
Kiek pastebėjau, Tamsta visada piktinatės alko straipsniais ir nesibodite savo paniekos pareikšti viešai. Jei jums taip labai ne prie širdies tautinės ir “populistinės” idėjos, tai nesivarginkite su panašiomis rašliavomis. Jūsų paslaugoms Delfi, Alfa, lrytas ir krūva kitų, kurie patenkins Tamstos išrankų skonį ir atlieps politinėms pažiūroms.
Kai filologas izivaizduoja esąs profesionalus medikas – jis tampa kokiu bioenergetiku ar ekstraseansu;
Kai fizikas įsivaizduoja beesąs įstorikų – jis patmap dešimto Žemės judėjimo atradėju
Politologija – taip pat mokslas. Ir kai mėgėjas bando politikuoti – jis tampa eiliniu populistu ir dar laabai pyksta, jei jį kas nors taip pavadina…
O dėl “Alko” – ta stovėjau prie jo ištakų. Dar tuomet, kai jis kūrėsi (tiesa, tada naudojau kitus sklapyvardžius) sakiau – tik nelyskim į politiką! “Alkas” turėjo tapti puikiu profesionaliosios etninės kultūros propaguotoju. Tikrai verta pasidžiaugti – tokiu ir tapo. Tačiau kai tik bandoma lysti į politiką – “Alkas” tampa visokių nepritapusių marginalų (tarp kurių pasitaiko net ir vatnikų) ruporu. Net ir dabar ne kartą “Alko” redaktoriams patarinėjau – beikite politikuoti ir bendradarbiauti su marginalais, nes “Alkui” tai nei kiek neprideda, netgi atvirkščiai – daug atima. Grįžkime prie ištakų – etninės kultūros, ir tai bus puiku!
Tad galite nevaryti manęs iš čia. Komentavau “Alke” ir komentuosiu. Mano pareiga pabandyti kai kuriuos “Alko” keistai susupolitizavusius redaktorius atvesti į protą.
Bet rašyti Tamsta tai visai neišmokote.
Jei” į protą” save,tai to žygdarbio ir pakaktų gyvenimui:):):)
Pilnai užjaučiu Žemaitį. Visada prie ko nors geresnio ištakų sistema pritaiso savo kadrų. Ir dažnai nuvairuoja naujadarą į savo pusę. Bet su Alku matyt nepasisekė, o Žemaitis liko toliau daryti savo darbo. Žemaiti, ar neatrodo, kad labai jau ryškiai liberastiškai atrodai, kad ir kaip bandytum tai paneigti. Esate gera pora su Diedu,
Valstybės vadovai nesugeba taip vadovauti valstybei, kad užtektų lėšų pamaitinti vargstančiuosius ir nupirkti pakankamai knygų bibliotekoms. Todėl jie drįsta prašyti mus, kad tai padarytume mes – po mokesčių mokėjimo mums dar likusiomis savo lėšomis..
O per šventes tie valdžiažmogiai išlenda į eterį ir nenuoširdžiu sintetiniu tonu mus sveikina – stengiasi kad skambėtų globėjiškai, o gaunasi patetiškai arogantiškai.
Taip ir gyvenam. Pasveikinti.
Gerb. p. ALGIMANTAI,
Domiuosi Lietuvos bajorų Rusteikų dinastija. Esu parašiusdi straipsnių apie pulkininką Steponą Rusteiką. Yra išleistų mano knygų su skyriais apie ją, Dar daugiau: inicijavome ir p[astatėme Memo0rialą mons. A. Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke. Memorialas skirtas nužudytiems Pirmosios Lietuvos Respublikos ministrams, tarp jų ir Vidaus ministrui SAteponui Rusteikai Koks Jūsų ryšys su ta Lietuvos bajorų iš Žemaitijos dinastija? Labai norėčiau žinoti, nes esu linkusi ir toliau tyrinėti šitos bajorų dinastijos likimus? Pagarbiai prof. Ona Voverienė, Vilnius, 2019.01.02
Gerb. Ona,
Bene kas antras žemaitis (gal net ir visi) turi bajoriškų šaknų. Ko bepaklausi – visi bajorišką liniją savo giminėje randa. Puiku, aišku. Žemaitija – tvirtų, aiškią savo poziciją turinčių ir tėviškę mylinčių žmonių – individualistų kraštas. Kažkure prasme žemaičiai yra liberalai 🙂
Deja, ponia Ona, mano šaknys iš Labanoro girių, suleistos į valstiečių giminę iš Vidugirių kaimo…
…deja “deja” rašyti nereikėjo…
Kai kas keistaprotiškai ,kaip tūlas ,,Žemaitis”, patarinėja alkui ir kitiems nelįsti į politiką. Bet koks viešas veikimas, vertybių ar interesų gynimas, permainų siekimas jau yra politika. Nelįsti į politiką piliečiams patarinėja arba kvailiai bei visiški mulkiai, arba supuvusių (kaip Lietuvoje) santvarkų arba totalitarinių valstybių palaikytojai ir ideologai…Senovės Graikijoje , kaip rašė Radžvilas, piliečiai, nesidomintys politika buvo apibūdinami, jei neklystu, ,,imbiciles”, ir neturėjo balso teisės, kaip tikri nepilnaverčiai silpnapročiai…..Tie,kas alkui ir piliečiams patarinėja nelįsti į politiką -tai tikri sisteminiai imbicilai, net ne silpnapročiai…
Rusteika žaviai šaiposi iš meluojančių marionečių- tikrų zombių, tokių ,kaip ši agresyvėjanti kolaborantė- raudonoji Dalia .Manau jis ir pergyvena, kad gyvųjų mažuma neturi lyderių, galinčių pakviesti Lietuvą nušluoti oligarchinių zombių santvarką ir sukurti demokratinę valstybę daugumos naudai.. Radžvilas ir Ko -tai puikūs pamokslininkai ,deja, neturintys nei drąsos, nei nuovokos ,kaip ir kur pakviesti gyvuosius..Nei žinantys, kokiu keliu reikia eiti…
Puikus straipsnis. Iki ko reikia nusiristi valdančiajai, kad lietuvius išvadinti mažaraščiais , ar ta retorika nenusirašyta iš carizmo laikų.Gėda.
Gal neapsimetinėtume nesuvokią kartu su Rusteika, ką Prezidentė pasakė. Aišku, kad Grybausaitė savo sveikinime populizmu pavadino konkrečius “valstiečių” valdžių priimamus valstybės valdymo sprendimus, kaip antai, Konstitucijai prieštaraujančius valstybės valdymo institucijų kėlimus iš sostinės, referendumo įstatymo keitimus, lenkiškos abėcėlės įsivedimą ir kitą “valstiečių” valdžių valdymo neraštingumą ar karingumą… Ir toks ‘valstiečių” valdymo apibūdinimas yra ne be pagrindo.
Ar esate tikri, jog prezidentė kalbėjo apie tautą, o ne apie tuos, kas, modernizmu dangstydamiesi, kalbos dėsnių svarbos bei archajiškos kalbos vertės nesuprasdami, reikalauja atsisakyti kalbos klaidų sąrašo, leisti iškabas, vietovardžius bet kaip rašyti ir apskritai „nusenusią” kalbą moderninti? Agresyviai reikalauja netrukdyti žmonėms kalbėti ir rašyti, kaip nori. Pvz., rašyti Y ten, kur Į turi būti ir pan.. Nes jų „išsilavinimas” jiems sako, jog tai, kas archajiška, yra kažkas a la nuodėvos.
Prezidentė pasako ir paskui džiaugiasi, kad “pati aš supratau”.
Matyt jai to pakanka.
Tai daug pasako apie ją.
“Alkas” bendruomenę sveikinu su Naujaisiais metais. Esate puikūs, pagarba. Linkiu sėkmės.
+ + + + + + + !
Na va, gerbiamieji, sulaukėme naujametinių pagirių balso.
Prabilo vadinamasis Rusteika, arba Jonas Vaiškūnas (jeigu tai tikra autoriaus pavardė).
Nagi, ir ką gi tas Vaiškūnas čia vograuja? Skaitome kažkokias vapaliones: „ grikši dirbtiniai sąnariai ir laidų pluoštais ateina komandos, sukiojasi stiklo akys, juda kramtymo, ryjimo ir kalbos padargai. Plastikinės lėlės kalba ir kalba…”
Idiotas?
Greičiau Lietuvos menkintojas pagal užsakymą.
Lietuvą jis vadina “liliputų šalimi”. Suprask, kad tas Vaškūnas yra milžinas tarp liliputų..
Nagi, ką jis toliau ten vograuja tam savo “straipsnyje”. Skaitome didžiąsias mintis: ” Šie metai bus mums išbandymas – ar nesame ir mes numirę..” (matosi, prisižiūrėjęs serialų apie prisikėlusius numirusius).
Toliau – dar gražiau. Vaškūnas mums atskleidžia tik jo atrastas gyvenimiškas tiesas: Gyvieji yra įvairūs, nevieningi ir abejojantys, dažnai suklysta ir dėl užsispyrimo bei ribotumo neatskiria to, kas jiems svarbiausia..”
Tikrai, be Vaškūno, niekada niekam tokia mintis ir į galvą neateitų..
Taigi, draugai prelegentai, oponentai ir abstinentai, Milžinui Rusteikai – Vaškūnui naujametinės šventės aiškiai neišėjo į gerą.
Turbūt, su savo “tovariščiais” laistė Baltarusijos prijungimą prie Rusijos.
Ir dar vienas “anglų rašytojas”… Jonas Vaiškūnas ir Algimantas Rusteika du skirtingi asmenys… Ne vienas dvejuose ar dviese viename, tai du visiškai skirtingi asmenys, net ne giminės…
Be reikalo taip paskubėjai tamsta!
Būtų pravartu prieš tai patikrinti, kiek tiesos čia rašai, ar neapsijuoksi. Rastum tamsta ir pavardes, ir nuotraukas prie jų. Na, ir kiti teiginiai rodo, jog mokykloje neišmokai tamsta tekstų nagrinėjimo pagrindų.