Emigrantų širdyse −Tėvynės jausmas ir noras grįžti (1)

Emigrantai | Pixabay nuotr.

Emigrantai | Pixabay nuotr.

Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius prieš didžiąsias žiemos šventes pakvietėa užsienyje gyvenančius kraštiečius ateiti pasikalbėti. Šiais metais atėjo 9 kraštiečiai, daugiausia jaunimas. Dauguma jų − žmonės, grįžę į namus šventėms.

Pora vyrų − tie, kurie jau grįžo atgal į Kėdainius gyventi ir dirbti, keli − besvarstantys grįžti, o pora atėjusiųjų sakėsi dar negalvojantys grįžti. Tarp emigrantų, atvykusių į sutikimą, buvo ir Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė menininkė Dalia Lopez-Madrona. Ji jau daugiau kaip 20 metų gyvena Švedijoje, bet mintis grįžti į Kėdainius jos širdyje gyva.

Susitikime su emigrantais, be mero S. Grinkevičiaus, dalyvavo administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Stadalnykas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė, Užimtumo tarnybos prie LR SADM Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Kėdainių poskyrio vedėjas Jonas Švedas, Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasavičienė.

Į susitikimą atėję kraštiečiai atvyko iš Norvegijos, Airijos, Švedijos ir Australijos.

Meras supažindino su pastarojo meto Kėdainių gyvenimu

Pirmiausia meras pasidžiaugė atliktais darbais: nauja biblioteka, skirta vaikams ir jaunimui, naujais tiltais, atnaujintu Vytauto parku ir kitais objektais, puikia Kėdainių švietimo ir kultūros situacija, ateinančiais į miestą ir rajoną naujais investuotojais, čia steigiamomis rimtomis įmonėmis, kurios sukuria pridėtinę vertę netgi ir kitoms įmonėms, besikuriančiais mažais verslais, statomais mieste naujais daugiabučiais, ko nebuvo jau daug metų.

„Viskas pas mus daroma dėl mūsų visų žmonių geresnio, patogesnio gyvenimo. Gatvės atnaujinamos, parkai kuriami ne dėl to paties darbo fakto, ne dėl gatvių, ne dėl parkų, o dėl žmonių, kurie tomis gatvėmis eis, tuose parkuose ilsėsis ir pramogaus“ , − sakė S. Grinkevičius.

Pasidžiaugė meras tuo, kad Kėdainiai įvairiuose reitinguose yra pirmaujančiose pozicijoje, kad Kėdainių rajono savivaldybėje yra mokamas vienas iš didžiausių vidutinis darbo užmokestis.

„Nuo metų pradžios pagal vidutinį bruto darbo užmokestį esame penketuke: po Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybių bei Trakų rajono savivaldybės. Didžiausią darbo užmokestį Kėdainių rajono savivaldybėje darbuotojai gauna dirbdami su žemės ūkiu susijusiose įmonėse bei chemijos pramonėje. Kad Trakuose mokamas didesnis atlyginimas yra tik dėl to, kad daug jų žmonių važinėja į didmiestį, į Vilnių, dirbti, o mes užsidirbame savo mieste“, − sakė meras. Ir akcentavo, kad vis daugiau investuotojų ateina į Kėdainius, kuriamos naujos įmonės, įstaigos, taigi ir pas mus galima dirbti ir užsidirbti.

Pristatyta, kokios paramos ir palaikymo galėtų tikėtis grįžtantys emigrantai

Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė pasidžiaugė, kad mūsų rajone yra gera padėtis užimtumo atžvilgiu, ilgalaikio nedarbo vertinimo rodiklis gana žemas, palyginti su kitais rajonais, nedarbo lygis, kaip visada, didesnis dabar, žiemos metu: „Bedarbių skaičius nėra kintantis, tačiau darbingo amžiaus žmonių skaičius mažėja, tad viltys dedamos į jaunimą, siekiama, kad grįžtų“. 

VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasavičienė pristatė, kokią pagalbą gali suteikti savivaldybė iš Kėdainių rajono savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo, skirto finansinei paramai teikti smulkiojo verslo subjektams – labai mažoms ir mažoms įmonėms, taip pat Ūkio ministerija ir kitos valstybinės institucijos. Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė papasakojo, kokia parama teikiama jauniems žmonėms dėl būsto įsigijimo. „Sodros“ atstovas Jonas Švedas priminė, kad emigrantai neužmirštų susitvarkyti sveikatos draudimo reikalų.

Emigrantai pasakojosi, kaip jiems sekasi 

Rasa į Kėdainius atvyko iš Airijos: „Airijoje aš jau 14 metų. Feisbuke pamačiau ir apsidžiaugiau, kad organizuojamas toks susitikimas. Jau 10 metų esu Lietuvių bendruomenės pirmininkė Airijoje, kaupiu informaciją, tai ir čia atėjau išgirsti, paklausyti, parvežti informacijos. Visada labai malonu atvykti į Kėdainius, bet visai grįžti kol kas neplanuoju“

Ieva atvyko iš Australijos. Ten mokosi, dirba. Nori grįžti ir imtis verslo Lietuvoje.
Audrius Norvegijoje dirba automobilių servise, grįžti neketina.
Aivaras jau grįžo iš Norvegijos, ieškosi per kaimo plėtros, užimtumo ir kitas programas paramos ir kurs savo verslą. Karolis taip pat grįžta iš Norvegijos ir irgi kurs savo įmonę Kėdainiuose. Anksčiau dirbo „Dotnuvos projektuose“ statybos, montavimo darbus, panašiai dirbo ir Norvegijoje. Darijus, telekomunikacijų specialistas, turintis magistro laipsnį, grįžta iš Norvegijos po 8 metų darbo ten, nori įsidarbinti pagal specialybę.
Emigrantai kalbėjo apie tai, kad kitose šalyse yra kitokia darbo kultūra, pvz., didesnė darbdavio pagarba darbuotojui, stipresnė darbuotojų atsakomybė ir lojalumas savo įmonei, įstaigai ir pan., ir tokio požiūrio jie norėtų parsivežti į Lietuvą. Kalbėta ir apie tai, kad vyrauja nelabai teisinga nuostata, kad emigracijoje uždirbama daugiau, tačiau dažnai neakcentuojama, kad kitose šalyse daugiau išleidžiama už būsto nuomą, mokesčiams ir pan.

Nominacijos „Kryptis – Lietuva“ laimėtojas: „Aš kaip mažas vaikas laukdavau lėktuvėlio grįžti į Lietuvą“

Jau keleri metai iš emigracijos grįžęs Rimantas Mačiulskis su drauge Irma Bajorūne Kėdainių senamiestyje įkūrę krautuvėlę „Ragauk“, kur visuomet kvepia šviežiai rūkytais mėsos gaminiais, namine duona ir yra daugybė sveiko maisto produktų, daržovių ir vaisių, sakė, kad jis 15 metų gyveno ne Lietuvoje, daugiausia laiko praleido Danijoje, bet noras grįžti namo nebuvo dingęs: „aš kaip mažas vaikas laukdavau lėktuvėlio grįžti į Lietuvą“. Dabar jau pora metų turi savo krautuvėlę ir džiaugiasi. „Aišku, labai lengva nėra, kai šalia veikia prekybos gigantai, bet mes parduodame mažesniais kiekiais, natūralesnį maistą ir laikomės“, − optimistiškai kalbėjo Rimantas.

Beje, lapkričio mėn. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis prieš keletą metų grįžusiam iš emigracijos ir sėkmingai sukūrusiam verslą gimtuosiuose Kėdainiuose kėdainiečiui Rimantui Mačiulskiui įteikė nominaciją „Kryptis – Lietuva“. „Nemažai mano draugų dar liko Danijoje, svarsto, ar verta grįžti į Lietuvą. Ir jiems, ir kitiems galiu pasakyti, kad tik čia širdis sušyla. Kitur gali būti gerai, bet čia yra mūsų namai“, − sakė Rimantas.

Ieškos išeities drauge

Algis, jaunas vyras, jau grįžo atgal į Lietuvą, turi žmoną, vaikelį ir sakė norintis kurti savo nedidelį verslą ir gyventi su šeima Kėdainiuose: „Važinėdavau dirbti į užsienį ir man nepatiko nematyti šeimos, noriu čia gyventi ir savo verslą kurti“. Jis sakė, kad jam verslui pradėti trūksta apyvartinių lėšų, todėl iškilo problema, nes neturi užstato. Vaikinas jau kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl darbo vietos susikūrimo, konsultavosi keletą Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centre dėl paramos verslui, tačiau atsiduria aklavietėje: kad galėtų susikurti sau darbo vietą, reikalingas išsilavinimas, atitinkantis kuriamą verslą, o Kėdainių rajono smulkiojo verslo rėmimo fondas orientuojasi į verslui pradėti reikiamo ilgalaikio turto įsigijimą, o ne į paskolos suteikimą verslui apyvartiniam turtui formuoti.

Meras S. Grinkevičius su D. Balasavičiene ėmė svarstyti, kad galbūt reiktų keisti verslo rėmimo fondo nuostatus ir sudaryti tokią galimybę norintiems kurti savo verslą. „Juk tie nuostatai nėra nejudinami. Gal per daug suvaržymų prirašyta, gal keisti nuostatus dėl apyvartinių lėšų, kad būtų galima duoti paramą“, − sakė meras.  Apie tai bus pagalvota ir apsvarstyta artimiausiu metu.

Lyg tarp dviejų krantų

Švedijoje jau 23 metus gyvenanti Kėdainių kultūros premijos laureatė, daug kam žinoma kaip buvusi rotušės galerijos vadovė, knygrišė, restauratorė, galerininkė Dalia Lopez-Madrona sakė, kad, kaip bebūtų, žmogui geriausia gyventi tėvynėje ir gyvenimo kokybė dažnai priklauso ne tik nuo ekonominių, materialinių dalykų:

„Kuo toliau klausau, kuo dažniau susitinku sugrįžus Lietuvon, matau, kad čia į mus, emigrantus, žiūrima geranoriškai. Aš tenai, Švedijoje, viską turiu: darbą galerijoje, savo individualią įmonę, vyrą, namus, hobius, bet aš nesu jokia sėkmės istorija, nes mano širdy tebėra meilė tėvynei ir esu tarsi tarp dviejų krantų: viena koja čia, kita ten. Aš net turimo čia buto nedrįstu parduoti, noriu išlaikyti kuo stipresnį ryšį su Kėdainiais, Lietuva. Kasmet atvykstu ir džiaugiuosi, kad Kėdainiai labai stipriai keičiasi, kad čia žmonės labai juda, dirba, siekia, daug bendrauja, − kalbėjo Dalia. – Mano daug draugų pamąsto sugrįžti į Lietuvą, bet yra sunku ką keisti, kai jau įleidi šaknis, ypač kas turi vaikų − jau nebesiryžta. Visgi mes prarandame kažką labai svarbaus, nes gyvenime laimei ir gyvenimo prasmei svarbu ne tik materialinė gerovė“.

Daliai pajuokavus, kad jos amžius galbūt jau nebeleistų kažką naujo kurti čia, Kėdainiuose, D. Balasevičienė „nuramino“, kad prieš porą metų teko konsultuoti 75 metų kėdainietę, kuri dabar turi savo verslą ir puikiai tvarkosi.

Meras S. Grinkevičius susitikimo pabaigoje sakė, kad niekada nereikia sakyti sau ne, nereikia užsiangažuoti tik tam tikroje pozicijoje: „Žiūrėkime drąsiai, keiskimės, aš tikiu sėkminga, šviesia Kėdainių, Lietuvos ateitimi. Jei tik suabejojate, drįskite grįžti, mes laukiame ir padėsime čia įsikurti. Juk kaip bebūtų, nėra geriau, kaip gyventi savo tėvynėje“.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *