Šilalės kraštiečių draugijos susitikime pokalbiai apie lietuvių ir suomių kultūrų ir istorijų pynes (0)

Kalba dr. Albina Auksoriute LKI direktore | A. Stričkos nuotr.

Kalba dr. Albina Auksoriute LKI direktore | A. Stričkos nuotr.

Tradiciškai, metų pabaigoje, Šilalės kraštiečių draugijos susirinkime pasidalinta mintimis apie nuveiktus, planuojamus darbus gimtajam kraštui, Žemaitijai, Lietuvai. 2018 m. gruodžio 21 d. popietę renginys vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI).

Instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė papasakojo apie Jono Vileišio rūmų praeitį ir instituto veiklos pagrindinės sritis. Apie mokslininkų dalyvavimą kaupiant žinias iš užsienio mokslo įstaigų ir archyvų, rengiant literatūros vadovėlius, kūrybiškiausių poezijos, prozos bei kritikos leidinių konkursus, atskirų mokslininkų teminius kasmetinius skaitymus ir kt.

prof. S. Skrodenis ir prof. A. Martišiūtė-Linartienė | A. Stričkos nuotr.

prof. S. Skrodenis ir prof. A. Martišiūtė-Linartienė | A. Stričkos nuotr.

Prieškalėdinio susirinkimo turinį į tarptautinį lygį pakylėjo prof. dr. Stasys Skrodenis, nuosekliai supažindinęs su savo naujai parašyta ir išleista knyga „Profesorius Aukusti Robert Niemi ir Lietuva“. Šią, jau ketvirtą, knygą išleido Suomijos ir Lietuvos kultūros fondas ir skyrė knygos parengėjui prof. Stasiui Skrodeniui, jau 2018 m. pradžioje atšventusiam aštuonesdešimtmetį. Su dideliu susidomėjimu susirinkusieji klausė jo pranešimo apie prof. A. R. Niemio ( 1869-1931) kelią link lietuvių kalbos ir dainų tyrinėjimų. Leidinyje pasakojama apie pirmasias ekspedicijas Lietuvoje, dalykinę ir asmeninę draugystę su Jonu Basanavičiumi, Algirdu Sabaliausku ir kitais mokslininkais bei to meto Lietuvos valstybės kūrėjais. Susirinkusieji chrestomaiškai supažindinti su svarbiausiais A. R. Niemio darbais baltistikos baruose. 

Prof. S. Skrodenis susirinkusius taip pat  supažindino su savo naująja atsiminimų knyga „Baublio paunksmė. Gimtoji aplinka ir mokslo vingiai“. Joje autorius vaizdžiai pasakoja apie savo kelią link mokslo aukštumų. Tas kelias ne visuomet buvo tiesus, dažnai vingiuotas, apkartintas karo ir  pokario nepriteklių ir svetimųjų primesto išgyvenimo ritmo. Prof. S. Skrodenis savo pristatytus leidinius įteikė LLTI direktorei prof. dr. A. Martišiūtei-Linartienei.

„Baublio paunksmė“ | A. Stričkos nuotr.

„Baublio paunksmė“ | A. Stričkos nuotr.

Dailininkas Kęstutis Kazys Šiaulytis pasidžiaugė, kad šiemet spėjo naujai nupiešti mažiau lankytas, bet svarbias istorines ir gamtines Šilalės rajono vietoves. Savivaldybei parėmus, išleistas 15-os spalvotų atviručių rinkinys, skirtas Žemaitijos metams. Jais buvo apdovanoti visi susirinkę. Dailininkas, būdamas vienas iš geriausių portretistų, nupiešė visų susirinkusių draugiškus šaržus. Kad šie vaizduojamojo meno kūriniai yra vertinami, liudija jų platus naudojamas veidaknygėse, ant leidinių viršeliu ir kt.

Šilalės kraštiečių draugijos (ŠKD) tarybos pirmininkas istorikas Virginijus Jocys kalėdinius linkėjimus  draugijos nariams perdavė nuo Šilalės r. savivaldybės ir jos mero Jono Gudausko bei įteikė savivaldybės išleistą 2019 m. kalendorių.

V. Jocys priminė 2017-2018 m. reikšmingesnius draugijos narių ir draugijos nuveiktus darbus, aktyviai prisidedant prie Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų renginių, leidžiant leidinius, remiant ir konsultuojant tautodailininkų plenerus ir etnokultūrines stovyklas, dalyvaujant konferencijų, seminarų, organizavime, skaitant pranešimus.

 „Profesorius Aukusti Robert Niemi ir Lietuva“ | A. Stričkos nuotr.

„Profesorius Aukusti Robert Niemi ir Lietuva“ | A. Stričkos nuotr.

Juozas Stasinas perskaitė ŠKD revizijos aktą. Pasidžiaugta, kad draugija atliko daug prasmingų darbų, remiant kraštiečiams ir Šilalės rajono savivaldybei, kt. rėmėjams.  Susirinkimo dalyviams buvo pranešta apie Žemaitijos ir Vietovardžių atmintinų 2019 metų veiksmų programas, ŠKD planuojamus darbus ir įsipareigojimus. 2018 m. draugija ir jos nariai kartu su Vilniaus žemaičių kultūros draugija aktyviai dalyvavo respublikiniuose, regioniniuose, Šilalės rajono (Bilionių, Laukuvos, Bijotų, Kvėdarnos, Pajūrio seniūnijose ir kt.)  renginiuose, pagerbiant S. Daukanto, Vydūno, N. Vėliaus, K. Jauniaus atminimą.

Šiemet, Lietuvai minint atkurtos valstybės  šimtmetį, ŠKD ir Vilniaus žemaičių kultūros draugija Vasario 16-ąją, savo pačių nupintais vainikais su užrašu „Amžinai dėkingi – už atkurtą, apgintą ir išsaugotą nepriklausomą Lietuvos valstybę 1918-2018“, pagerbė Lietuvos savanorius palaidotus Vilniuje, Musninkuose, Šilalės rajono miesteliuose.

 „Bijotai“ | A. Stričkos nuotr.

„Bijotai“ | A. Stričkos nuotr.

Susirinkimo dalyviai buvo supažindinti su leidinio Žemaičių kultūros savastys III dalies rengimo darbus, padėkota Šilalės r. savivaldybei už paramą, leidžiant šį leidinį. Pasidžiaugta, kad 2018 m. gruodžio 7 d. Gulbių kaime, Bilionių sen. N. Vėliaus ir L. R. Ivinskio enokultūriniame pažintiniame kelyje atidengtas akmens ir metalo plastikos paminklinis ženklas „Šilalės kraštos savanoriams“. „Šilalės artojaus“ laikraštyje paskelbtas visas vardinis daugiau, kaip 150 krašto savanorių sąrašas, Laukuvos N. Vėliaus gimnazijoje šia tema surengtas apvalus pokalbių stalas.

Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriutė papasakojo apie Žemaitijos ir vietovardžių metų programos priemones bei planuojamus renginius. Kraštietis dr. Jonas Dautaras pristatė savo naują leidinį „Bijotai“, priminė savo mokslinį kelią, supažindino su knygos turiniu.

Renginyje dalyvavęs Vilniaus žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Alvydas Strička visus susirinkusius pasveikino su  prasmingais nuveiktais darbais, palinkėjo gražių Šv. Kalėdų ir kūrybingų, darbingų Žemaitijos 2019 metų. Jis priminė, kad klausimą, kiek valstybei rūpi ir kiek ji prisideda prie regioninės ir nacionalinės kultūros stiprinimo, verta pamąstyti ir kartais apversti savoką, kad valstybė – tai mes patys. Jis pats tai patvirtinta, aktyviai paveiksluodamas renginius ir juos viešindamas taip prisidėdamas prie daugelio visuomeninių draugijų ir kitų kūrybinių bei pilietinių organizacijų kultūros veiklos sklaidos.

Pokalbyje taip pat dalyvavo ir gražius sveikinimus bei palinkėjimus ateinantiems 2019 metams išsakė ir kiti ŠKD nariai: psichologas prof. dr. Albinas Bagdonas, istorikas Kazys Misius, inžinieriai Antanas Gerčys, Zigmas Juškevičius, gamtininkas Juozas Stasinas, rezistencijos tyrinėtojas Kęstutis Balčiūnas ir kt.

Renginio pabaigoje, instituto salėje sustojome bendrai nuotraukai. Naujų metų darbams mus drąsino Maironio žvilgsnis nuo sienos, už nugaros jautėme prieš šimtą metų Jono Vileišio kūrentos krosnies šilumą…

Renginio dalyviai | A. Stričkos nuotr.

Renginio dalyviai | A. Stričkos nuotr.

A. Stričkos nuotr.

A. Stričkos nuotr.

A. Stričkos nuotr.

A. Stričkos nuotr.

A. Stričkos nuotr.

A. Stričkos nuotr.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: