Atstatydinta kultūros ministrė pristatė Kultūros strategijos iki 2030 m. projektą

Darbą šią savaitę baigianti kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson, gruodžio 20 d. pristatė Kultūros strategijos iki 2030 metų metmenis (žr. straipsnio gale), kitus svarbiausius jos vadovavimo Kultūros ministerijai metu nuveiktus darbus.

Kultūros strategijos 2019-2030 metais projektas apibrėžia artimiausio dešimtmečio kultūros srities pokyčių ir jų poveikio Lietuvos gyventojams esminių nuostatų visumą.
Ministrės teigimu, strategija – tai savotiškas kompasas būsimoms pertvarkoms, kurių strateginis tikslas –

įtrauki kultūra atvirai visuomenei ir gyventojų gerovei.

Strategijos projektas apibrėžia tris kryptis: pirma, subalansuota ir integrali kultūros politika, antra, kūrybinga asmenybė ir stiprios tapatybės visuomenė ir, trečia, ekonominę vertę kurianti kultūra. Jos visos tarpusavyje susijusios: neišugdę kūrybingos visuomenės, negalėsime prisidėti prie šalies ekonominio konkurencingumo, skatinti inovacijų; negalėdami užtikrinti kultūros paslaugų tolygumo visoje šalyje, nespręsime kultūrinės, taip pat ir socialinės atskirties; o paslaugų tolygumo nepasieksime nepertvarkę kultūros įstaigų tinklo.

„Kultūros strategijos dėmesio centre ne kultūros ir meno įstaigų tinklo pertvarka, ne pastatai, ir ne lėšų dydis jiems išlaikyti. Strategija neaptaria kiekvieno kultūros segmento problematikos. Strategijos centre yra žmogus. Tas, kuris kuria kultūros produktą, ir tas, kuris jį gauna ir kurio jam reikia. Tai – kūrėjas, menininkas, kultūros darbuotojas, ugdantis Lietuvos visuomenę ir bet kuris mūsų visuomenės grupės atstovas“, – sakė L. Ruokytė-Jonson.

Strategijoje pateikti siūlymai, kaip sudaryti sąlygas ugdyti talentus, pilietiškumą, didinti kokybę, ugdyti visuomenės poreikius dalyvauti kultūroje.

Pasak ministrės, Kultūros strategija skatins peržiūrėti kultūros srities finansavimą. Kultūros ministerijos 2019 m. biudžetas kartu su ES investicijomis sudaro 209 mln. eurų. Labai mažai galimybių, kad jis artimiausioje ateityje augs, bet nemaža tikimybė, kad lėšų bus skiriama mažiau. Jeigu tokį biudžetą po lygiai dalysime visoms biudžetinėms įstaigoms, niekada neturėsime išteklių naujoms priemonėms ar gerai dirbantiems skatinti, nemotyvuosime nevyriausybinio sektoriaus. Kultūros ministrės teigimu, turime ieškoti būdų, kaip pritraukti lėšas iš kitų šaltinių, plėtoti filantropijos tradicijas, investuoti tik į tvarius projektus ir atsisakyti neefektyvaus valdymo, perteklinių funkcijų ir struktūrų.

„Būsimai politinei komandai paliekame Strategijos projektą, kurį reikia pateikti viešai diskusijai ir pagal pateiktus siūlymus detalizuoti atskiras jo kryptis. Tai – pagrindas rasti sutarimą su kultūros bendruomene, mecenatais, verslo atstovais dėl ateities kultūros politikos ir baigti rengti Kultūros politikos pagrindų įstatymą“, – sakė L. Ruokytė-Jonsson.

Kalbėdama apie kitus svarbius pastarųjų dvejų metų Kultūros ministerijos darbus, ministrė išskyrė pradėtą sisteminę Kultūros paveldo pertvarką, sukurtą ir įgyvendinamą regionų kultūros finansavimo modelį, sustiprintą kultūros edukacijos funkciją – sukurtą Mokinių kultūros pasą, patvirtintą nemokamo muziejų lankymo modelį, kitas priemones.

Akcentuotas ir pradėtas strateginis projektas – visai naujas darbų blokas, susijęs su dabarties iššūkiais – informacinėmis grėsmėmis ir valstybės politika visuomenės informavimo srityje. Ministerija pradėjo vykdyti itin aktualų strateginį projektą „Visuomenės atsparumo informacinėms grėsmėms kultūros srityje sistemos sukūrimas“. Šio projekto apimtyje kuriama informacinių grėsmių valdymo ir strateginės komunikacijos sistema Kultūros ministerijos valdymo srityje. Parengtas pirmas toks strateginis dokumentas, nustatantis pagrindinius šios srities politikos vektorius, tikslus ir uždavinius, efektyvų ir koordinuotą jų įgyvendinimą bei stebėseną. Tai – Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys 2019–2022 metams ir jų įgyvendinimo veiksmų planas.

Kitais metais steigiama vieninga Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema VIRSIS, kurioje bus renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir nemokamai visuomenei skelbiami duomenys apie Lietuvoje visuomenės informavimo veiklą vykdančius viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus. Įtvirtinti papildomi skaidrumo reikalavimai viešai skelbti visus viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dalyvius iki fizinio asmens, informaciją apie profesinius pažeidimus, gautas pajamas iš politinės reklamos, taip pat lėšas, gautas iš viešojo sektoriaus subjektų. Skaidrumas yra geras vaistas, stiprinant pačios žiniasklaidos imunitetą ir gyventojų atsparumą informacinėms grėsmėms.

Septynioliktos Vyriausybės programos įgyvendinimo ketverių metų plane Kultūros ministerijai iš viso suplanuota įvykdyti 55 veiksmus. Yra įgyvendinti 27 veiksmai, arba 49 proc. visų numatytų darbų. 2017 m. – 2018 m. planuota įvykdyti 38 veiksmus. 2019 m. planuota įvykdyti 12 veiksmų, o 2020 m. – likusius 5 veiksmus. Ketverių metų Vyriausybės programoje atsiliekama nuo grafiko, įgyvendinant 4 veiksmus, tačiau yra atliktų darbų iš 2019 metų plano.

Kultūros ministrės inicijuoti įstatymai 2017-2018

Siūlymus dėl Strategijos projekto visuomenė kviečiama teikti el. paštu kultura2030@lrkm.lt

Kultūra 2030 projektas 2018