A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno mediniai namai, 7: Vytauto g. 4 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 4. Namo vaizdas iš šiaurės rytų | A. Stabrausko nuotr.

Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 4. Namo vaizdas iš šiaurės rytų | A. Stabrausko nuotr.

Šis namas yra įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas 32553. Objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis. Vienas iš vėlyvų Vytauto gatvės namų – pastatytas tik 1934 m.

Jis netaisyklingo stačiakampio plano, dviejų aukštų; buvusi ir tebesanti paskirtis – gyvenamoji.

Šis retrospektyvizmo stiliaus pastatas architektūriškai išties santūrus. Tačiau ir santūriai išraiškingas. Išraiškingas dėl kelių stiprių akcentų fasaduose. O visa kita, sakytume, labai ir labai santūru, visuma suspausta į viẽna, tokia nesiblaškanti, nesusmulkinta.

Pirmiausia: kas į akis krenta rytų, atsuktame į gatvę, taigi reprezentaciniame, fasade (1 nuotr.)? Taip, čia fotografuota iš šiaurės rytų, tad matome ir galingąją ugniasienę, ji išties reikšminga šiame tūriniame (neplokštuminiame) reginyje. Šitoks (tūrinis) vaizdas atsiveria kiekvienam praeinančiam Vytauto gatve. Bet trumpam „suplokštinkime“ reginį, jei rytų fasadą aptariame, tai rytų.

Tvirta fasado simetrija. Du plius du langai kairėje ir dešinėje, apačioje ir viršuje, o per vidurį durys apačioje ir viršuje, centre – balkonas. Vertikalūs langų stačiakampiai, be jokio apvadų dekoro, jie tik prailginti ir griežtai nupjauti. Kelkime akis: per vidurį – būtent, viens už kito – abipus stogo šlaitų iškilę du dūmtraukių stačiakampiai, vertikaliai stačiakampei stogo dangos lakštai. Stoglangiai plokšti, tad savo vieta, nors ir „iššokdami“ iš tos simetrijos, jos negadina, o forma  tik paryškina vertikalių stačiakampių ritmą…

Taip, užteks, jau seniai į akis krito tas svarbusis šio fasado akcentas, frontonas. Būtent jis ir įprasmina minėtą simetriją. Frontonas trikampis su trikampiu (formos kartotinis sustiprina vizualinę frontono funkciją) švieslangiu (2 nuotr.). Šis fragmentuotas, bet tik tiek, kiek reikia ir kaip reikia šiam namui: iš populiarių formų – trikampiukai ir, aišku, centre rombas. Frontono apkala eglute.

Smulkiau apie kitus elementus. Apie langus, jų apvadus jau užsiminta (3 nuotr.). Balkonas (4 ir 5 nuotr.): tvorelės lentučių dekoro atsisakyta, tik kampiniai stulpeliai tekinti.

Priešingas, vakarų, kiemo, fasadas asimetriškas, čia savo tūriu ryškiai išsiskiria triaukštis rizalitas (6 nuotr.); tarpuaukštyje (tarp antro ir trečio aukšto) išryškintas karnizas bei fragmentuota antrojo aukšto apkala.  Šalia rizalito – atitinkamų gabaritų veranda (7 ir 8 nuotr.).

Stogo skydo apkala santūri, bet nenuobodi – fragmentuota, su eglutės motyvu bei krypute (neoriginali, bet retesnė eglutės motyvo variacija) ir vertikalia pertvarėle; mansardos langai nedekoruoti (9 nuotr.). Kukliai, bet dailiai, neatmestinai profiliuotos stogo pasparėlės kerčiose bei po frontonu (10 nuotr.). Lietvamzdžio viršuje išlikęs apiręs tinklelis, ažūrinis apvadas (11 nuotr.).

Šiaurės fasade – ugniasienės plokštuma, kurią (kaip kad frontonas rytų fasadą) vainikuoja stačiakampio skersmens dūmtraukis (12 ir 13 nuotr.). Panašiai dar yra  Dionizo Poškos g. 38 name: kaminą iškėlus virš ugniasienių, plokščia jų forma dar labiau pabrėžia ugniasienių įspūdingumą. Tuo pačiu paaukštinamas namo vaizdas. Ne kvadratinio skersmens, taip pat profiliuoti ir kiti šio namo kaminai (14 ir 15 nuotr.).

Aleksandro Stabrausko 2009–2017 m. nuotraukos:

logo_srtrf (1)

Kategorijos: Architektūra, Etninės kultūros paveldas, Kultūra, Saulės arkliukai, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *