Kodėl Lietuvoje naikinamos valstybinės reikšmės bibliotekos? (tiesioginė transliacija) (4)

Naikinamos valstybinės reikšmės bibliotekos | Alkas.lt koliažas

Naikinamos valstybinės reikšmės bibliotekos | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 19 d. 11 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Bronislovo Genzelio, Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija apie Lietuvoje pradėtas naikinti valstybinės reikšmės bibliotekas.

Spaudos konferencijoje dalyvaus: Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos prezidentė Emilija Banionytė, Lietuvos medicinos bibliotekos atstovė, gydytoja doktorantė Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, V. Kudirkos medikų literatų draugijos pirmininkas Algimantas Jasulaitis.

Prieš spaudos konferenciją išplatintame pranešime žiniasklaidai rašoma:

„2017 m. spalyje Seimo kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio vienasmeniniu siūlymu Seimas pakeitė Bibliotekų įstatymą – iš penkių valstybinės reikšmės bibliotekų sąrašo išbraukė Lietuvos technikos biblioteką. Bibliotekos patalpas Vilniaus senamiestyje perėmė Krašto apsaugos ministerija, knygas nurašinėja generolai, naikinimui knygos vežamos į Grigiškes. Neleista net išdalinti skaitytojams, kurie norėjo pasiimti į namus ar darbovietę. Nauja Vyriausybė pamiršo buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Lietuvos technikos bibliotekos susitarimą dėl šios bibliotekos patalpų perėmimo tik po to, kai šiai bibliotekai krašto apsaugos ministerijos lėšomis bus pastatytas naujas pastatas.

2018 m. gruodyje Seimo kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis drauge su Seimo nariais Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, Agne Širinskiene, Asta Kubiliene ir Zenonu Streikumi jau iš sumažėjusio keturių valstybinės reikšmės bibliotekų sąrašo pasiūlė išbraukti Lietuvos medicinos biblioteką. Šios bibliotekos pastatas – Vilniaus centre Kaštonų gatvėje, bibliotekos moderniam centrui statyti Santariškių medicinos miestelyje dar 2004 m. skirtas, o 2006 m. teisiškai įregistruotas  5000 kv.m žemės sklypas. Dėl nepaaiškintų priežasčių ši statyba vis nepradedama.

Lietuvos medicinos biblioteka | Wikipedia.org nuotr.

Lietuvos medicinos biblioteka | Wikipedia.org nuotr.

2018 m. lapkričio 7 d. Vyriausybės pasitarimo protokoliniu nutarimu pritarta Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką. Nei su medikais, nei su bibliotekininkais nesitarta, nediskutuota. Naujas kultūros, mokslo, švietimo, medicinos ir informacijos teikimo naikinimo projektas stumiamas paskubomis ir pažeidžiant Bibliotekų įstatymą, be privalomo Lietuvos Bibliotekų Tarybos sprendimo ir nežiūrint į tai, kad šios bibliotekos valstybinės reikšmės statusas neleidžia ne tik likviduoti, bet ir keisti jos funkcijas.

Lietuvos medicinos bibliotekos likvidavimą siekiama pradėti nuo 2019 m. sausio 1 d. Šis siurprizinis sprendimas priimtas, nors Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu š.m. rugsėjo mėnesį atlikto neplaninio audito išvadose ne tik palankiai įvertinta Lietuvos medicinos bibliotekos veikla, bet ir nurodytas jos išskirtinumas bei plėtros būtinybė. Pranešėjų nuomone, šis sprendimas yra skubotas ir nepasvertas. Argumentas dėl vienos įstaigos sumažinimo ir lėšų sutaupymo vargu ar pagrįstas, nes metinis LMB biudžetas tėra 0,54 mln. Eur, o medikų viešai kritikuojamam projektui „Korupcijos prevencija sveikatos apsaugos sektoriuje“ Sveikatos apsaugos ministerija skyrė 1,74 mln. Eur“.

Spaudos konferencijos pranešėjai Seimo nariams ir visuomenei ketina paaiškinti, kas yra valstybinės reikšmės biblioteka, kokia jos veikla ir funkcijos. Bus paaiškinta ir tai, kad valstybinės reikšmės mokslinė biblioteka tai nėra darbas tik su fondais ir informacijos paieška su Google, kad Lietuvos medicinos biblioteka dirba ir pagal sutartį su JAV Nacionaline medicinos biblioteka. Iki šiol naujas Seimas ir nauja Vyriausybė tuo nesidomėjo.

Po spaudos konferencijos trys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai drauge su kitais pranešėjais ketina apsilankyti  pas Seimo kultūros komiteto pirmininką R. Karbauskį, kad sužinotų, kokie yra tikrieji Lietuvos technikos bibliotekos ir Lietuvos medicinos bibliotekos sunaikinimo tikslai.

Susirūpinę spaudos konferencijos dalyviai klausią – ar neketinama likviduoti dar trijų valstybinės reikmės bibliotekų:  Lietuvos aklųjų bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos (Vrublevskių) bibliotekos ir Vilniaus universiteto bibliotekos?, – ir primena Heinricho Heinės (Heinrich Heine) 1820 m.pasakytus  žodžius: „Ten, kur deginamos knygos, vėliau bus deginami žmonės.“

Tiesioginė spaudos konferencijos transliacija:

Spaudos konferencijos dalyviams klausimus galima užduoti internetu ČIA (nuoroda veiks tikvykstant spaudos konferencijai).

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. ....:

    Visada daugiau pasieks tas,kuris skaito knygas,nei tas,kuris tik žiūri televizorių.

  2. Albinas Vaškevičius:

    Ar rasime tas knygas internete?
    Nerasime.
    Internete patalpinta gal tik 0,000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 001 procento knygų išleistų iki atsirandant internetui!
    O šiose bibliotekose esančių knygų daugiausia yra vieninteliai egzemplioriai visoje Lietuvoje.

    Jeigu bibliotekoje grožinės literatūros knygą perskaitys tik vienas žmogus tai ta knyga bus mažai ko verta,
    bet jeigu mokslinės literatūros knygą perskaitys taip pat tik vienas žmogus ir padarys atradimą
    (per visą Lietuvos istoriją Lietuvoje yra padaryti tik trys atradimai!)
    tai ta knyga turės pačią didžiausią reikšmę.

    Mokyklos bibliotekos vedėja apie mane yra pasakiusi tokią mintį: „Atsirado vaikas, kuris skaito tas knygas kurių niekas nėra skaitęs“. Aš dabar retkarčiais prisimenu tas knygas ir norėčiau dar kartą jas perskaityti, bet 99,99 procentų tikimybė kad jos jau seniai perdirbtos į tualetinį popierių ir jau seniai nuotekų tinklais nutekėjo į jūrą.

    O kaip gerai būtų jeigu prieš knygas sunaikinant tos retai skaitytos knygos bent būtų padovanotos jas skaičiusiems asmenims.

  3. Žemyna:

    Kalbant vien tik apie knygose saugomą informaciją, biblioteka internete, ko gero, dar labiau nesaugi, negu fizinė b-ka, jei neturi bent kelių atsarginių jos bei jos fondų katalogo el.kopijų ne tinkle, o kitose laikmenose. Be to, i-knyga turi nors ir svarbią, bet gana siaurą vertę – pateikia TIK spaudinio turinį 🙁 .
    Fizinis spaudinys turi nelyginamai daugiau vertės, teikia nelyginamai daugiau (nes įvairiapusės) informacijos mokslui, pačių įvairiausių sričių tyrėjams. Ypač – senieji, ne masiniam skaitytojui skirti leidiniai. Tai, kad valstybė nedėjo pastangų išsaugoti TB fondų, yra rimtas nusikaltimas (kur prokuratūros tyrimas? Juolab, kad skelbta, jog tokių pat planų turi ir LKI, LLTI bei istorijos in-to b-kų bei archyvų fondų atžvilgiu)*. Sunaikinimui atiduotais TB fondais kas nors, be abejo, pasinaudojo, vertingiausius egzempliorius gal net į užsienį pelningai pardavė, bet valstybei TB prarasta su visa neįkainojama daugialype verte.
    Dabar nesu tikra, tai ir Alkiečių neklaidinsiu, katras iš pasaulinio lygio mokslo autoritetų yra pasakęs, jog, jei įvyktų pasaulinė katastrofa, sunaikinanti didumą žmonijos bei absoliučiai viską, kas žmogaus sukurta žemėje, tačiau išliktų sveika biblioteka, žmonija neilgai trukus vėl atkurtų buvusį civilizacijos lygį. Jei b-kos neliktų, žmonijai tektų iš naujo praeiti visą jos civilizacijos raidą…
    Deja, įtakingi vandalai ir jų paveikti politiniai sprendimai gali pakenkti labiau, negu bet kokia gamtinė katastrofa… Ypač, jei jie turi tikslą (ar užduotį). Kad mūsų politikams turi įtakos kažkoks išskirtinis piktavalis, abejonių nelieka. Kieno valią jie vykdo naikindami, ar į vieną sujungdami bendro neturinčias aukštąsias m-klas, naikindami ir jų bibliotekas? Kai sužinojau apie Technikos b-kos naikinimą, nusileido rankos. Tai diversija, vedanti į Lietuvos degradaciją, savęs naikinimą iš vidaus, savo pačių rankomis, puolimą iš visų mokslo, žinių bei kt. veiklos sričių. Kenkimas iš tos pačios veikų serijos, kai iškraipoma tikroji tautos istorija – tiek senoji, tiek XX a. (įv. plauko vanagaičių opusai; įv. „pažangūs” santykių su kaimynėmis aiškintojai); kai menkinama kalba ir siekiama ją bei LK abėcėlę išstumti iš valstybinės raštvedybos (pakeičiant komercine „abėcėle”), iš viešo bei oficialaus vartojimo; kai rengiamasi moderninti” jos abėcėlę, atsisakyti kalbos tvarkybos, unikaliosios baltų k. sistemos išsaugojimo – tam padės ir plačiai atverti vartai didžiosioms kalbos klaidoms, ir ?vaicekauskienių paveiktas kalbos „moderninimas”, laipsniškai pereinant prie anglų k. sistemos. Tai, kad keleriopa pilietybė pasitarnauja tik didesniam šalies nesaugumui, jau net naivioji Vokietija suprato – ketina atsisakyti dvejopos pilietybės, tačiau mūsų politikai tarytum akli, veržiasi greičiau į šią „pažangą”. Gaila, kad ne vien save asmeniškai, bet visą Lietuvą nori į tą nekontroliuojamą pilietybių verpetą įtraukti.
    Ar VSD turi padalinį, kontroliuojantį būtent šias „nekaltas” ir „nepavojingas, nesvarbias” valstybei veikas? Kodėl nebuvo jo išvadų (net jeigu nebuvo klausta!), kai ruošiamasi tokiems pavojingiems „žaidimams”? Jokio skirtumo, ar visa tai būtų iš svetur koordinuojama, ar mūsų pačių veikėjų tamsumo, gobšumo, savanaudiškumo, asmeninio suinteresuotumo išraiška. Valstybei tai pavojinga, ne tik nuostolinga. Tai mus nublokš gal ir tūkstantį metų atgal.
    _____________________________________
    * Mūsų gimnazijos ir aukšt. studijos nesuteikia studentams būtiniausių humanitarinio išsilavinimo pagrindų, todėl tik siaura specialistų grupė suvokia b-kų bei archyvų fondų vertę? Visi kiti, juolab politikai vertina bibliotekas, kaip vadybininkai vertina prekybos centro prekes, ar pop grupes – DABAR, šiuo metu tai populiaru,, „širpotrebas”, „einama” prekė, ar ne? Nors b-kų fondams neįkainojamą vertę suteikia būtent tie, nepopuliarūs, ne masinį skaitytoją dominantieji, todėl retai vartomi leidiniai. Bėgant metams, ta vertė tik augs.

  4. Žemyna:

    Šiandien trimituojama apie mokyklų aukštųjų mokyklų sujungimą. TV reportaže rodo darbininkų iš buv. Pedagoginio per duris ant laiptų ir žemės metamo inventoriaus lūženas… – Jjei taip neskubėtų, galėtų globos įstaigoms, dienos centrams ar pajamų stokojančioms (daugiavaikėms) šeimoms leisti kai ką tvarkingai išardyti ir savo būste susimontuoti (dabar tvarkosi ne prasčiau už kadai į Smolnį įsiveržusius bolševikus).
    Nekalbant apie tai, kad labai jau keistai „оптимизнули”, nepaprastą nerimą kelia tai, kad mokytojų studijas būtent VDU perdavė. Katra kryptimi ateities pedagogika bus „orientuojama”, nė klausti nereikia. Nebent netyčia ten atsidurtų iš tiesų giliai išsimokslinęs, tautiško ugdymo svarba įsitikinęs ir ryžtingas vadovas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: