Gedimino kalnas pavojuje jau 2 metus, o politikai vis dar svarsto kas už ką atsakingas (video) (2)

Gedimino pilis | lnm.lt nuotr.

Gedimino pilis | lnm.lt nuotr.

Gruodžio 19 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje buvo aptartas klausimas dėl Gedimino kalno ekstremalios padėties. 

Geologijos tarnybos (GT) vadovė Jolanta Čyžienė posėdyje griežtai sukritikavo Gedimino kalno tvarkymo darbų eigą. Pasak jos už kalną  atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) jos tarnybai  žinių apie vykdomus darbus neteikia ir nekreipia dėmesio į GT pasiūlymus. J. Čyžienė taip pat stebėjosi, kad Gedimino kalno tvarkybos darbams duodama tik 10-ies metų garantija.  J. Čyžienės pabrėžė, kad GT buvo nušalinta nuo Gedimino kalno tvarkymo darbų pernai paskelbus ekstremalią padėtį. Tuomet GT atstovai nebuvo įtraukti į Ekstremalių situacijų komisiją.

Pristatydamas nuveiktus darbus Gedimino kalne kultūros ministrės patarėjas dr. Juozapas Blažiūnas esamą padėtį apibubino pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) skelbiama informacija.  Jis teigė, jog yra įgyvendinto laikinos piliakalnio apsaugos priemonės: įrengta lietaus nuotekų sistema, sutvirtinti piliakanio šlaitai, supiltą skaldą. Nors, pasak patarėjo „kalnas peržiemos“,  tačiau sustoti negalima, nes kalno šlaitai yra nestabilūs, o nestabiliausias, pasak J. Blažiūno yra pietrytinis šlaitas, ties kuriuo yra dar sovietmečiu pastatytos imitacinės pilies sienos dalis. „Būtina galvoti apie viso kalno kompleksinį tvarkymą, o ne atskirų šlaitų“, – sakė J.Blažiūnas.

LNM, kuriam ir priklauso Gedimino kalnas, vadovybė Gedimino kalno esamą padėtį, gruodžio 12 d. išplatintame pranešime spaudai, apibubino taip:

„Šiuo metu galutinai sutvarkytas Gedimino kalno piliakalnio šiaurės vakarų šlaitas. Lygiagrečiai 2017-2018 m. vykdyti avarijos grėsmės pašalinimo darbai pristabdė likusių šlaitų deformacijas, tačiau yra laikini – skirti būklės stabilizavimui iki bus galutinai parengtas ir įgyvendintas kompleksinis kalno tvarkybos projektas.

Nuolat vykdomos apžiūros ir įdiegta stebėsenos sistema rodo patenkinamą pritaikytų priemonių (skaldos sluoksnių, paviršinį gruntą tvirtinančių konstrukcinių tinklų, sausinamųjų drenažinių kanalų) būklę visuose šlaituose, išskyrus pietrytinį.

Grunto judesiams nusistovėti sąlygas sudarė ir šiais metais ilgai trukęs mažai lietingas laikotarpis. Paskutiniai žymesni šlaitų grunto judesiai fiksuoti 2018 m. balandžio mėn., atsileidus sezoniniam grunto pašalui ir gruntui dar esant įmirkusiam. Paskutinės deformacijos Gedimino kalno šlaituose fiksuotos 2017 m. lapkričio pradžioje.

Pietrytinio šlaito ir neautentiškos pietrytinės gynybinės sienos būklė tuo tarpu išlieka sudėtinga, tačiau yra nuolatos stebima, ieškoma būdų jai stabilizuoti. Ekspertų komisijoje yra ieškoma racionalaus ir optimalaus varianto avarijos grėsmės pašalinimo darbams. Svarstomas ir dalies gynybinės sienos nuardymo variantas.

Šlaitų ir statinių stabilumo situaciją pablogintų ir blogos meteorologinės sąlygos – kelis kartus nei įprasta gausesnis kritulių kiekis, dažnas atlydis ir gausūs lietūs žiemos laikotarpiu.

Lėtas, ilgalaikis paviršinio supiltinio grunto slinkimas šlaitu žemyn (nuo 1 iki 3 cm per 7-8 mėn. laikotarpį) matomas ir analizuojant ilgalaikius grunto judesio daviklių rodmenis.

Galutinis kalno sutvarkymas įmanomas tik įgyvendinus kompleksinį tvarkybos darbų projektą. Ekstremalioji situacija būtina iki bus pradėti minimi darbai, nes leidžia nedelsiant reaguoti į susidariusias situacijas“, – rašoma LNM pranešime.

Seimo Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis dar kartą sakė, kad už kalną neturėtų būti atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus, nes jis tam neturi kompetencijų ir galimybių.

R. Karbauskis paragino komitetą kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sušauktas skubus posėdis ir aptarta susidariusi padėtis bei nuspręsta kas vadovaus tam procesui, kas jį koordinuos.

„Mes turime sistemą, kuri akivaizdžiai neveikia. Daugiau mes, kaip komitetas, ir negalime nieko pasakyti, be to, kad taip, kaip yra, toliau būti nebegali. Jeigu norime išleisti daugiau pinigų, turime turėti labai aiškią lyderystę, kurioje visos institucijos, atsakingos už šitą kalną ir išlaidas jam tvarkyti, prisiimtų atsakomybę“, – sakė R.Karbauskis.

Ekstremali situacija valstybės mastu dėl nuošliaužų ant Gedimino kalno Vilniuje buvo paskelbta beveik prieš metus – nuo 2017 metų gruodžio 30 dienos. Ekstremalios padėties valstybės operacijų vadove buvo paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.

2017 birželio 29 d. ekstremalią padėtį Gedimino kalne buvo paskelbusi ir Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas, savivaldybės lygmens ekstremaliai situacijai trunkant ilgiau kaip 6 mėnesius, savivaldybės lygio ekstremali situacija turi būti laikoma valstybės lygio ekstremalia situacija.

Gruodžio 19 d. apie Gedimino kalną kalbėta ir Vyriausybės pasitarime.  Buvo nuspręsta aiškintis, ar kalno tvarkymui skirtos lėšos buvo panaudotos tinkamai.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *