Prisikaupė senų žaislų – kur juos dėti? (0)

Žaislų atliekos | EGIO nuotr.

Žaislų atliekos | EGIO nuotr.

Žaislų rinkos vertė pasaulyje pernai pasiekė 89 mlrd. JAV dolerių, nes kasmet didėjantį pardavimą skatina mažėjančios žaislų kainos. Belaukiant Kalėdų, žaislų paklausa dar labiau išauga. Kodėl būtina rūšiuoti nereikalingus žaislus?

Žaislų pardavimas pasaulyje pernai, palyginti su 2017 metais, išaugo 2,3 proc., iki 89 mlrd. JAV dolerių (apie 78 mlrd. eurų). Vien per pastaruosius penkerius metus pasaulinės žaislų rinkos augimas siekė 15 proc., skelbiama kompanijos „NPD Group“ atliktame pasaulinės žaislų rinkos tyrime.

„Augant pragyvenimo lygiui ir pingant žaislams, išlaidos šiems pirkiniams ateityje dar labiau didės. Tėvai perka žaislus vaikams ne tik gimtadienio, atostogų ar Kalėdų švenčių proga – įvairūs žaidimai, žaislai sukelia vis daugiau malonumo ir suaugusiems. Visgi nauji žaislai anksčiau ar vėliau virsta atliekomis, kurias būtina rūšiuoti perdirbimui“, – sako  Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.

Neveikiantys elektroniniai žaislai, kaip ir kalėdinės lemputės bei elektrinės dekoracijos, dažniausiai būna nepavojingos atliekos. Tačiau žaisluose vis dažniau montuojamos nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai, kurių sudėtyje yra daugybė cheminių medžiagų, kaip kadmio, cinko, ličio ir pan.

„Šiuolaikiniuose žaisluose, be baterijų ir akumuliatorių, taip pat apstu plastiko ir kitų medžiagų, kurias taip pat būtina tinkamai perdirbti. Kai senos baterijos kartu su buitinėmis atliekomis patenka į sąvartynus, gruntas ir vandenys užteršiami pavojingomis cheminėmis medžiagomis, o baterijose esančios medžiagos nepanaudojamos kaip antrinės žaliavos naujiems gaminiams. Dažniau renkantis įkraunamas baterijas prisidėtume prie gamtos išteklių saugojimo“, – sako V. Masalienė.

Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdančiosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės teigimu, atliekų tvarkytojai elektroninių žaislų perdirbimo metu pirmiausia atskiria baterijas ir akumuliatorius, vėliau – plastiką, metalą ir kitas medžiagas.

„Šiuolaikinė žaislų pramonė naudoja itin daug plastiko, tačiau daugumos plastikų perdirbimo procesas technologiškai yra sudėtingas ir ganėtinai brangus. Dėl to visuomet verta gerai apsvarstyti, kokius žaislus perkame, ar Kalėdoms rinktis natūralią eglę, jos šaką ar dirbtinę eglę iš plastiko. Kita vertus, pabodusių žaislų nereikėtų išmesti – juos galime dovanoti ar kitais būdais perleisti draugams, kaimynams ar labdarai, nes dažnai žaislai būna dar tinkami tolesniam naudojimui. Kūrybingesni senus žaislus ar jų dalis gali pritaikyti kuriant dekoracijas“, – sako K. Štelmokaitienė.

Gyventojai senus elektroninius žaislus, kaip ir smulkią elektronikos įrangą, gali priduoti visose didžiausiose mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, kuriose šioms atliekoms priimti stovi specialios talpos. Elektroninių žaislų pardavėjai ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikštelės taip pat priima šias atliekas. Daugiau informacijos apie įvairias atliekas ir jų surinkimo iš gyventojų vietas galima rasti www.atliekos.lt.

Daugiau kaip 1 tūkst. gamintojų ir importuotojų vienijanti EGIO elektronikos atliekas renka ir aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“, kasmet vykstančio ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse bei įmonėse, metu. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą gamintojai ir importuotojai turi pareigą organizuoti ir finansuoti elektronikos atliekų surinkimą bei tvarkymą (perdirbimą), šviesti visuomenę ir vykdyti kitas pareigas.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: