G. Kručinskas, E. Kručinskienė. Pozityvios tėvystės kursų mokymas yra amoralus ir nepriimtinas (video) (28)

Gintaras Kručinskas | INIT TV stop kadras

Gintaras Kručinskas | INIT TV stop kadras

Mes, Gintaras ir Eglė Kručinskai, būdami atsakingi už savo šeimos gerovę (emocinę, psichologinę ir dvasinę sveikatą) atsisakome priimti socialinius darbuotojus, o taip pat kitus Valstybinės vaiko teisių tarnybos darbuotojus savo namuose – gyvenamojoje aplinkoje, kadangi šių asmenų nuolatiniais tapę apsilankymai kelią grėsmę mūsų vaikų gerovei, o ypač jų emocinei raidai. Dėl tokių apsilankymų atsirado vaikų baimė, nesaugumo jausmas, agresija.

Todėl pranešame, kad nuo šiol su asmenimis atvykstančiais ir norinčiais pabendrauti su musų šeima ar mūsų šeimos nariais, bendrausime lauke.

Taip pat tiek aš, tiek ir mano sutuoktinė Eglė Kručinskienė atsisakome mums prievarta primestų pozityvios tėvystės kursų, kurie prieštarauja mūsų religiniams įsitikinimams.

Bažnyčia ir Šv. Raštas moko, kad vaikai turi gerbti tėvą ir motiną, kad jiems gyvenime gerai sektųsi ir kad jie ilgai gyventų žemėje. Mums teikiamuose mokymuose perteikiamą pozityvios tėvystės esmę sudaro tam tikras nepagarbos tėvams propagavimas bei jų reikšmingumo vaikų gyvenime sumenkinimas skleidžiant žinią, jog vaikai tarsi nepriklauso savo tėvams, o priklauso pasauliui, teigiama, kad vaikai neprivalo padėti tėvams senatvėje.

Tuo tarpu mes manome, kad būtent perdėtas vaiko teisių bei vaikų nepriklausomybės akcentavimas šeimos santykiuose, kurie paremti meile, sukuria nepagarbą tėvams, kadangi ne tik tėvai turi tiek teisę tiek pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, tačiau ir vaikai turi pareigą globoti savo tėvus senatvėje Mes manome, kad siekdami išauklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais turime teisę patys pasirinkti jų ugdymo formas pagal savo Įsitikinimus. Todėl toks mokymas mums yra amoralus ir nepriimtinas neoliberalistinės ideologijos skleidimas per prievartinį pozityvios tėvystės kursų primetimą.

Toks mokymas prieštarauja tek mūsų pažiūroms, tiek mūsų šeimos bei vaikų interesams ir yra neleistinas kišimasis j mūsų šeimos privatumą.

Krucinsku-pareiskimas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

28 komentarai

  1. :

    Sėkmės, tėveliai. Lietuviai su Jumis!

  2. Žemyna:

    Sąjūdžio pradžioje kalbėjome apie tai, jog NIEKAS neturės teisės kištis į Šeimą, kištis į jos pažiūras.

  3. Regina:

    O ko ten lankytis? Tegul lanko alkoholikų, priklausomybę žalingiems įpročiams,turičias šeimas. Įtakingi žmonės padėkite šiai šeimai…

  4. Skalvis:

    ”…atsisakome mums prievarta primestų pozityvios tėvystės kursų…” – tai jūs praktikuojate negatyvią tėvystę ! ?! Liaudies priešai ! Kur juos tremti ? Štai kur klausimas ? Į Vakarus .

  5. ....:

    Globėjams mokama alga,eina darbo stažas,o mama ,augindama vaiką,turi pati eiti į darbą ir užsidirbti.Ji negali tiek dėmesio skirti vaikui,kiek globėjas.Jau per šią nelygybę atsiskleidžia požiūris į šeimą.Kaip į antrarūšę.

    • Žemyna:

      Labai tiksliai pastebėta.
      Visokių kontorų vaikų „teisių gynėjai” save mato šeimų „načalnykais”, ar net ir savininkais: prisistato ir pareiškia savo pretenzijas bei „teises” į tavo vaiką – tartum šeima būtų tik vaikų gimdymo linija, o jos vaikai būtų jų nuosavybė.
      Lyg jų nuopelnas būtų, kad tu jį išnešiojai, augini, statai ant kojų, nors po nežmoniškai ilgos darbo dienos už gėdingai menką algą pati vos ant jų pastovi – metų metus be reikiamo poilsio, deramo rūpinimosi sveikata.
      Kontoros mergelėms neįdomu, kuo tau galėtų padėti – jos į tavo šeimą grobio ateina. Nes jų darbo kokybė tik konfiskuotų vaikų skaičiumi vertinama, o ne realia pagalba, kad natūrali šeima būtų išsaugota.
      Jei jau skelbiatės esą vaikų teisių gynėjai, tai pradėkite nuo savišvietos. Tada suvoksite, jog TIKROS vaiko teisės į saugią vaikystę neįmanomos be šeimos teisės į orų gyvenimą. Pradėkite REALIAI dirbti tikrus, naudą šeimai (tai reiškia, ir vaikui) teikiančius darbus: rūpintis normalios trukmės darbo diena bei savaite; oriai gyventi leidžiančiais atlygiais; kiekvienam moksleiviui prieinamu jam naudingu užimtumu (taip pat ir per atostogas), kol tėvai darbe; rūpinkitės, kad vaikai būtų sotūs (net ir 3 kartus m-loje pavalgydinti) ir šiltai apauti bei aprengti, jei tėvų pajamos per menkos; kad vaikams nereiktų tampyti po dvi kuprines daiktų ir knygų į mokyklą, ir t.t.
      Gal jau suaukite, „gynėjai”, gal gana tų svetimų lozungų ir ideologijų, kuriomis pridengiamas šeimos narių tarpusavio ryšių bei pačių šeimų ardymas? Ideologijomis ir lozungais jau gyvenome. Sąjūdžio metais nė nesapnavome, kad to meto valdžios institucijas pakeis tokių pat fanatikų karta, kaip komjaunimo aktyvistų laikais, tik lozungai bus kiti, tačiau tokie pat buki ir melagingi.

      • Diedas:

        Nepajautei kaip pasikėlei į tokias aukštumas, iš kurių tikros Lietuvos nebesimato.
        Kaip manai, Žemyna, kas dirba tose vaikų teisių tarnybose???
        Ne tokie pat žmonės kaip mes? Ne lietuviai? Ne tokios pat moterys kaip tu?
        Man tų moterų gaila, nes darbas tikrai nedėkingas.
        Turiu problematiškus kaimynus. Neblogi žmonės, ir bendrauja ir į talkas ateina. Bet turi bėdų su alkoholiu, todėl kartais pamiršta pamaitint vaikus. Gyvūnus taip pat.
        Vaikų teisių moterėlės pačios atvažiuoja pasižiūrėt, mes kelis kartus kvietėm gyvūnų globą. Bejėgės tarnybos. Pabara pagąsdina , tuo ir baigiasi.
        Moterėlei buvo pasakyta, jei girta ateis prie mokyklinio autobuso pasiimt vaikų, bus imtasi priemonių.
        Rezultate, RYTE atvedusi vaikučius prie mokyklinio autobuso pripūtė virš dviejų promilių.
        Kai juos pagąsdina, kad paims vaikus, susirenka daiktus ir dingsta pas uošvius į kitą rajoną.
        Pasakykit, teisuoliai, ką su tokiais daryt?
        Jei dabar iš jų atimtų vaiką ar šunį, šeimos “gynėjams” vėl būtų proga kelt isteriją ir rengt lakūdrų mitingus.

        • Kęstutis:

          “…kas dirba tose vaikų teisių tarnybose???” – o kas “dirbo” pokaryje kgb, stribais? Irgi tie patys “žmonės”, kaimynai, giminės… vienu žodžiu – “šikalienės su miki mauzais” dirba vaikų teisių tarnybose, jei taip smegenys mėgina plauti, jei joms- jiems priimtinas toks požiūris į šeimą ir vaikus…

          • Diedas:

            Gyvenk pagal Dievulį ir nebus baisios jokios tarnybos.
            Tvarkingi kaimynai nė vienas nebijo nei vaikų teisių nei policijos, nei kitos tarnybos, nes žino, kad pas juos niekas nesilankys.
            O visokiems pijokams, vaikų luošintojams ir gyvūnėlių kankintojams bet koks valdžios atstovas kelia baimę.
            Baisiausia tai kelių policija,kuri už girtumą atiminėja teises. Žiūrint visos Lietuvos mastu, policija atimdama teisę vairuoti, tūkstančiams šeimų sugadino gyvenimą. Visus suvienijus, išeitų ne kelių lakūdrų mitingas, bet revoliucija.
            Dar labai pažeidinėjamos teisės ir tų kurie kačiukams akis bado ar pakaria atsibodusį šunį. Aniems irgi reiktų vienytis ir rasti savo užtarėją seime ir žiniasklaidoje.

            • Gintaras:

              gerbiamas Diede, ar taip naiviai galvoji, ar tyčia nematai, kad tarnybos negyvena “pagal Dievulį”, o “pagal pinigingą ponulį” todėl žmogui, gyvenančiam pagal Dievulį nepakeliui su šiomis pseudoteisių gynėjomis. O nuoširdžių, ne pagal instrukcijas dirbančių tarnybų labai trūksta.

            • Kęstutis:

              Toks jausmas ponuli “diedai”, jog neturi jokio supratimo kaip dabar jaučiasi jaunos šeimos, arba čia “arabus puti”… Žinau ne vieną atvejį, kai savaitgalį vaikas dūkdamas prasiskėlė galvą ar užsistatė guzą ir jau tėvai sprendžią – gal geriau neleisim vaiko į darželį kelias dienas, o tai gausim žinutę, kad vaikas jau pas “globėjus”. O tėvai ne kokie bėdžiai, dirba, uždirba, negeria, turi butus, mašinas po kelias, o jiems neramu, kad gali atimti vaiką??? Kaip taip dasigyvenom, kad tarnybos turi teisę atimti vaiką, o tik po to spręsti – ką daryti? Į Sibirą vežė žmones ir tai vaikus su motinom palikdavo…

              • Diedas:

                Reikia būti ganėtinai trenktam kad tikėt ką rodo Mokaus televizijos. Tuo labiau iš Lietuvos dergimo praturtėjusi reporterė.
                Tokių bobučių nevykusiai vaidinančių prieš kameras už pinigus jie pririnks dar daug.
                O Kručinskų šeimos nuoširdžiai gaila. Iš jų padarė klounus. Propagandistai pasinaudos ir numes įžeistų tarnybų sutaršymui.
                Jau dabar jie daro durnystes. Neišklausę kursų jau pasakoja kas jiems tuose kursuose netinka. Viešai lupo vaikus ir jaučiasi teisūs ir turintys didelę paramą.
                Kai šou baigsis ir nebeturės užtarėjų, kiekviena klaida brangiai kainuos.
                Tik telikai jų daugiau neberodys, internetiniai portalai sensacijų nebekurs, girtos lakūdros mitingų neberengs.
                Nenustebčiau, jei visa šita istorija būtų nuo pat pradžių surežisuota.
                Viskas primityvu ir iš anksto nuspėjama, kaip dešovuose rusiškuose serialuose.
                Kai propaganda beplautų smegenis, ką berašytų pradažni žurnaliūgos, aš turiu tvirtą nuomonę VAIKŲ MUŠTI NEGALIMA.
                Mano vaikai užaugo dorais žmonėmis be bizūno, auga anūkai ir tiems botago nereikia. Galima susitart kaip su žmonėmis.
                Vaikus muša tik paskutiniai padugnės.

              • Pikc:

                Bandote neobolševiką “diedą” protan atvesti? Na, sėkmės… 😉

        • Juozas:

          pats, diedai, išsiplepėjai, kad iš geriančios ir vaikais nesirūpinačios šeimos vaikų neatėmė ! Iš čigonų taboro turėtų atimti visus, bet kažkodėl neliečia ? O iš Kručinskų toks vienas, jau teistas už sukčiavimą stambiu mastu, nusprendė ir iškart atėmė. Primenu, kad Kauno tarnybos vadovė dar apšmeižė Kručinskienę, esą ši buvo girta. Už šmeižtą Kručinskienei priklauso solidi kompensacija, aišku, geriausia ir teisingiausia būtų tą kompensaciją gauti iš tos vadovės kišenės. Išvada : panašu, kad tom tarnybom rūpi ne vaikai, o pinigai !

  6. Skalvis:

    Patys paprasti žmonės nepajėgs apsiginti nuo vis įžulėjančios , Lietuvą pasisavinusios, satanistinės mafijos terorizmo. Turi rastis visuomeninė organizacija, kuri teisybės ieškotų Europos teisinėse institucijose.

  7. Emilija:

    Gal ir kažkas nutiko toje šeimoje, kas gali nutikti tūkstančiuose šeimų, bet ta perspausta medžioklė, kontrolė, kažkokios primestos “paslaugos” – taip siūta baltais siūlais, dirbtina, todėl tikrai galima pasijausti nesaugiai. Šaunuoliai Kručinskai, kad tvirtai laikosi….Tik gaila, taip įkyrės ta sistema, dar viena šeima gali emigruoti

  8. Ramūnas:

    Hmm… pamąsčiau, o kodėl tėvams siūlomi tik kursai!? Galėtų būti pasiūlytos pvz., auklės, namų šeimininkės irgi

  9. P Aibutis:

    Kas gali, patikrinkit, kiek gauna už kursų valandą visokios – ytės ar – aičiai – “diedai” neturintys ir neauginę vaikų. Ar neina ten mokytojų pinigėliai?

  10. Diedui:

    Kol atsakymą rašiau, jis jau kaip ir nereikalingas – kiti alkiečiai čia jau trumpai ir drūtai atsakė.
    Ne pavyzdingų kaimynų apsupti augom. Aname name – mamytė, išradingiausiais žodeliais „pašventindavusi“ savo dukras už tai, kad šios nevertino joms iš pačios „Polščos“, kurioje kilimų pūkas „пo кoлено“, atvežtų drabužių. Šiame – didžiai dievobaimingi kaimynai su pogrindiniu „šeimos verslu“ – naktine prekyba naminuke (połukniańska hara z dustem – mocna, aż za środki bierze), dažnokai lydima kruvinų jų klientų muštynių tarpusavyje bei su „verslininkais“, ar ir pačios šeimos vidaus muštynių – trankių, „pagerintų“ kraupiais klyksmais naktyje per visą miestelį „Ratunku, zabije“, nuskambėdavusių, kai „nelaiku“ grįžęs vyras žmonos lovoje aptikdavo „kiek užsibuvusį“ pirkėją. Scenovaizdį ir garsinį nakties foną papildydavo suvažiuodavę milicijos „gazikai“ ir greitoji. Viskas tik paryčiais nurimdavo – iki kito karto. Taigi, ne tik šeimos, bet ir visų aplinkinių vaikų ėjimas į darželį, mokyklą (vėliau į paskaitas) po kelių iš eilės nemiegotų naktų gausiai „išvaduotojų“ bei nutautėlių apgyvendintame miestelyje – buvo veikiau tradicija, nei atsitiktinumas. Išsiblaiviusi ir susitaikiusi, šeimynėlė giedodavo bažnyčios chore pamaldžiai į dangų užverstomis akimis. Jų vaikai iš tėvelių mokėsi jų gyvenimo bei pelnymosi būdo.
    Nusavintame name mums iš dešinės gyveno vienos iš dviejų skardžiabalsių seserų šeima. Kitos šeima – irgi nusavintame name per gatvę jai priešpriešiais. Abi šeimos – komunistų kolonistų. Sesėms susipykus, kas kartą turėdavome „malonumo“ girdėti garsų, per visą gatvę aidėjusį išsamų jųdviejų CV aiškinimąsi su jų profesiją apibūdinančiomis „sąvokomis“, kuriomis „prelegentės“ dosniai apsikeisdavo. Jų garsus „disputas“ vykdavo, kiekvienai kalbant nuo savo vartelių „tribūnos“. Iš jo kaimynai jau mintinai žinojo, katra kieno armijos kariams „paslaugas“ teikdavo. Kartojimas – žinių motina. : ( Panašaus turinio kalbos skambėjo ir iš buto name mums iš kairės – iš panašaus CV kaimynės, vis garsiai visiems, o ypač bute po ja gyvenusiai alkoholikei primindavusios, jog narystė partijoje ją perauklėjo, tad dabar ji jau nebe prostitutė, o dora komunistė. Dalykinį ginčą prie vartelių toli gražu nebe jauniklės sesytės užbaigdavo, kai viena iš jų itin išraiškingais judesiais atgręždavo kitai savo apnuogintą sėdimąją, šį savo „performansą“ palydėdama atitinkamų žodžių tirada. Antroji, žinoma, neatsilikdavo, tuo pačiu atsakydavo. Kai nusistovėdavo paliaubos, abi sesytės, eidamos pro mūsų namą, garsiai skelbdavo sutvarkysiančios šiuos buržujus (t.y., mus) – gal už tai, kad gyvenome ne „dorai“, kaip jos (su visa įranga ir apstatymu nusavintame), o tėvelio su vos ūgtelėjusiais sūnumis savo rankomis laisvame sklype statytame name? O tėvelis dar ir šiltadaržį – tada dar tikrą retenybę – surentė, dieną naktį jį kūrendavo, kad gausiai šeimai daržovių priaugintų. Tada mus eilinį kartą užgriūdavo tikrintojai, gavę „graždaninų“ skundą. Beje, abiejų sesyčių vyrai priklausė miestelio „elitui“ – vienos vyras buvo VK tarnautojas, kitos – stambios gamyklos partorgas, paryčiais vis kažką paslapčiomis iš gamyklos namo nešiodavęs (šiandien jau gudriau vagiama?). Jis, ir dukromis besiskųsdavusi kaimynė, kai nebūdavome namie, „по совместительству“ mėgdavo per tvoroje specialiai pasidarytas skyles „inspektuoti“ mūsų daržą. Derliaus „perteklių“ nusavindavo. Net keletą kartų aptikti darže, „nubuožinimą“ vis vien kartodavo, o tam prieštaravusį mūsų kiemsargiuką sykį taip sudaužytą radome, kad veterinaras mažai ką pagelbėti galėjo.
    Taip piktnaudžiauju Tamstos laiku, kad suprastumei, jog ne iš nuogirdų apie įvairius asocialumo atspalvius žinau. Tačiau tai buvo dar „gėlelės“ lyginant su tuo, ką išvydome, kai paskutinėse klasėse buvome siunčiami visuomenei naudingo darbo dirbti – lankėmės darbininkų bendrabučiuose, statytuose į miestelį suvežtiems kolonistams, agituodami juos užsirašyti į biblioteką ir kultūringai leisti laisvalaikį… Tokio moralinio ir fizinio purvo net ir pas aprašytus kaimynus neteko matyti. Ten atsidūrusi, labai suglumau, nežinojau, ar sprukti, ar elgtis, lyg niekur nieko. Ten gausiai gerta ir dar gausiau gimdyti vaikai. Kūdikių tėvystę jų mamos kažin, ar žinojo. Taigi, miestelyje buvo tiršta atvirą gyvūnėlių gyvenimą gyvenusių ypatų. Vėliau bendrakursės supažindino su naujais kolūkiniais papročiais iš LT gilumos. Kai ką iš „pažangių“ papročių pamačiau sanatorijose apsilankiusi, kur ilsėjosi „darbo spartuoliai“. Neabejoju, jog dabar dar toliau „pažangon“ pažengta… Ko, ko, o „pažangos“ nesustabdysi, jei žmogaus laiku kitkuo neužimsi, jei nekimši į galvas paskutinės mados ideologijų – kol jis dar į „pažangą“ neįjunko ar nebuvo priverstas įjunkti. Santvarkų virsmo laikotarpiai, kai beatodairiškai apspjaudoma tautos patirtis ir tradicijos, kai iš netikėtumo sutrikusi jaunoji karta nebežino, kas teisus, į ką orientuotis, ir pasijunta be pagrindo po kojom, o valdžios vadžias sugriebia nekantrūs ir neatsakingi (nes nepakaltinami?) aktyvistai – svetimos „pažangos“ nešėjai, vardan šlovės ar pinigų su žvėrišku atkaklumu laužantys tautos stuburą, neišvengiamai tampa didelių netekčių laikotarpiu, bet gali tapti ir galutinės tautos pražūties laikotarpiu. Tik kaip tai išaiškinti nenorintiems nieko girdėti?
    Reikalas tas, kad „vaikų gelbėjimo“ tarnybos imasi mažiau pastangų reikalaujančių, nes neįžūlių, kukliai nusileisti pratusių šeimų. Mat, tokias lengviau „patvarkyti“, nors ten iš esmės nėra ko tvarkyti (juolab jų vaikus grobti!). Joms tik reikia adekvatesnių algų, trumpesnės darbo dienos, o daugiavaikėms – ir fizinės pagalbos buities kasdienybėje. Nebent daliai jų reikia praktinių namų ruošos darbų organizavimo, švaraus ir taupaus gyvenimo pagrindų pamokėlių čia pat, jų namuose – gal tėvelį pamokyti vaikų batukus taisyti, namų įrangą, butą, mašiną susiremontuoti, meistrauti; mamą – kaip sveiku maistu taupiai ir kūrybingai rūpintis, kaip daiktus vieną iš kito persiūti, kt. rankdarbių; abiem – kaip šeimos biudžetą sumaniai tvarkyti, kaip taupiai apsipirkti, ką pasirinkti, kaip blaivias ir linksmas šeimos šventes bei šeimos laisvalaikį organizuoti. Tai būtų REALI pagalba, kuri gal net padėtų atskleisti tėveliuose slypinčius netikėtus talentus, kuriuos kone pražudė virtinė nesėkmių ir neviltis. Štai kur būtų tų tarnybų tikroji nauda ir garbę „gelbėtojams“ pelnanti tarnystė savo Tautai ir valstybei – ginti vaiko teisę gyventi moralioje, darnioje ir pasiturinčioje, gerąsias tradicijas perimančioje SAVOJE šeimoje. Bet tarnybų ne tas tikslas? : ( Deja, tarnybos savo pareigą supranta siaurai. Gal joms kažkas taip jas išaiškino, kad jos dirbtų, lyg arkliai su akidangčiais – kad tik tą vieną, aklai nusikopijuotą vaikų konfiskacijos vagą varytų?
    Tikrai beviltiškos, gal net kriminalinę praeitį turinčios, ar net pavojingomis aplinkai psichikos ligomis sergančių tėvelių šeimos ir jose augantys vaikai tarnybų nejaudina net ir ne vieną pavojaus signalą gavus (Matuko, šulinyje paskandintų vaikelių ir kt. šeimos).
    Tai ir bėda, kad jos susidomi ir minėtoms pavojingoms šeimoms prilygina tėvelius, katrie buvo gal net piktavališkai apšmeižti, ar tuos, katrie, po visos eilės nesėkmių ir nusivylimo valstybe, galutinai prarado viltį išsikapstyti, nuleido rankas, gyvena, TARTUM būtų asocialūs. Kai susidomi, tai neadekvačiai, nes JUOS kaltina, nors būtent dėl institucinio nejautrumo, neprofesionalumo ir dėl pilietinio tarnybų darbuotojų abejingumo, aplaidumo šie nelaimėliai įstumti į tokią padėtį, kai visuomenė galiausiai ir iš tiesų tą šeimą gali prarasti. Ar „gelbėtojų“ paskirtis paspartinti jų grimzdimą? Jei ne, jie turi prisiimti atsakomybę, galutinai atsisakyti neadekvačių, pragaištingų veiksmų, kad netaptų viena iš pagrindinių Lietuvos išsivaikščiojimo priežasčių – kol dar nepateko į „gelbėtojų“ akiratį!
    Reikšmingais „načalnykais“ pasijutusioms tarnyboms „jie visi vienodi“ – ir tie, kas dėl buko politikų bei tarnybų abejingumo, dėl šalies piliečiui neištiestos pagalbos rankos buvo jų į gyvenimo užribį nustumti, ir tie, kam iš tiesų imponuoja „kietuolių“ gyvenimo būdas, kur ne išmintis, o smurtas ir alkoholio upės sprendžia, „kieno čia tvarka“, ir jau visiškai aplinkoje nesiorientuojantys nelaimėliai. Tokie, kaip pastaruoju metu nuskambėję „gynėjai“, kaip ir VMI, ir policijos ir kt. tarnybų darbuotojai – SMULKMĘ uoliai gaudo, kad savo „reikalingumą“ pateisintų, o RYKLIAMS bei neteisėtiems, net ir antikonstituciniams viršininkų reikalavimams dar ir persistengdami pasitarnauja. Iš čia ir jų SAVO TAUTIEČIAMS taikomos aklai svetur nusikopijuotos bukos „pažangos“ metodikos, ir „netyčinės“ klaidos. Beje, ar iš dalies ir šie „specialistai“ su savo „pagalba šeimoms“ nėra prie to prisidėję, kad taip išaugo psichologo pagalbos poreikis vaikams? Ar ne jie su savo „gerais norais ir darbais“ yra vienas iš šalies psichologinio diskomforto, nestabilumo pojūčio, nepasitikėjimo savo ateitimi šioje valstybėje veiksnių? Kitą penktadienį, kam įdomu, LRyto TV viena iš iniciatorių guosis savo gerais norais ir nedėkingais lietuviais. Kas jai įaiškins, kad gerokai per anksti jai kištis į kitų šeimų gyvenimus, spręsti jų likimus? Kad įgytum teisę prisiimti tokią atsakomybę, nei diplomo, nei turimo statuso tam negana. Privalai būti kupinas vidinės ramybės, mokėti geranoriškai bendrauti, kitą suprasti, neteisti, savo artimą (t. y., tautietį) mylėti labiau už save, t. y., subręsti – ir kaip asmenybei, ir profesionaliai, ir moraliai. Tiksliau – reikia PAŠAUKIMO. Dabartinis elgesys, pasisakymai ir sprendiniai verčia stipriai abejoti ne tik diplomo verte, bet ir asmenybės brandumu tokiai atsakingai misijai. Kitaip visa iš centro valdoma grandinė, kaip ir žuvis, nuo galvos pus.

    • Diedas:

      Kaip gražiai parašyta.
      Net ašarą išspaudė prisiminus tuos gerus tarybinius laikus laikus ir vaikystę statybininkų daugiaaukštyje.
      Tada buvom jauni
      Nebegrįš tie laikai…
      Kaip valdiškos tarnybos turi dirbt, pamokyt galim visi.
      Kiekvienas pagal savo sugedimo laipsnį.
      Bet kalba ne apie tai.
      VAIKŲ MUŠT NEGALIMA !!!!!!!!!!
      Ir nuomonės nekeisiu.
      P.S, Pažystamas žmogus buvo pažiūrėt vaikų mušimą palaikančių Klaipėdos lakūdrų mitingo.
      Mitingavo Tamstos aprašytų bendrabučių kontingentas, ir tarp jų, lietuviškai kalbančių beveik nebuvo.

      • Kęstutis:

        …o tai kas iš čia pasisakančiųjų už vaikų mušimą??? Ir kalba ne apie vaikų mušimą ar ne mušimą, o apie netinkamą tarnybų darbą, o netinkamas darbas dėl per didelio uolumo “be galvos” ar dėl pinigų, pasinaudojus netinkamais įstatymais. Įstatymą reikią taisyti, daugelio nuomone, o ką “Diedas” pasakys?…

      • Žemyna:

        Protestuotojai NE UŽ vaikų (už)daužymą . Už jį – tarnybos.
        Tai jos leido, kad tikrai asocialių ar pavojingai nesveikų žmonių šeimoje vaikai būtų nužudyti. Nė piršto dėl šių nepajudino.
        Protestuotojai už tai, kad ABI pusės nenaudotų smurto. JOKIO!
        Žmonės prieštarauja ne prieš šiek tiek netinkamą, o prieš antžmogišką, fanatiškai buką, nemokšišką tarnybų veiklą. Primenančią planų vykdymą, kai iki nustatytos datos reikėdavo išaiškinti ir suimti nurodytą skaičių „liaudies priešų”. Ir tais laikais radosi savų tokių, katrie uoliai, su užsidegimu „priešų” ieškodavo, kas iš tribūnų springdami, egzaltuotai skėlė pranešimus apie pergalingą ir neatšaukiamą „pažangos” žygiavimą per sovietų Lietuvą. Tik, va, liko išnaikinti dar užsilikusius „tamsuolius pažangos priešus”.
        Nespėjo tovariščiai nutraukti savo „pažangią” veiklą, kai vedlių „į pažangą” vietą tuoj kiti/kitos užėmė. Tik pakeitė lozungus bei veiklos „objektus”, ir vėl bruka svetimą „pažangą”, ir vėl dorojasi su „tamsuoliais pažangos priešais”, kėsinasi į asmens laisvę, vaiko teisę į savo tėvelius, šeimos privatumą.

  11. Juozas Valiušaitis:

    KODĖL DINGO „Vaikų teisių gynėjų“ – apsilankymo krikščioniškoje Šeimoje video?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: