Kitamet bus atnaujinti tik 4 km. Lietuvai gėdą darančio legendinio betonkelio Vilnius-Utena (3)

Didžiausias Lietuvos šunkelis – „betonkelis“ – valstybinės reikšmės kelias iš sostinės į Uteną | miestai.net nuotr.

Gruodžio 13 d. Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius pompastiškai pranešė, kad 2019-aisiasis metais „Pradedamas naujas kelio Vilnius–Utena rekonstravimo etapas“.

Deja, šiame jau beveik 30 metų nepriklausoamai Lietuvai tarptautinę gėdą darančiame betonkelyje (A4) ketinama atnaujinti tiktai 4 km ilgio ruožą…

Pranešama, kad kelias bus platinamas nuo 2 iki 4 eismo juostų. Planuojamos gausios eismo saugos inžinerinės priemonės. Dėl šių darbų atlikimo jau pasirašyta 19,9 mln. eurų vertės sutartis.

„Magistralinis kelias Vilnius-Utena yra pagrindinė eismo arterija tarp sostinės ir šiaurės rytinių Lietuvos regionų. Dėl iš sovietmečio paveldėtos cementbetonio dangos šiam keliui reikalinga didelė, esminė rekonstrukcija – svarstyti jos įgyvendinimo būdai yra sukėlę net politinių debatų. Dabar jau apsispręsta, kad darbai vyks valstybės lėšomis, suplanuotais etapais, ir jau pavasarį šio projekto įgyvendinimas pajudės. Tai itin svarbi užduotis, siekiant gerinti eismo saugą“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Rekonstrukcijos darbai pratęs jau anksčiau šioje magistralėje vykusius kelio platinimo darbus. Dabar ši magistralė yra 4 eismo juostų iki 16-to kilometro, t. y. nuo Vilniaus iki sankryžos su keliu Nr. 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai. Nauji kelio rekonstrukcijos ir platinimo darbai vyks dar 4 km ilgio ruože, iki sankryžos su keliu Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė (nuo 16,00 km iki 16,80 km ir nuo 17,64 km iki 20,84 km). Darbus atliks ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „YIT Infra Lietuva“ ir „YIT Infra Eesti“ AS.

Rekonstruojant šį ruožą, kelias bus sustiprintas ir praplatintas nuo 2 iki 4 eismo juostų, dabartinę nekokybišką cementbetonio dangą pakeis asfaltuota kelio danga. Eismo saugai gerinti kelyje nebeliks kairinių posūkių ir apsisukimų per skiriamąją juostą – šiam tikslui numatoma įrengti dvi skirtingų lygių sankryžas, nutiesti jungiamuosius kelius. Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui bus pastatytas pėsčiųjų viadukas, įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, šalia kelio planuojama nutiesti 4,4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką. Be to, atnaujintame ruože bus įrengtas kelio apšvietimas, apsauginiai atitvarai, triukšmą slopinanti sienutė, tinklo tvoros nuo laukinių žvėrių.

Pėsčiųjų viadukas iškils ties keliu į Raudondvarį, prie nuovažos į šalia esančias kavines (16,49 km), ties juo abejose kelio pusėse numatoma įrengti autobusų sustojimo aikšteles. Požeminė pėsčiųjų perėja suplanuota magistralės 18,56 km, kur ties keliais į Gegliškių ir Pašilių kaimus yra autobusų stotelės.

„Magistralė Vilnius-Utena – vienas problemiškiausių Lietuvos kelių. Tai bene vienintelis kelias su cementbetonio danga, kurios priežiūra ir remontas yra itin brangūs, o daugelyje vietų atsirandančios deformacijos, įtrūkimai, plyšiai ir nelygumai kelia pavojų eismo saugai. Atliekant rekonstrukciją bus panaudotos inžinerinės priemonės eismo saugai bei transporto srautų pralaidumui užtikrinti“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Vitalijus Andrejevas.

Kelio A14 Vilnius-Utena platinimo darbai jau vyko 2008-2009 m., kai nuo 2 iki 4 eismo juostų buvo praplatinta magistralės dalis nuo 10,0 iki 16,0 km. Planuojant tolesnę kelio rekonstrukciją, 2014-2016 m. buvo svarstomi įvairūs projekto įgyvendinimo modeliai, tarp jų viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdas, kuriam buvo sulaukta Vyriausybės ir Seimo pritarimo.

Vis dėlto 2017 m. Kelių direkcijos sudaryta VPSP projekto „Kelias Vilnius–Utena“ darbo grupė, išnagrinėjusi šio projekto įgyvendinimo galimybes, galimus privalumus ir trūkumus, kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama leisti nutraukti projekto įgyvendinimą, nes projekto galimybių studijoje buvo numatytas tik 2 eismo juostų kelias, neišsprendžiantis avaringumo problemos, o platesnio kelio tiesimas būtų stipriai pakėlęs projekto kainą. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, buvo nuspręsta kelio Vilnius-Utena rekonstrukciją įgyvendinti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas.

Tačiau daugiau negu aišku, kad 4 km. betonkelio ruožo atnaujinimas 31-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais tai tik lašas jūroje. Juk ir toliau visiems teks dunksėti išklypusiais sovietiniais betono blokais keikiant Lietuvos valdžios politinę ir ūkinę negalią.