Z. Vaišvila. Išmokime susikalbėti: JTO Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos (video) (6)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 4 d. Lietuvos Seimas pritarė (ar nepritarė?) JTO „Visuotiniam susitarimui dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ – priėmė dėl jo Seimo deklaraciją. Dokumentą, kuris teisiškai nieko nereiškia. Tai nėra Lietuvos įstatymas ar įpareigojantis Seimo nutarimas. Seimo nariai balsavo už šią deklaraciją be šio susitarimo vertimo į lietuvių kalbą, be Seimo Teisės departamento išvados dėl šio susitarimo ir išvis be jokių dokumentų, turėdami tik dviejų puslapių šio deklaracijos projektą. Svarstyti tai Seimas pradėjo tik š.m. lapkričio 27 d., įregistravus jos projektą.

Lietuvos Respublikos pritarimą šiam dokumentui pareikšti š.m. gruodžio 10-11 d.d. Maroke Respublikos Prezidentės ir Vyriausybės vardu įgaliotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Valdžia kol kas šių dokumentų mums nepateikė, ministras E. Misiūnas pažadėjo juos pateikti. Jis vienintelis susitiko su Lietuvos Visuomenės Tarybos išrinktos valdybos atstovais.

Lietuvos Respublikos pritarimą šiam dokumentui pareikšti š.m. gruodžio 10 – 11 d.d. Maroke Respublikos Prezidentės ir Vyriausybės vardu įgaliotas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Valdžia kol kas šių dokumentų mums nepateikė, ministras E. Misiūnas pažadėjo juos pateikti.

Vieni mano, kad ši Seimo deklaracija reiškia pritarimą šiam visuotiniam susitarimui dėl migracijos, kiti -atvirkščiai. Pritariančiąją kalbą Maroke sakysiantis ministras E. Misiūnas mano, kad Lietuvos Seimas tam pritarė. Latvijos Seimas tam nepritarė. Įdomu, kad rusakalbiai Latvijos Seimo nariai balsavo už pritarimą. Ministras E. Misiūnas Lietuvos Visuomenės Tarybos išrinktos valdybos atstovams patvirtino, kad Latvija nesiunčia savo atstovo į Maroką.

Nepritarimą šiam visuotiniam susitarimui dėl migracijos paskelbė 31 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 15 visuomeninių organizacijų, su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubu priešakyje, paskelbė peticiją, raginančią Lietuvos valdžią nepasirašyti „JTO paktą dėl migracijos“. Emocijos kyla, atmosfera kaista, tačiau kažkodėl vieni su kitais nesišneka arba kalbasi ultimatumais. Nustebino kai kurių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių kasdien didėjantis radikalumas, visų pirma, po šios Seimo deklaracijos priėmimo. Jei tai yra rinkiminės kampanijos dalis, tai toks elgesys negali būti pateisinamas.

Klausimas visiems, kurie garsiai ir emocingai reiškiate savo nuomonę, kurios klausyte klausosi Lietuvos žmonės. Ar patys, mielieji, skaitėte JTO „Visuotinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“? Panašu, kad jo neskaitė nei Seimo nariai, nei garbingo Sąjūdžio pirmeiviai, pavadinę jį Paktu ir pasirašomu dokumentu. Šioje ginčo dalyje formaliai teisi valdžia – JTO „Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ nėra pasirašomas ir nėra privalomas dokumentas. Dėl jo, kaip ir dėl Seimo deklaracijos dėl šio visuotinio susitarimo, Maroke bus balsuojama ar gražiai vieningai sutariama. Nepatogu gi gražioje salėje gražioje džentelmenų kompanijoje piktintis ir sakyti – NE.

Tačiau nesunku suprasti, kad šis gražus renginys nėra tik spektaklis. Šio visuotinio susitarimo dėl migracijos 15 straipsnyje įvedama savoka apie virš vyriausybinį migracijos procesų valdymą. Apie tai nediskutuoja nei Lietuvos Seimas, nei garsiai šaukiantieji ir prieš valdžią protestuoti žmones kviečiantieji.

Paktas yra jau rašytinis susitarimas, kurį privalu vykdyti ratifikavus jį konkrečioje valstybėje. Apie pasirašomus dokumentus JTO jau skelbia. Skelbia, kad jie bus pasirašomi 2019 m. Tai Lietuvos Visuomenės Tarybos atstovams patvirtino ir ministras E. Misiūnas. Kokie tai bus dokumentai? Gal būt tai bus Europos Sąjungos norminiai dokumentai, už kuriuos balsuodama Lietuva beturės 0,57% balsų? Tiek po Lisabonos sutarties pasirašymo beliko mums „lygių tarp lygių“ teisių? Gal būt JTO Pabėgėlių komitetas taps ta virš vyriausybine institucija, JTO valstybėms-narėms pasirašius kokį nors JTO Paktą? Pvz., JTO Žmogaus teisių komiteto sprendimai Lietuvai privalomi, nes esame pasirašę ir ratifikavę Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Remiantis šiuo Paktu esame panaikinę mirties bausmę.

Ministras E. Misiūnas kalba, kad pabėgėliams nebus suteikta jokių privilegijų, tačiau JTO Visuotiniame susitarime dėl pabėgėlių, apie kurį ministras nebuvo girdėjęs, pabėgėliams nustatomos lygios teisės su mūsų piliečiais ir išlaikymas, matuojama tai genderizmo (lyčių lygybės, kurią mūsų tradicinė visuomenė supranta visiškai kitaip nei genderizmo puoselėtojai) matais, kas forsuotai veda į susipriešinimo kurstymą. Tai mes pamatėme 2015 m., kada plūstelėjus gerai organizuotai pabėgėlių perkelimo bangai, buvo atvirai spjauta į Europos Sąjungos ir jos narių nacionalinę teisę. Matėme, kaip elgėsi ir Lietuvos valdžia. Todėl nenuostabu, kad 2016 m. Europos Sąjungos vadovybė drauge su JAV, kurioms tuomet vadovavo Prezidentas B. Obama, organizavo šių visuotinių susitarimų svarstymą JTO. Išrinkus JAV Prezidentu D. Trampą, ši valstybė paskelbė nedalyvausianti šiuose susitarimuose. Lietuvos valdžiai tapo sunku apsisręsti, kam labiau tarnauti.

Šiuose visuotiniuose susitarimuose nieko nerasite apie pabėgėlių problemos atsiradimo priežastis.

Nerimą kelia visiška Lietuvos valdžios nekompetencija ir nesikalbėjimas su žmonėmis. Net į Maroką siunčiamas ministras E. Misiūnas, mums prisipažinęs, kad tai ne jo vadovaujamos ministerijos, o užsienio reikalų ministerijos funkcijos, nustebo dėl to, kad JTO Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos 15 straipsnyje numatytas virš vyriausybinis migracijos procesų valdymas. Ministras E. Misiūnas nustebo, iš Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos narių sužinojęs, kad yra dar vienas susijęs dokumentas – JTO Visuotinis susitarimas dėl pabėgėlių. Matyt, ministras Linas Linkevičius „nutylėjo“ apie jį. O šis susitarimas, dėl pabėgėlių, dėl kurio visuotinai bus pritariama š.m. gruodžio 18-19 d.d. Ženevoje, jau numato pritariančiųjų valstybių įsipareigojimus, įmokas. Matyt, todėl pirmiau š.m. gruodžio 10-11 d.d. Maroke visuotinai pritariama švelnesnių formuluočių Visuotiniam susitarimui dėl migracijos (tačiau jame numatyta, kad šiam reguliariam procesui vadovaus virš vyriausybinės institucijos), o po savaitės – Visuotiniam susitarimui dėl pabėgėlių. Kodėl tai nedaroma tame pačiame Maroke? Gi pigiau būtų, nei rinktis du kartus, iš esmės, dėl to paties. Rašytinis susitarimas, Paktas ar kitas, taip pat bus pasirašomas 2019 m.

Tačiau kodėl Lietuvos valdžia šių dokumentų neverčia į lietuvių kalbą nei Seimo nariams, nei ministrams, kodėl nediskutuoja apie juos viešai? Kodėl visa tai neaiškinama ne tik tautai, bet ir Seimo, Vyriausybės nariams? Kodėl tai net neskelbiama, o ekaluojamas nesikalbėjimas ir visuomenės supriešinimas? Kodėl visuomenę atstovaujantieji taip pat kalba teisinės ir politinės nekompetencijos bei priešpriešos kalba? Kodėl net Sąjūdžio pirmeiviai, žinantys, kad Lietuvos žmones Nepriklausomybės atkūrimui sutelkė kompetencija ir dialogas, Sąjūdžio ruošti įstatymų projektais, bet ne provokacijų ir konfliktų kelias, šiandien, siekiant apginti Nepriklausomybę ir Tautą, renkasi ne tas priemones? Ir tai daro ne tik Vytautas Landsbergis.

Šiuo keliu mus priešina dėl vaikų, dėl mokytojų, dėl karo biudžeto. Dėl visko.

Lietuvos Visuomenės Taryba, įsteigta Lietuvos žmonių telkimuisi, pasisako prieš visuomenės skaldymą ir supriešinimą. Prisiminkime ir vadovaukimės Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo Geros valios pareiškimu, kuriuo mes telkėmės, kad siekti taikos ten, kur rasime nesantaiką, tiesos ten, kur rasime klaidinimą, darnos ten, kur rasime netvarką, šviesos ten, kur rasime tamsą.

***

2018-12-10 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Z. Vaišvilos, Kęstučio Eivos ir Jono Mažinto spaudos konferencija „Išmokime susikalbėti: JTO Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“:

Papildyta:

Visuomenės nuomonės cenzūravimas

2018 m. gruodžio 04 d. LR Seimas iš esmės pritarė JTO Visuotiniam susitarimui dėl migracijos. Tai Seimas padarė be šio susitarimo vertimo į lietuvių kalbą, be Seimo Teisės departamento išvadų, slėpęs nuo Tautos tai iki paskutinės minutės. Už balsavo 73 Tautos išrinktieji „tarnai“ ( jų sąrašą skelbia www.lrs.lt). Vertėtų prisiminti šias pavardes kai „netyčia“ artimoje ateityje, neduok Dieve, susidursime su šio Visuotinio susitarimo pražūtingomis pasekmėmis mūsų Tautai ir Valstybei. Vertėtų apie tai pamąstyti ateinančių lemtingų rinkimų perspektyvoje.

Tai padaryta valstybės vadovams net nuo Seimo ir Vyriausybės narių slepiant ir tai, kad po savaitės Ženevoje bus pritariama dar vienam JTO Visuotiniam susitarimui dėl pabėgėlių. Pirmajame susitarime dėl migracijos sutariama dėl virš vyriausybinio institucijų kūrimo, o antrajame dėl pabėgėlių jau numatoma konkreti virš vyriausybinė institucija – Globalus Pabėgėlių Forumas, kuriam jau 2019 m. šiems dviems visuotiniams susitarimams pritarusios valstybės pateiks konkrečius įsipareigojimus ir įmokas, sutars dėl vietų, į kurias perkeliami pabėgėliai ir kt.

Patriotiškai ir valstybiškai mąstantys iškilūs ir kompetetingi Lietuvos piliečiai perspėjo valdžią, argumentavo, įrodinėjo šio susitarimo realias grėsmes mūsų Tautos ir Valstybės išlikimui. Bet į tai nebuvo atsižvelgta. Valdžios institucijos – Seimas, Vyriausybė, Prezidentė – ir juos aptarnaujančios masinės informavimo priemonės šiuos perspėjimus ignoravo. Lietuvos piliečiai negavo objektyvios informacijos apie valdžios ketinimus migracijos srityje ir negalėjo įtakoti jos sprendimų. Veikiama buvo paslapčia, prisidengiant gerai įsisavinta šio susitarimo dėl migracijos, neva teigiamų pasekmių, propagandos taktika. Apie visuotinį susitarimą dėl pabėgėlių, kuriam bus pritariama po savaitės Ženevoje, tylima iki šiol.

Žymūs mūsų šalies ir daugelio užsienio šalių pripažinti teisininkai, mokslininkai ir visuomenės veikėjai argumentuotai išdėstė šių visuotinių susitarimų pasekmes nacionalinių valstybių išlikimui. Mūsuose tokia informacija buvo dozuojama. Štai pavyzdys: Lietuvos valstybės kūrėjai – Nepriklausomybės Atstatymo Akto signatarai 2018 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į LR Prezidentę, LR Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką su rimtomis abejonėmis dėl skuboto pritarimo JTO „Visuotiniam susitarimui dėl saugios, tvarios ir reguliarios migracijos“ ir faktiškai jokios tokiam svarbiam klausimui privalomos visuotinės diskusijos nebuvimo. Teisingiau – visuomenės nuomonės ignoravimo. Dokumentą pasirašė 35 Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai-signatarai.

Ar buvo kaip nors sureaguota į šį pareiškimą – kvietimą rimtai apsvarstyti pasaulinės migracijos problemas ir mūsų Tautos bei Valstybės ateities scenarijus? Niekaip!!!

Pareiškimas buvo perduotas informacijos platintojams – BNS, ELTA, „Respublikos“ grupei. Ar Jūs, mieli bendrapiliečiai, apie jį kur nors girdėjote, skaitėte ar klausėtės komentarų?

Gal nors dabar (tikimės, kad dar ne pavėluotai), perskaitykime Valstybės kūrėjų kreipimąsi. Netylėkime, reikalaukime rimtos diskusijos ir mūsų valdžių atsakomybės.

Vilius Baldišis
Eimantas Grakauskas
Vladas Terleckas
Zigmas Vaišvila

2018 m. gruodžio 10 d.

Signatarų pareiškimas:

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

Sauliui Skverneliui

Jungtinių Tautų Organizacijos „Pasaulinė saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutartis“, nors iš pirmo žvilgsnio nesukelianti tiesioginių teisinių pasekmių, iš esmės yra tarptautinė sutartis su iš to sekančiais atitinkamais įsipareigojimais.

Šioje sutartyje nurodytos kryptys, kurių, po oficialaus pritarimo, įsipareigotų laikytis Lietuva (nustatydama konkretų teisinį reguliavimą) ir kurios tam tikra dalimi ne tik apribotų jos suverenitetą, bet, dar daugiau, reikštų neišdiskutuotą Lietuvos politinį požiūrį į daugelį tarpvalstybinių procesų, vyksiančių ateityje ir neišvengiamai įtakosiančių globalius procesus visoje planetoje bei nacionalinių valstybių perspektyvas ir likimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, jog svarbiausių Lietuvai klausimų sprendime vienokia ar kitokia forma dalyvauja Lietuvos piliečiai. Mūsų manymu, ši Jungtinių Tautų Organizacijos Sutartis ir yra vienas iš tokių klausimų.

Lietuvos Respublikos piliečiai niekam, net Lietuvos Respublikos Prezidentui, nesuteikė mandato šiuo konkrečiu klausimu pasisakyti Lietuvos vardu. Esame įsitikinę, kad, prieš priimant sprendimą pritarti (ar nepritarti) Jungtinių Tautų Organizacijos „Pasaulinei saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarčiai“, ji privalo būti apsvarstyta Lietuvos visuomenėje ir Lietuvos Respublikos Seime.

Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atstatymo Akto Signatarai:

Abišala Aleksandras
Ambrazevičius Aleksandras
Andrukaitienė Irena
Baldišis Vilius
Bičkauskas Egidijus
Egidijus Klumbys
Genzelis Bronislovas
Giniotas Petras
Glaveckas Kęstutis
Grakauskas EimantasKašauskas Stasys
Kvietkauskas Vytautas
Lapinskas Kęstutis
Laurinkus Mečys
Medvedevas Nikolajus
Milčius Leonas
Morkūnas Donatas
Norvilas Algimantas
Oželytė Nijolė
Pangonis Jonas
Paulauskas Rolandas
Pikturna Virginijus
Povilionis Vidmantas
Rasimavičius Liudvikas Narcizas
Rupeika Benediktas
Sabutis Liudvikas
Saja Kazimieras
Sakalas Aloyzas
Saulius Pečeliūnas
Sėjūnas Algimantas
Survila Rimvydas
Terleckas Vladas
Vaišvilas Zigmas
Valionytė Birutė
Žiemelis Vidmantas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: