Vilniuje mitingas – „Paskutins skambutis“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos) (10)

Mitingas „Paskutinis skambutis“ | Alkas.lt nuotr.

Mitingas „Paskutinis skambutis“ | Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje vyksta streikuojančius švietimo darbuotojus palaikanti protesto akcija. 14 val. gyva žmonių grandinė susikabino rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos, nusidriekdama ir pro didžiąją dalį kitų ministerijų. Paskui visi mitingo dalyviai žygiavo prie Vyriausybės, kad ten vyksiančiame mitinge paskelbtų su profesinėmis sąjungomis suderintus, reikalavimus valdžiai.

Raginama sustabdyti gruodžio 11 d.,  antradienį, numatomą kitų metų valstybės biudžeto priėmimą ir mokesčių reformą, skirti papildomų pinigų mokytojų atlyginimams didinti.

Vyriausybė tokius reikalavimus atmeta kaip nepagrįstus. Premjeras perspėjo, kad biudžeto priėmimo sužlugdymas sukeltų sumaištį valstybėje.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas prieš mitingą pareiškė, kad visuomenėje jaučiamos įtampos ir, esą turima tam tikrų žinių apie galimas provokacijas.

15min.lt tiesiogiai iš mitingo:

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , .

10 komentarų

  1. ŽEMAITIS:

    Privalo būti gražinta kreželių sistema. Ji buvo pati efejktyviausia ir teisingiausia.

    Kodėl vieni turi dirbti su dideliu skaičiumi studentų/mokleivių, o kitiems pakanka minimalaus? Tai neteisinga. Darbo užmoesčio dydžiui turėtų būti svarbus studentų/mokelsivių skaičius.

  2. dėl kreželių sistemos:

    kas norės dirbti su mažu skaičiumi? Mokytojus diskriminuosime dėl vaikų skaičiaus. Kita, ,,krepšeliai” privedė prie žemo žinių lygio: nenori prarasti vaikų (pinigų) ir rašė nevertus pažymius…

    • ŽEMAITIS:

      O kuo kalti miestų mokyklų mokytojai ar populiarų studijų programų dėstytojai?

      Juk mes dirbame su didžiuliu studentų ar moksleivių skaičiumi, o uždirbame tiek pat, kiek kaimo mokyklų ar nepopuliarų studijų programų dėstytojai.
      Tikrai nesakau, kad darbo užmokestis turėtų priklausyti vien tik nuo mokslievių/studentų skaičiaus. Bet ir jis turėtų būti svarbus. Pavyzdžiui, vienose studijų programose dėstytojai vadovauja tik vienam ar dviems studentams (kartais mažai studentų turinčiose neturi neivieno …), o kitose – net keliolikai!!! O darbo užmokestis juk vienodas. Va, ir dabar sėdžiu prie studentų siunčiamų tyrimų fragmentų. Pilna pašto dėžutė, ir jokio poilsio, normalaus svaitgalio…

      Tad kuo mes kalti? Jei valstybė nepajėgia išlyginti darbo krūvių – tai kalta valstybė.

  3. ŽEMAITIS:

    Taigi, kartojau ir kartosiu – nors krežšelių tvarka gal ir nebuvo populiari (pvz., universitetuose ir anksčiau darbo užmokestis nepriklausė nuo stdentų skaičiaus), tačiau ji buvo nepalyginamai teisingesnė, už etatinį apmėkėjimą.

    Nors, universitetuose krepšeliai finansuoja tik bendrąsias išlaidas (auditorijų įrengimą ir t.t.), studentų skaičius nei dabar, nei anksčiau neturėdavo/neturi įtakos darbo užmokesčiui…
    Manau, tai nėra normalu.

  4. TROTA:

    Gaila, kad ant Misiuno nėra Jaunoko ir Pednyčios, papeikimą į rašytų už el. lizdų draskyma.

  5. mitingas politinis:

    ,,Raginama sustabdyti gruodžio 11 d., antradienį, numatomą kitų metų valstybės biudžeto priėmimą ir mokesčių reformą, skirti papildomų pinigų mokytojų atlyginimams didinti.”

  6. jurgis:

    atidžiau redaguokite pavadinimus…

  7. Skalvis:

    Lietuvoje žmonių balsas jokios įtakos valdžios sprendimams neturėjo ir neturi. Tokie ir panašūs renginiai – tramplynas naujiems-seniems polit-mafijozams į aukštas kėdes. Jų ir taip pasakiškas gyvenimas tikrai dar pagražės, bet ne mokytojų. Jie, pabrukę uodegas, pasitarnavę sukčiams nemokamai pasireklamuoti, turiu omenyje Lapiną ir kitus, , vėl liks prie savo suskilusios lentos.

  8. Atidžiau įsižiūrėjus matosi mokytojų streiko įvykių netikrumas. Visa tai labiau panašu į valdžios kartu su LRT vedamą valstybės viešųjų ryšių akciją, valstybiniais atvejais talkinant vis tam pačiam patikimam “garo nuleidimo” paslaugos teikėjui Tapinui. Juk metai baigiasi, o ryšiams su visuomene ministerijoms skirtos biudžeto lėšos dažnai būna vis dar nepanaudotos. Tai kodėl tomis lėšomis ministrės keitimą “neišpuošus” viešųjų ryšių akcijos renginiais. Juolab, kad tuo galima atitraukti visuomenės demesį nuo artėjančių rinkimų organizavimo, ypač Rinkimų įstatymo ydos, kuomet Seimo patartijos, keliančios kandidatus kartu turi ir teisę deleguoti atitinkamą skaičių savo asmenų apylinkių komisijų pirmininkais, kurie savo žinioje gauna komisijos antspaudą, balsavimo biuletenius, rinkėjų sąrašus, atitinkamą rinkimams skirtų lėšų dalį, duomenis apie rinkėjo dalyvavimus buvusiuose rinkimuose ir t.t. Taigi rinkimų organizavime (komisijų sudaryme) yra išlaikytas sovietinių komunistų principas: nesvarbu kaip balsuoja, – svarbu kas balsus skaičiuoja… Akivaizdu, kad kandidatus keliančios Seimo ir apskritai partijos ar komitetai tegalėtų turėti savo patikėtinius rinkimuose tik stebėtojų teisėmis.

  9. Ženklas:

    Skaidrumas. Kažin kiek Tapinas sumokėjo už autobusų nuomą streikuotojams iš atokių o ir visų miestų suvežti? Jis turi savo vardinę laidą valstybinėje LRT, gauna valstybės dotacijas, tai ir aiškumas būtinas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: