K. Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (tiesioginė transliacija) (15)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, gruodžio 6 d. 16.45 val. Seime Dovilė Šakalienė teikia „Tautinių mažumų įstatymo“ projektą, kuris valstybėje vėl gali sukomplikuoti padėtį.

1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M.Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą ir armiją.

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad  teikiamame projekto tekste dominuoja tik tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių bei jų atžvilgiu turimų valstybės pareigų įtvirtinimas ir nesama jokių nuostatų, skirtų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pareigoms įtvirtinti. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisinės padėties reglamentavimas negali apsiriboti vien tik šių asmenų teisėmis, ignoruojant jų pareigas.

Antai tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, kaip ir visi kiti asmenys, privalo gerbti ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių įgyvendinimas nesuderinamas su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos kurstymu, šmeižtu ar dezinformacija. Jų interesai gali būti priešpriešinami Lietuvos valstybės, kurios teritorijoje atitinkamos tautinės mažumo gyvena, visos visuomenės, pilietinės Tautos bendriems interesams, o tautinių bendrijų steigimas ir veikla negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

 Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta absoliuti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė viešai, žodžiu ir raštu vartoti tautinės mažumos kalbą, gauti ir skleisti informaciją tautinės mažumos kalba. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos nuostatas dėl valstybinės kalbos ir tautinės mažumos kalbos vartojimo (2006 m. gegužės 10 d. nutarimas). Šiame nutarime Konstitucinis teismas konstatavo, kad „<…> konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia ir tai, kad valstybinė kalba yra privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime; kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad oficialių dokumentų rašymas valstybine kalba nepaneigia tautinėms mažumoms save priskiriančių piliečių teisės rašyti, skaityti ir bendrauti bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su Konstitucijos apibrėžta valstybinės kalbos vartojimo sritimi <…>“. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti 3 straipsnio 2 dalies  3punktą, jame nurodant, kad teisė viešai vartoti tautinės mažumos kalbą garantuojama, jeigu tai neprieštarauja Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms valstybinės kalbos vartojimą viešai.

Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektas HIIP-1696 prieštarauja LR Konstitucijos 14, 29, 37 straipsniams, iš dalies naikina Valstybinės kalbos įstatymą ir etninių lietuvių žemių vardyną, keičia keturis Vyriausybės nutarimus. Projekte siūloma už 700 000 eurų iškraipyti vietovių, gatvių, valstybės įstaigų pavadinimus, kurti lenkų, rusų teritorinę autonomiją, kenkti Lietuvos identitetui, integracijai, saugumui. LR Konstitucinis Teismas, 30000 piliečių peticijoje įspėjo nesikėsinti į valstybinę kalbą. Prašome šį įstatymo projektą atmesti arba iš jo išbraukti 1.2, 5, 6, 7 straipsnius ir redaguoti kitus.

Prieškonstitucinį valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 7, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo projektą HIIP-1697 prašome atmesti, nes vad. Tautinių mažumų (= bendrijų) įstatymas negali būti viršesnis už Konstituciją ir Valstybinės kalbos įstatymą.

Autorius yra „Vilnijos“ draugijos pirmininkas

***

Gruodžio 6 d. vakarinio Seimo posėdžio transliacija (Tautinių mažumų įstatymo projektą svarstyti numatoma nuo 16:15 iki 17 val. , bet laikas gali ir keistis. Klausimas svarstytas nebuvo ):

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

15 komentarų

  1. Vilniets:

    Stebėsime kaip balsuos Seimo nariai ar jiems rūpi kad pateikti projektai prieštarauja Konstitucijai. Tautinių mažumų įstatymas nereikalingas, nes visos tautinių bendrijų teisės jau yra numatytos kituose įstatymuose: Švietimo, Visuomenės informavimo, Valstybinės kalbos ir kituose. Tokiu atveju atskiras įstatymas nereikalingas.

    • Žemyna:

      „… nes visos tautinių bendrijų teisės jau yra numatytos kituose įstatymuose: Švietimo, Visuomenės informavimo, Valstybinės kalbos ir kituose. ”
      – NEŽIŪRINT, kad ne tik kitatautėms, bet ir kitakalbėmis bendrijoms visą laiką suteikiama tai, kas ne tik nepriklauso, bet ir nepateisinama ne tik LT, bet ir tarptautinių teisinių susitarimų atžvilgiu, nes tai jas tolina nuo Lietuvos, nors tam nepagrįstai švaistomas valstybės biudžetas.

  2. Žemyna:

    Brangieji, visų pirma mes patys IŠSPJAUKIME vieną kartą iš burnos, iš savo vidaus tą nepagrįstą, apsišaukėlių pasisavintą statusą ir sąvoką „tautinės mažumos”, kai kalbama apie LT, LV, ir EE!
    Jei mes patys lyg papūgos paskui įv. tamoševskius kartojame, tariame ir rašome „mažumos”, tai ko norėti, kad jie taip nekalbėtų.

    • Antanas:

      Aš mažumą Lietuvoje žinau tik vieną – LGBT (lezbietės, gėjai, biseksualai, transvestitai). Nelietuvių tautybės gyventojai vadintini TAUTINĖMIS BENDRIJOMIS (ž. LR Konstituciją!). Tautinė mažuma, pvz., yra Lenkijos lietuviai, nes jie gyvena savo etninėse žemėse, okupuotose Lenkijos. O, kažin, kokias kitų tautų žemes yra okupavusi Lietuva? Tai iš kur čia atsirado kažkokios tautinės mažumos?!

      • Antanas:

        P.S. Jei, gerbiamieji, paklausite, o koks gi skirtumas tarp tautinių mažumų ir tautinių bendrijų, atsakysiu – teisinis jų statusas. Tautinės mažumos turi daugiau teisių (bent jau formaliai) negu tautinės bendrijos, todėl “lenkų ant Lietuvos” (Polcy na Litwie) lyderiai labai nori būti pripažinti tautine mažuma, nes jiems tai būtų žymiai naudingiau negu būti tautine bendrija, o mūsų kai kurie kvaili žurnalistai “pila vandenį ant tų politikierių malūno” kartodami žodžius “tautinės mažumos” kaip mantrą.

  3. Juozas:

    ir vėl vandenį drumsčia Šakalo žmona. Net keista kiek blogio Lietuvai gali atnešti ta asaba. Paguglinau, pasirodo, liūdnai pagarsėjusiose norvegų tipo “vaiko teisių gynimo” organizacijose, “žmogaus teisų” organizacijose ji aktyvi berods nuo 2004m. Beje, kaip seniausios profesijos atstovė seime per metus pakeitė 3 partijas… Žodžiu, jokių skrupulų, jokių ribų

  4. tikrai:

    Šakalienė teikianti tokį žalingą įstatymo projektą tampa Lietuvos interesų išdavike.

  5. “Išspjauti” yra būtina ne tik “tatinių mažumų”, bet “Vilniaus krašto” pavadinimą. Keista, kad autorius tokius pavadinimus dar vartoja…, nejaugi tai nesusivokimas… Kaip žinome iš Konstitucijos, Lietuvoje valstybės teritorijos administracinio dalinijimo į kraštus nėra. „Vilniaus kraštas“ – Lenkijos okupacinės, gal ir bažnytinės sąmonės primestas ir paliktas pavadinimas. Kas dėl paties Vilniaus miesto, tai jis kaip toks su lenkų autonomija apskritai nesietinas. Vilnius jau sovietmečiu buvo atlietuvintas ir tai per dešimtmečius padarė tauta. Garbė ir padėka jai. Antai, 1990 metais Vilniuje jau gyveno apie 64 % lietuvių, šiuo metu Vilniuje lenkų nėra nei 10 %. Taigi “Vilniaus krašto” pavadinimo autonomijos apskritai negali būti. Tai kokiu tikslu – užuot švietus tautą istoriškai straipsnio pavadinime Vilniaus autonomijomis šiurpinami žmonės, niekais verčiamas įvykęs lietuvybės atkūrimas Vilniuje…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *