Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė, www.voruta.lt
2018 12 05 11:00
0
0
SHARES
J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla

Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla | voruta.lt nuotr.

Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla | voruta.lt nuotr.
Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla | voruta.lt nuotr.

Pasakojimą apie neseniai mus palikusį šviesaus atminimo Profesorių, garbų akademiką, vieną darbščiausių Lietuvos istorikų Antaną Tylą pradėsiu nuo vieno prisipažinimo. Mane visuomet gąsdino „didelės“ sąvokos ‒ žmogiškumas, pilietiškumas, kilnumas, dora. Niekada nemokėjau jų deramai apibrėžti ir paaiškinti, netenkindavo ir žodyninės definicijos.

Dažnai savęs klausdavau, ar minėtas sąvokas turiu suvokti antropologiškai, kaip tai, kas genetiškai paveldima, uždara, nuo amžių duota ir todėl vienoda tiek praeityje, tiek dabartyje? Teigiamas atsakymas inspiruodavo kitą klausimą ‒ kas tuomet žmoguje įžiebia dieviškajį kūrybiškumą, laisvo apsisprendimo, pozityvaus aktyvumo ugnelę? Nuo šių nesibaigiančių kamantinėjimų ir vidinių disputų galiausiai priėjau prie kiek netikėtos išvados ‒ 

„sumažinti“ ir paaiškinti „dideles“ sąvokas gali tik konkretūs, jas iliustruojantys pavyzdžiai. Man labai pasisekė, nes aš tokį pavyzdį radau. Profesorius A. Tyla, kaip ir aš kilęs iš to paties Anykščių krašto, man atskleidė esminius žmogiškumo, doros, kilnumo principus: gebėjimą sugerti į save gyvenimo didybę ir menkystę, neprarandant savo asmenybės, siekimą užsibrėžto tikslo, neprimetant jo kitiems, mokėjimą pajusti kas tikra, o kas dirbtina. Kiek pažinojau Profesorių, jo žmogiškumas visuomet skleidėsi kaip spontaniškas dvasios aktas, kaip vidinis poreikis.

Nesiplėtosiu kalbėdama apie išskirtinius Profesoriaus A. Tylos ‒ garsaus Lietuvos istoriko, archeografo, habilituoto daktaro, Lietuvos Mokslų akademijos nario eksperto, valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjo, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino kavalieriaus, Anykščių rajono Garbės piliečio, pirmojo ilgamečio Pasaulio anykštėnų bendrijos vadovo, aktyvaus visuomenės veikėjo nuopelnus ‒ išsami informacija apie jo plačią veiklą pateikta ne vienoje enciklopedijoje, žinyne, mokslinėje studijoje, įvairiuose straipsniuose, internetiniuose šaltiniuose. Šio pasakojimo intencija kita. Prisimindama šviesų savo Mokytoją, pasivadinsiu jį kelionėn, leisimės jo pamėgtais keliais…

Iš triukšmingo Vilniaus traukiam Anykščių pusėn. Kaip ir visada, Profesorius daug pasakoja, vis kartodamas, kad žmogus, nežinantis istorijos, niekada neužauga, taip ir lieka vaikas. Įdėmiai jo klausausi, stebiuosi gausybę datų, vietovių pavadinimų sukaupusia atmintimi ‒ ten tvarka kaip bažnyčioj, šviesu lyg danguj…

Mes jau netoli Anykščių, štai pasiekiam dešiniajam Šventosios krante besiglaudžiantį Kavarską. Profesorius gręžiasi į rytuose dūluojantį mišką ir sako, kad ten turi būti per du šimtus pilkapių. Šypsodamasis manęs klausia, ar žinau, kad prie Kavarsko yra išlikęs XIII–XIV a. piliakalnis dar iš lietuvių kovų su kryžiuočiais laikų. Nesulaukęs mano atsakymo, supratingai tęsia toliau, pasakoja apie praėjusius šimtmečius, kuomet Kavarskas priklausęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams Astikiams, Oginskiams, Tiškevičiams, Siesikams. Prisimena ir skaudžią šio miestelio praeitį. Mini, jog Kavarsko valsčiuje žuvo 186 partizanai, daugiau kaip 160 buvo areštuota ar ištremta.

Rami, aiški Profesoriaus kalba susilieja su Šventosios sriaumėjimu. Jam patinka žodis „sriaumėti“, sako, Simonas Daukantas jį mėgęs, kadaise rašęs: „Tripentė, Svisločė ir Beržinė į Niperį teka, o ta paskuojoji į Uksninę, arba Juodąją, marę sriauma“.

Anava mudu ir Anykščiuose. Pamažėle leidžiamės pakalnėn. Nutariam aplankyti Antano Baranausko klėtelę, užsukt svečiuosna pas Antaną Žukauską-Vienuolį. Pasirodo, mūsų čia jau laukia. Šiltai pasitinka muziejaus šeimininkai, vaišina arbata iš dar Vienuolio augintų ir mėgtų žolelių, siūlo apžiūrėti šalia klėtelės žaliuojantį vaistažolyną (jame auga vaistažolės, stiprinusios Baranauskų ir Žukauskų sveikatą). Profesorius kiekvienam turi ką pasakyti, ką patarti, kuo nudžiuginti, kaip paguosti. Be to, jis įdėmiai moka klausyti. Jo žvilgsnis pašnekovą drąsina, leidžia atsiverti. Todėl šalia jo visad tiek daug žmonių. Tik mums jau laikas kilti…

Antanas Tyla | S. Paškevičiaus nuotr.
Antanas Tyla | S. Paškevičiaus nuotr.

Profesorius stebisi mano skuba, kraipydamas galvą vis klausia: „Ir kur tu, mieloji Jurga, skubi, kai šitoks aukštas ir giedras Anykščių krašto dangus, kai taip svaiginančiai kvepia žolynai? Kur jūsų kartos žmonės skuba?“ Nežinau, ką jam atsakyti, bet sau pagalvoju, kad laikas ‒ vienintelis dalykas, kuris staiga gali imti ir sustoti.

Keliaujame toliau. Prieiname Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių biblioteką. Profesorius susigriebia nepasiėmęs nė vienos knygos. Ką dovanos? Dar nuo 2005 m. bibliotekoje pradėtos kaupti knygos iš asmeninės Profesoriaus kolekcijos. Tarp jo dovanotų leidinių: Garšvių knygnešių draugija, Lietuvos spaudos draudimo panaikinimo byla, Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio, Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje ‒ XVII a. pradžioje ir daug kitų, kai kurie su jo ekslibrisais ir spaudais.

Raginu Profesorių nesustoti, tikinu, kad į biblioteką galėsiąs užsukti kitą kartą, o dabar reikia žingsniuoti Rubikių pusėn, skubėti Tėviškėn, į gimtuosius Bičionis. Ūmai jis išsitiesia, pastebiu, kaip sublizga akys, virpteli lūpos, paspartėja žingsnis. Žinau, kad vėl prabils. Tik pasakos ne apie save, bet apie savo mylimus artimuosius. Niekada apie save nekalba, paklaustas kukliai nutyli, menkam šlovės trupinėliui neleidžia nubyrėti. Visas Profesoriaus dėmesys ir atida skiriama kitam. Tad norėdama daugiau apie savo bendrakeleivį sužinoti, turiu apie jį teirautis jo kolegų, mokinių, bičiulių. Labiausiai įstrigusios profesorės Onos Voverienės įžvalgos. Profesorių A. Tylą ji vadino krištolinės sąžinės žmogumi, tokiu, kokių mūsų tautoje beliko vienetai. Anot jos, tokie žmonės neišduoda, neparduoda ne tik savo artimo, tautiečio, bet ir savo valstybės, tautos, jos idealų ir vertybių.

Straipsnyje „Mokslininkas, su kuriuo galima eiti į žvalgybą“ O. Voverienė atkreipė dėmesį į tai, kad sovietinės okupacijos metais, kai sunku buvo išlikti sąžiningu žmogumi ir juolab mokslininku po komunistinės priespaudos presu, A. Tyla pasirinko pačią neutraliausią istorijos kryptį ‒ LDK istoriją po Liublino unijos. Jo monografija Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje. ‒ XVII a. pradžioje ‒ mokslinio sąžiningumo ir objektyvumo pavyzdys, turintis išliekamąją vertę ne vienai mokslininkų istorikų kartai. Būtina įsigilinti ir į Profesoriaus biografo Petro Kalniaus žodžius. 1999 m. „Dienovidyje“ skelbtame straipsnyje „Istorinės atminties sargybinis“ P. Kalnius rašė, jog sovietmečiu A. Tyla pagarsėjo „kaip mokslininkas nekonformistas, pelnęs aukščiausių kompartijos pareigūnų Lietuvoje nemalonę… 1976 m. LKP pirmasis sekretorius P. Griškevičius viešai iš tribūnos pasmerkė A. Tylą, kaip „vieningosios srovės“ propaguotoją. Toks kaltinimas mokslininkui humanitarui nieko gero nežadėjo. Tačiau A. Tyla nesutriko. Iš karto po pareikštos kritikos priėjo prie P. Griškevičiaus ir paprašė sukonkretinti jam pareikštus kaltinimus. Netikėtai užkluptas sritinis sekretorius neturėjo ką pasakyti ir patarė ateiti atsakymo po kelių dienų. Jis „bylą“ pavedė tęsti žemesniems CK funkcionieriams. Iš pokalbių su jais istorikui paaiškėjo, kad svarbiausias dalykas yra ne jo darbai, o jo biografija.“

Tad kokia su manimi keliaujančio Profesoriaus biografija? Kur ir kada ji prasideda? Gyvai persakant jos nebeišgirsiu, tačiau, laimė, Profesoriaus liudijimas yra paliktas 2016 m. išleistame jo straipsnių rinkinyje Apie Anykščius ir anykštėnus. Tereikia atsiversti skyrių „Tėviškė“ ir įsiskaityti į krištolinės sąžinės žodžius: „Mano atminties atspirtis buvo Bičionių kaimas, prie vieškelio prigludusi Tėviškė ir Tėvų auginama gausi šeima, kurioje taip gera buvo augti, dirbti, mokytis. Prie mūsų lauko net 10 kaimynų. Kiekvienas iš jų – su savo buvusia ir tęsiama istorija.

Mūsų šeima ir kaimynai buvo mano pradinis universitetas su fakultetais, seminarais, speckursais. Kaimynas Jurgis Tumas pasakodavo apie karą su turkais, kai Šipkoje slepiantis apkasuose virš galvų lėkė kaip palivonai (puodynės) sviediniai. Mano Tėtė, Klemas Tumas ir Juozas Karvelis kalbėdavo apie kaimo jaunuolių kelionę per Atlantą ir gyvenimą Amerikoje, Antanas Strolia – apie bolševikų perversmą Peterburge, kai caro leibgvardijos pulko kareivinėse, atsisakydami kariauti, laiptinėje iš trečio aukšto mėtė savo šautuvus, juos sutrupindami. Antanas Kugys bylojo apie Pirmojo Pasaulinio karo kareivio vargus vokiečių belaisvėje, mano dėdės Juozas ir Povilas Grybai – apie Nepriklausomybės karą su lenkais, Širvintų kautynes. Bičionių pakalnėje, prie Degesės, gyvenęs Kovas vis šnekėdavo apie savo brolį – Lietuvos kariuomenės lakūną, o kai užgirsdavo retą dalyką – lėktuvo ūžimą, keldavo baltą audeklą, kad brolis atpažintų jo sodybą. Mano broliai Kazys, Juozas, Povilas, svainis Stasys Gutauskas, kaimynas Jurgis Kiaušas kalbėdavo apie Lietuvos kariuomenę ir karo tarnybą Kaune, brolis Kazys dar prisimindavo ir mokymąsi Salų žemės ūkio mokykloje.

Į mano atmintį įsirėžė apylinkių visuomenę telkęs Burbiškio bažnytkaimis su bažnyčia, jos choru, vakariniu varpo gaudesiu, su pradžios mokykla, jos skambučiu, mokytojais, jaunųjų ūkininkų, šaulių, pavasarininkų veikla, jų patriotinėmis šventėmis, vaidinimais. Burbiškis man išlieka atminty su ten įsikūrusiu paštu, krautuvėle ir darbymečio metu dvaro dirbančiuosius pietų kviečiančiu pakabinto bėgio gabalo skardžiais dūžiais, su visos burbiškėnų žemdirbių visuomenės, jos šviesuomenės nerimu dėl Vasario 16-osios Lietuvos valstybės nūdienos ir ateities. Ir su Burbiškio mišku, kuris 1944 m. antroje pusėje tapo burbiškėnų apsisprendimo su Trispalve ir priesaika kovoti dėl Lietuvos išlaisvinimo karine stovykla.

Tas pats vieškelis vedė į Burbiškį ir priešingon pusėn – ten, kur tolėliau, už septynių kilometrų, Šventosios slėny paskendę slėpiningieji Anykščiai su jų didžiais poetais, rašytojais, mokyklomis, nesiliaujančiu trečiadienio turgaus ratų dardėjimu, rogių šliuožimu ir linksmais ar susirūpinusiais iš ten pavakariais grįžtančiaisiais.

Visa Tėviškėje semta patirtis nutrūko, jos šaltiniai staiga išseko 1951 m. spalio 3 dieną. Nuo tada antraisiais namais man tapo Vilnius.“

Tačiau dabar su Profesoriumi esame mudviejų gimtinėj. Manuosius Rubikius nuo Bičionių skiria vos šeši kilometrai. Palengva traukiam prie Rubikių ežero. Veik pusiaukelėj užsukam į Burbiškio kapinaites, aplankom artimųjų kapus. Visai čia pat ir Burbiškio dvaras, iškilęs Venslovovičių giminės valdymo metu (nuo XVIII a. pabaigos). 1932 m. dvarą iš Venslovovičių nupirko Petras Kriaučionis, o 1933 m. pardavė jį kartu su aštuoniais hektarais žemės iš JAV grįžusiam jėzuitų kunigui Pranciškui Zabielai. Šis dvaro rūmų šiaurės rytų pusėje įrengė bažnyčią, kleboniją ir įkūrė parapiją, vakarinė pusė atiteko pradžios mokyklai. Tai buvo pirmoji Profesoriaus mokykla.

Palengva traukdami Rubikių ežero link, kalbamės apie laukiančius darbus, būtinus parašyti tekstus, ateities užmojus. Aš guodžiuosi, kad niekaip neįstengiu pabaigti istorinio romano Gardiniečiai, kad apskritai mažai berašau, tuščiai eikvoju laiką, kad stokoju valios ir ryžto, kad turškiuosi kasdienėj rutinoj. Profesorius atlaidžiai pažvelgia į mane ir šypsodamasis taria: „Svarbiausias tavo darbas būti mama, visa kita palauks.“ Ir aš jo žodžiais tikiu, jie stebuklingai ramina, nuo manęs atstoja įkyrūs priekaištai ir kaltė. Prisimenu Profesoriaus mintis, įrašytas jo recenzijoje apie mano romaną Azuritijos kardinolai: „Motinystė ‒ dovana, kuri moterį padaro kilnią. Kartais motinystė klaidingai pateikiama kaip kliūtis šiuolaikinei moteriai, kaip vergystės forma, neleidžianti atsiskleisti jos tapatybei. Netiesa. Kiekviena Motina, net ir ta, kuri neverta šio kilnaus vardo, nusipelno meilės ir atlaidumo, nes ji įgalino ir išgyveno didįjį Žmogaus atėjimą į šį pasaulį.“ Pėdinu paskui Profesorių ir staiga mane pagauna keistas noras pavadinti jį Antaniuku. Žinau, nedera ir nepagarbu, bet iš jo sklindanti šiluma ir nuoširdumas gundo į jį kreiptis taip, kaip dauguma artimesnių kraštiečių jį vadina. Susilaikau. Atsiprašydama tik mintyse tą vardą ištariu.

Nė nepastebim, kaip prieinam Rubikių ežerą. Stabtelim prie atminimo akmens Profesoriaus broliui, laisvės gynėjui, partizanų Žaliosios rinktinės vadui Kaziui Tylai. 1945 m. balandžio 28 d. NKVD kareiviai jį sugavę įvarė į Rubikių ežerą ir sušaudė. Savo brolį Profesorius apibūdina kaip principingą Lietuvos valstybės pilietį, patriotą, gerbtą bendraamžių ir vyresniųjų. Užsimena, kad 1934 m. laikraščiui „Jaunasis ūkininkas“ paskelbus rašinių konkursą tema „Mūsų sodybų sutvarkymas ir medžiais apsodinimas papuoš visą Lietuvą“, Kazio rašinys laimėjo pirmąją vietą. Be kita ko, Profesoriaus brolis sykiu su Burbiškio mokytoju Antanu Grigu ir kitais inteligentais dalyvavo Papilio kalnelio Rubikių ežero pietinėje pakrantėje tyrinėjimuose ir rezultatus paskelbė „Ateities“ laikraštyje. Kazio aprašu ir dabar naudojasi archeologai.

Įsikibęs ilgesingu žvilgsniu į raibuliuojantį ežero paviršių, Profesorius man dar apie daug ką pasakoja: apie 1863 m. sukilimą, jo atbalsius gimtajame Bičionių kaime, sąsajas su senelio Antano Tylos šeimos gyvenimu, apie sovietinių okupantų nužudytus, ištremtus dorus, sąžiningus, prievartai nenusilenkusius Bičionių, Pagraužių, Kalvelių, Burbiškio, Rubikių, Piktagalio, Šiaulių kaimų žemdirbius, apie svarbiausią lietuvių tapatybės bruožą ‒ prisirišimą prie valstybinės laisvės ir lietuvių kalbos, apie lietuviškąjį idealizmą, apie perskaitytas, brangintas knygas… nesustodami vardijam jų pavadinimus, autorius. Profesorius lyg juokais paklausia, ar esu skaičiusi Herberto Džordžo Velso Laiko mašiną. Mažumėlę nustembu ir atsakyti nebespėju…

Grįžtelėjusi, pamatau jį kažin kur skubantį. Sakytum, iš po vaiskios Anykščių krašto padangės tekinas lekia į niūrias lapkričio darganas. Ir dabar aš netveriu noru jam šūktelti ir paklausti: „Ir kur, mielas Profesoriau, taip nieko nesakęs skubat, kai šitoks aukštas ir giedras Anykščių krašto dangus?..“

Susiję straipsniai:

  1. Prof. Antanas Tyla apie Tartu universiteto istorinę reikšmę Lietuvai
  2. E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija
  3. Valdovų rūmuose bus pagerbtas garsus istorikas Mečislovas Jučas
  4. A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“
  5. V. Sinica. Ką atskleidžia Vilniaus užėmimo operacijos metinės?
  6. Pristatytas rašytinis paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams (nuotraukos)
  7. Panerių memoriale buvo pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas
  8. „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) pristatymas Signatarų namuose
  9. Kaune pagerbti legendiniai lakūnai
  10. Padėka už lietuviško žodžio skambėjimą
  11. Taikomosios dailės muziejuje vyks istoriko Antano Tylos knygos apie LDK iždą pristatymas
  12. Šiandien minima Tuskulėnų aukų atminimo diena
  13. Mirė dirigentas Saulius Sondeckis
  14. Vasario 16-osios proga vaikai gainios futbolo kamuolį ir mokysis istorijos
  15. Istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą
  16. Kaune pašventintas paminklas žuvusiems Lietuvos kariuomenės karininkams
  17. 2019-uosius numatoma skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

2021 01 09
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17

Visuomenė

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
Gamta ir ekologija

Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario
  • Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
  • Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1929; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1726; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1503; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1438; komentarų: 29
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1399; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1381; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
2
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse paviešintas Lietuvos ir Baltarusijos operos solistų Liudo Mikalausko ir Margaritos Levchuk jautriai atliktas kone antruoju Baltarusijos...

Skaityti toliau

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 01 13
1
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

1991 m. sausis. Prisiminimai – ir labai ryškūs, ir ūkanoti, tarsi trūkinėjantis filmas... Kai kuriuos vaizdus regiu aiškiai, lyg vakar...

Skaityti toliau

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 13
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 13-osios žudynių byla yra viena svarbiausių bylų per visą Nepriklausomos valstybės istoriją. Kartu ir viena sudėtingiausių. Beveik 800 tomų...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

by Kristina Aleknaitė
2021 01 12
2
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

Juozas Gegužis-Diemedis gimė 1923 m. balandžio 17 d. Gervėnų kaime (Seirijų vls., Alytaus apskr.) Juozo Gegužio ir Marijos Žiurinskaitės-Gegužienės šeimoje....

Skaityti toliau

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

by Kristina Aleknaitė
2021 01 12
0
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė originalių fotografijų, atvirukų ir spaudinių dokumentai (iš viso 499 vnt.), datuojami nuo...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais
  • Vida Šiukštaitė apie Tautodailininkę džiugina kūrybiniai atradimai
  • Pasigardžiuokite apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba
  • 30 m. miegota??? apie Bus sudaryti 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

V. Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai