Šį sprendimą ketvirtadienį, lapkričio 29 d. priėmusi Neringos savivaldybės taryba atsižvelgė į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) nuomonę.
Jubiliejinė – 10 -oji Martyno Liudviko Rėzos premija Albertui Danilevičiui paskirta už kultūros ir meno iniciatyvas, telkiančias profesionalaus meno kūrėjus ir stiprinančias vietos bendruomenę, už mokomąją veiklą, skatinančią bendruomenės kūrybiškumą bei Kuršių nerijos savitumą atspindinčią autoriaus kūrybą.
Plungėje gimęs A. Danilevičius akmens apdirbimo mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, o po to Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūrą. 1994 – aisiais su šeima iš Vilniaus persikėlęs į Juodkrantę dailininkas savo gyvenimą ir kūrybą susiejo su Kuršių nerija, tapdamas šios ypatingos žemės „genius loci“ (vietos dvasios) menininku.
Reikšmingiausia kūryba: iniciavo ir pats dalyvavo nendrinių ugnies skulptūrų simpoziumuose Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, kurie tapo ilgamete rudens lygiadienio švente, skirta Baltų vienybės dienai. Pajūrio apsauginio kopagūbrio simpoziumo sumanytojas ir dalyvis. Juodkrantės pamario akmens skulptūrų simpoziumo dalyvis (sukurtos skulptūros „Debesys – krantas”, „Lela”“). Smėlio skulptūrų simpoziumo iniciatorius.
Kuria skulptūras iš akmens, medžio, metalo, gamtinių medžiagų – nendrių, žabų, smėlio, ledo. Įsimintini A. Danilevičiaus darbai, sukurti itin griežtą apsaugos režimą turinčiose Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijose: tvorelės ir pakyla Naglių gamtos rezervate, „Neringos krėstas“ – Tylos slėnyje, memorialinė lenta ant Tomo Mano namo, antkapiniai paminklai dailininkams Eduardui Jonušui etnografinėse Nidos kapinėse, Vaclovui Kaminskui – Juodkrantės kapinėse, knygų nameliai – švyturiai Nidoje ir Juodkrantėje.
Pirmoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija buvo įteikta Neringos dailininkui Eduardui Jonušui. Martyno Liudviko Rėzos premija įteikiama kartą metuose per Rėzos gimtadienį sausio 9 d. Juodkrantėje. M. L. Rėza yra gimęs Kuršių nerijoje, smėliu užpustytame Karvaičių kaime.