L. Bručkienė. Apie su(si)tarimus, paslaptis ir slaptus sutarimus (6)

Įspėjamasis mokytojų streikas | Dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr. |dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr.

Įspėjamasis mokytojų streikas | Dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr.

Trečia streiko savaitė, antradienis.  Mitingas penktadienį Vilniuje. Tada vėl streikai – kol bus pasirašyta sutartis. Kiek dar „nuostabių“ interviu, pranešimų spaudai, žinių išgirsime, sunku numatyti.  Bet galima garantuoti – po vieną didesnį pliūpsnį kiekvieną dieną tiktai bus.  O kartais ir daugiau.

Vakar išvykdama iš šalies visus nustebino ministrė, šiandien ji dar dalyvauja renginiuose Briuselyje (priminsiu: 9.40 val. – mokslo parodos „Neregėta Lietuva“ atidarymas, taip pat po atidarymo vyksiančioje mokslininkų diskusijoje. 15 val.  – Europos Sąjungos Tarybos (Sporto dalis) posėdyje. 18.30 val.  – Europos Komisijos organizuojamame sporto apdovanojimų renginyje #BeInclusive, skirtame pagerbti nugalėtojus ir finalistus, teikusius projektus, skirtus socialinės įtraukties didinimui per sportą.

Dienotvarkė įtempta ir „prasminga“. Ypač, kai jos kuruojamoje srityje krizė, visi laukia susitarimų pradžios, nes kol kas tik imitacijos ir viešieji ryšiai. Dar truputis intrigų. Tiesa, ministrė tikrai rūpestinga, nepaliko šalies be priežiūros – iš ryto visas žiniasklaidos priemones pasiekė informacija, kad streikai rimsta, padėtis jau suvaldyta. O dabar faktais – vakar streikuojančių ar besiruošiančių streikuoti įstaigų buvo 114, šiandien 117, dar gaunama pranešimų apie ruošiamus dokumentus. Tikrai viskas tikrai rimsta…

Bet tai dar ne pabaiga. Kol ministrės nėra, vis tiek reikia svarios ir reikšmingos nuomonės.  Kas gali būti svariau už Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį? Šiandien LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ , o vėliau spaudoje jis, kalbėdamas apie mokytojų streikus, teigė: „Teisingai jūs labai pastebėjote, kadangi suaugę sugeba susitarti, Švietimo ir mokslo ministerija ir visos profesinės sąjungos, išskyrus vieną, kurios dalyvavo nuo pat 2017 metų pradžios kuriant etatinį apmokėjimą, sėdėjo prie bendro stalo. Kartu kūrė, kartu diegė tą sistemą, pasirašė kolektyvinę sutartį, numatė, kaip turi būti tobulinama.“ Taip, jos tikrai kartu sėdėjo, taip, jos tikrai kartu kūrė, taip jos tikrai kartu diegė. Taip, kažkokiu (???) būdu buvo ir  SUSITARTA.   

Susitarta  labai „sėkmingai“ – atsidėkodamos už tokį mokytojų interesų gynimą, iš šitų lanksčių ir gebančių susitarti profesinių sąjungų nuo rugsėjo mėnesio (!!!) išėjo ir į LŠDPS įstojo  49 organizacijos (1250 pedagogų), įsikūrė 24 naujos (750 žmonių), dar ne viena tikrai tvarkosi dokumentus. Todėl kyla abejonių, ar tos profesinės sąjungos dar turi moralinę teisę dėl ko nors tartis ir derėtis mokytojų vardu.  Ir nemanau, kad ši informacija yra  įslaptinta ar  kam nors nežinoma.  Tiesiog labai jau lengva, atrodo, su jomis susitarti ir  ruošti „tobulus“ pokyčius.  Kitas aspektas  – gal Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nežino, bet streiko metu yra deramasi su streikuojančia profesine sąjunga, o ne su tomis, kurios lojalios. Bet streikuojantys mokytojai labai nori grįžti dirbti, todėl neprotestuoja, kad jas praktiškai išdavusios profesinės sąjungos dalyvautų tuose susitarimuose.  Tik būtų gerai, kad savo likusių narių pasiklaustų, ar jais dar pasitiki, ir išvis suskaičiuotų, kiek tų narių, be pirmininkų, liko. Nes kai kurių profesinių sąjungų pirmininkų mokyklose streikas vyksta.

Kitas aspektas – reikalavimai. Kaip jau minėjau, jie yra 4 ir įteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrei 2017 m. lapkričio 20 d.  Bet šiandien Saulius Skvernelis teigė: ,,Tai pasakyti, žinot, kad viską panaikinkim atgal ir 20%/dienos pakelkime įkainius kažkokius tai, tai tikrai to nebus. Tą kelią pasirinko, gaila, kad tokį pasirinko. Bet jeigu nebus noro kalbėtis, o vėlgi, Švietimo ir mokslo ministerija buvo surinkusi profesines sąjungas, dabar, ketvirtadienį, vėl bus kalbama toliau dėl tų siūlymų, kurie buvo pateikti.“

Panašu, kad kažkas apgavo  mūsų premjerą. Niekada reikalavimuose nebuvo įrašytas  reikalavimas naikinti etatinio apmokėjimo tvarką ar  grąžinti kažką atgal.   O antrasis reikalavimas skamba taip:,, Pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, kurioje būtų nurodytos konkrečios datos ir dydžiai“. Ko prašoma? KONKREČIŲ DATŲ IR DYDŽIŲ.  Ne paslaptingų septyniolikos/dvidešimt septynių ar neaišku kiek  milijonų, kurie greitai pasieks mokyklas, o KONKREČIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ.  Ir neprašoma čia ir dabar – tik numatyti  kada ir pasirašyti dokumentus, kurie neleistų apgauti. Nes mes norime grįžti į mokyklas ir dirbti.  Nes to nori ir tėvai, ir vaikai.  Nes ir streikuojančių, ir palaikančių, ir nepatenkintų yra gerokai daugiau, negu teigia ŠMM oficialūs šaltiniai. 

Mes remiamės  skaičiais,  faktais, kartais citatomis, o ne interpretacijomis.   Ir antradienio tekstą pabaigti  norėčiau   simboliškai. S. Skvernelis šiandien pasakė:  „Aš manau, kad šiuo atveju belieka visiems palinkėti noro susitarti ir pirmiausia pamatyti patį vaiką ir jo interesus. Kada tas noras atsiras, manau, bus galima priimti tuos sprendimus, racionalius sprendimus, kurie tenkina didžiąją dalį mūsų mokytojų ir švietimo bendruomenės.“  Mes jau visi metai norime susitarti. O jūs?

P.s. Kol rašiau šitą tekstą, respublikos mokyklas pasiekė slapti ŠMM ir jai lojalių profesinių sąjungų susitarimai. Tų keturių reikalavimų jose nėra. Streikuojančios profesinės sąjungos irgi. Antradienis tik įpusėjo…

Perėjusių iš kitų profesinių sąjungų į LŠDPS sąrašas

1.    Vilniaus Šilo mokykla  (perėjo iš Vilniaus švietimo profesinės sąjungos).
2.    Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazija (perėjo iš Vilniaus švietimo profesinės sąjungos).
3.    Vilniaus licėjus (perėjo iš Vilniaus švietimo profesinės sąjungos).
4.    Vilniaus Žvėryno gimnazija  (perėjo iš Vilniaus švietimo profesinės sąjungos).
5.    Kelmės ,,Kražantės“ progimnazija  (perėjo iš LMŠMPS)
6.    Elektrėnų „Versmės“ gimnazija  (perėjo iš LŠPS)
7.    Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija  (perėjo iš LŠPS)
8.    Garliavos Jonučių progimnazija (perėjo iš LŠPS).
9.    Garliavos Jonučių gimnazija (perėjo iš LŠPS).
10.    Garliavos Juozo Lukšos gimnazija (perėjo iš LŠPS).
11.    Švenčionių J. Siniaus meno mokykla (perėjo iš LŠPS).
12.   Kėdainių šviesioji gimnazija (perėjo iš LŠPS).
13.   Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazija (perėjo iš LŠPS).
Klaipėdos m. susivienijimo 37 organizacijos perėjo iš LMŠMPS
14.    Vytauto Didžiojo gimnazija.
15.    Maksimo Gorkio progimnazija.
16.   „Vyturio“ progimnazija.
17.   „Versmės“ progimnazija.
18.    Simono Dacho progimnazija.
19.   „Saulėtekio“ progimnazija.
20.    Sendvario progimnazija.
21.   „Aitvaro“ gimnazija.
22.   „Žemynos“ gimnazija.
23.   „Ąžuolyno“ gimnazija.
24.    Hermano Zudermano gimnazija.
25.    Gedminų progimnazija.
26.   „Vėtrungės“ gimnazija.
27.   „Santarvės“ progimnazija.  
28.   „Smeltės“ progimnazija.
29.   „Varpo“ gimnazija.
30.    Liudviko Stulpino progimnazija.
31.    Litorinos mokykla.
32.   „Medeinės” mokykla.  
33.    Eduardo Balsio menų gimnazija.
34.    Stasio Šimkaus konservatorija.
35.    Paslaugų verslo mokykykla.
36.    Turizmo mokykla.  
37.    Laivininkų mokykla.  
38.    Vaikų laisvalaikio centras.
39.    Juozo Karoso muzikos mokykla.
40.   „Pajūrio“ progimnazija.  
41.    Lengvosios atletikos mokykla.
42.    L./d. „Liepaitė“.
43.    L./d. „Linelis“ .
44.    L./d. „Kregždutė“.
45.    L./d. „Putinėlis“.
46.    L./d. „Eglutė“.
47.    L./d. „Švyturėlis“,
48.   „Gabijos“ progimnazija.
49.   „Gilijos“ pradinė mokykla.
Naujai įsikūrė LŠDPS
50.    Vilniaus Žemynos progimnazija.
51.    Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija.
52.    Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija.
53.    Vilniaus „Genio“ progimnazija.
54.    Elektrėnų sav. Vievio meno mokykla.
55.    Šilutės Vydūno gimnazija.
56.    Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija.
57.    Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija.
58.    Šiaulių „Juventos“ progimnazija.
59.    Pagėgių sav. Piktupėnų pagrindinė mokykla.
60.    Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija.
61.    Trakų r. Aukštadvario gimnazija.
62.    Alytaus Putinų gimnazija.
63.    Alytaus Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazija.
64.    Klaipėdos Vydūno gimnazija.
65.    Klaipėdos l./d. „ Klevelis“.
66.    Klaipėdos l./d. „Ąžuoliukas“.
67.    Klaipėdos l./d. “,,Vyturėlis“.
68.    Klaipėdos l./d.  ,,Obelėlė“.
69.    Klaipėdos Vitės progimnazija.
70.    Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija.
71.    Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija,
72.    Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija.
73.    Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija.
74.    Rytoj – Klaipėdos d./m. ,,Saulutė“.

Autorė yra lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. Iveta:

    Mūsų dirbanti šeima iš 2 suaugusių ir 2 vaikų gyvena iš 1200 eur į mėn. Vilniuje. Mes nesam tingūs ir neišsilavinę. Mes net žinom anglų kalbą labai gerai. Bet niekada nebuvome išvažiavę į užsienį pinigų. Sudėtinga. Bet žmogui reikia suvaržymų, kad jis būtų likęs žmgogumi. Atsiprašau mokytojų ir gydytojų, bet jus nešate ypatingą dvasingumo naštą. Daug pinigų jus sugadins, nes gadina bet kurį žmogų. Labai nepatogią mintį pasakiau.

    • Tvankstas:

      Gerb. Iveta, Jūsų kuklus gyvenimo būdas pagal išgales yra pavyzdinis, bet žmogaus orumui reikia tiek pinigų, kad nereikėtų taupyti kuklios buities sąskaita ir gyventi nuo algos iki algos visą gyvenimą.
      Visos turtingos visuomenės gerbia mokytojus, jiems moka atlyginimą pagal bendrą šalies gaminį ir jeigu lygintume Vokietijos BVP vienam žmogui ir Lietuvos, tai pagal mokytojo atlyginimo Vokietijoje atitikmenį Lietuvoje mokytojas turėtų gauti apie 1800 eurų per mėnesį į rankas – tokia suma padarytų mokytojo darbą prestižiniu, ką taip skalambija feikinės žinios ir gąsdina dabartinė valdžia – va, jei mes valdytume bent 10 metų …

  2. Skalvis:

    O kodėl Lietuvos valdžiai turėtų rūpėti vaikų, jaunimo ir mokytojų bėdos ? Išsilavinęs jaunimas išvyksta, kuo valdžia labai džiaugiasi, nes, jei kitaip – ją nuverstu. Turėtų bijoti, kad neišmokslintas jaunimas nebus paklausi eksporto prekė ir liks Lietuvoje ? Bet ar kvailiai valdžiai pavojingi ? O gal – labai naudingi ? Tat: kodėl valdžiai turėtų rūpėti žmonės ?

  3. Diedas:

    “Iveta”, gal jūs ir susikalbat angliškai, bet su lietuvių kalba prastokai.

    Demaskuota

  4. Petras:

    Tokio iškrypusio pasaulio pabaiga jau ateina, ir kaip minimum teks versti ir visus kukū’raičius (matai jo nepalies pačio reforma, nes bla bla…) masonrabasus (naisių rančos princas) pigskvernius (jam po šimts velnių miškai per mažą gražą duoda, tai pjaukim…) ir grybus marinuoti (nes jau visai supuvo)…

    Nauja blokada leis protui prašviesėti ir teks visiems išnaglėjusiems jaunuoliams ITišnikams susivokti kurioj vietoj jų pačių šeima, tėvai, kurie gal iš principo nebėgs svetur, bet padarys tvarką čia, tai ir viskas susidėlios į savo vietas…

    Išėjimas iš pelkės liūno skatina pabudimą ir pasikeitimą…

    • Pikc:

      Dabartinės valdžios problema – jie tęsia liberastinę politiką. Taip, versti velniop iki ausų apsimelavusią vyriausybę būtų gerai – bet lieka aktualus pamainos klausimas: juk į “valstiečių” vietą pretenduojantys konservatnykai yra dar aršesni liberastai, o komunist… oi, pardon – socdemai juk irgi ne kitokie. Kuri iš partijų NEvykdytų visokių šakalienių, ruokyčių-jonsonienių, petrauskienių, skvernelių ir pan. politikos?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *